Atsako specialistai: kur šiemet dingo sezoninis gripas? – Kas vyksta Kaune

Atsako specialistai: kur šiemet dingo sezoninis gripas? profesorių S. Čaplinsko ir K. Petrikonio komentarai

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Viena populiariausių koronaviruso skeptikų versijų, kad COVID-19 tėra sudėtingesnė gripo forma. Medicinos ekspertai sako, kad toks įsitikinimas gal kam ir patogus, bet su realybe neturi nieko bendro ir paaiškina, kodėl šiuo metų laiku būdingo gripo susirgimų yra žymiai mažiau, nei  būdavo įprasta ankstesniais metais.

Gripo mažiau, nes saugomės

Atsakydami į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimą, kur šiemet dingo gripas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis nurodo vieną pagrindinių priežasčių – šiemet dėl koronaviruso žmonės labiau laikosi higienos bei dėvi kaukes, mažiau bendrauja tarpusavyje, o gripas plinta lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir COVID-19, tad apsaugos priemonės stabdo ne tik koronaviruso, bet ir gripo paplitimą.

Tačiau virusologas S. Čaplinskas nurodo ir kitą svarbią priežastį, kodėl gali būti, jog gripo statistika gali būti mažesnė, nei ankstesniais metais. „Jei ligos neieškosi, tai jos ir nerasi, COVID-19 diagnostika šiuo metu yra žymiai labiau išvystyta. Tad dalis susirgusių gripu, gali būti nediagnozuojami, nes mūsų šalyje nėra atliekami gripo testai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.

Yra keletas šalių, kuriose drauge su COVID-19 atliekami ir gripo testai, tačiau Lietuvoje gripo diagnostika yra atliekama remiantis ne tyrimais, o simptomais. Tad jei tarp galimai koronaviruso, sezoninio gripo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų, taip pat ir persišaldymo simptomus patiriančių žmonių Lietuvoje atlikus PGR testą nustatoma vidutiniškai apie 15 proc. sergančiųjų COVID-19, tai likusieji asmenys greičiausiai sirgs įprastais sezoniniais susirgimais, tarp kurių – ir gripas. Taip pat neatmestina ir versija, kad asmuo gali sirgti COVID-19 ir gripu vienu metu, kas tik dar labiau pablogins jo sveikatos situaciją.

Prof. S. Čaplinskas sako, kad virusams būdinga ir konkurencija. „Gali būti, kad patekę į organizmą abu užkratai – koronavirusas ir gripas – konkuruoja tarpusavyje dėl vietos, kuris pirmas užims ląsteles. Tačiau gali būti ir priešingai, jei kvėpavimo takai yra pažeisti kitos infekcijos, jie yra lengviau prieinami ir koronavirusui. Jei žmogus suserga dviguba infekcija, klinikiniai reiškiniai gali būti daug sunkesni“, – sako medicinos mokslų daktaras.

Gripas niekur nedingo

„Gripas tikrai niekur nedingo, jo simptomai labai panašūs į COVID-19 ligos, kurios galbūt labiau išskirtinis simptomas yra uoslės ir skonio praradimas, specifiškesni raumenų skausmai. Tiesiog mes mažiau kalbame apie gripą, nes COVID-19 yra žymiais sudėtingesnė liga ir sukelia žymiai pavojingesnes komplikacijas, nors ir gripo rizikų yra nemažai“, – sako prof. K. Petrikonis. Pasak profesoriaus, Lietuvos medikai yra pakankamai patyrę atskirti viršutinių kvėpavimo ligų infekcijas nuo atvejų, kuomet žmogus serga gripu, tad pagrindo įtarti duomenų netikslumu – nėra.

Jis įsitikinęs, kad gripo sergamumas Lietuvoje šiemet žymiai mažesnis būtent dėl apsaugos priemonių, kurios tiek saugantis nuo gripo, tiek nuo COVID-19 yra vienodos. „Neabejotinai, gripo sumažėjimui įtakos turi ir vakcinacija – šiemet žmonės itin intensyviai skiepijosi nuo gripo“, – sako jis. LSMU profesoriaus žiniomis, šiemet nuo gripo pasiskiepyta virš 200 tūkst. žmonių.

Gripo atvejų ir toliau mažėja

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sausio viduryje toliau mažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje sumažėjo nuo 25,6 iki 19,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Lietuvoje antrąją šių metų savaitę užregistruota 13 gripo atvejų, pirmąją –18. 2020–2021 m. gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.

Praėjusio gripo sezono (2019–2020 m.) antrąją savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo kelis kartus didesnis (57,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Gripas stabdė ir ugdymo procesą

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo ir Kauno miesto savivaldybės, kada ir kokiu mastu dėl sergamumo gripu buvo stabdomas ugdymo procesas miesto švietimo įstaigose.

„2019 metais dėl padidėjusio mokinių sergamumas gripu, ugdymo procesus laikinai sustabdė 17 iš daugiau kaip 150 Kauno įstaigų. Didžiausias sergamumas buvo fiksuotas 2019-ųjų metų sausio pabaigoje ir vasario mėnesio pirmomis dienomis. Būtent šiuo periodu, bent 10 dienų, buvo stabdomi mažamečių užsiėmimai ir vyresniųjų auklėtinių pamokos“, – teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Paprastai, didėjant sergamumui gripu šalyje būdavo skelbiamam gripo epidemija. Terminas „epidemija“ vartojamas apibūdinti aktyvų ligos sklidimą. Tai reiškia nekontroliuojamą protrūkį, tačiau paprastai jis apsiriboja viena šalimi ar vietove. Epidemija vadinamas staigus naujų užsikrėtimų skaičius.

Tačiau koronaviruso atveju 2020 metų kovo 11 dieną PSO paskelbė pasaulinę pandemiją. „Pandemijos“ terminas apibūdinama tokį ligos proveržį, kai liga plinta tarp žmonių daugelyje skirtingų pasaulio vietų esančių šalių tuo pačiu metu. Apibūdinimas naudojamas išimtinai užkrečiamoms ligoms, kuomet galima stebėti ligą sparčiai plintant keliose šalyse, užkratą perduodant iš žmogaus žmogui.

Paskutinį kartą pasaulinė pandemija buvo skelbta 2009 metais, kai sparčiai plitęs kiaulių gripas, ekspertų skaičiavimais, nusinešė keliolika tūkstančių gyvybių. Pandemijos yra kur kas labiau tikėtinos tuo atveju, jei virusas yra visiškai naujas, gali lengvai užkrėsti žmones ir lengvai keliauja iš vieno žmogaus kitam.

Prognozuoja gripo protrūkį 2022-aisiais

Tačiau gripo atsitraukimą prof. S. Čaplinskas vadina laikinu ir perspėja, kad kitą sezoną būtent gripas gali smogti su dar didesne jėga. „Jei žmonės neserga, tai jie neįgauna imuniteto, todėl atėjus tam tikram laikui sergamumas gali vėl išaugti“, – prognozuoja virusologas. Jo teigimu, įprastai kasmet gripu perserga nuo 5 iki 10 proc. saugusiųjų iki 20 proc. vaikų, todėl atitinkamai, nors gripo virusas ir kinta, formuojasi dalinis bendras imunitetas.

„Kai stipriai sumažės bent kelis sezonus sirgusiųjų gripu, jei neišaugs vakcinacija, tai trečią sezoną gripas gali sugrįžti su didesne jėga, nes sumažės jam imunitetą turinčių žmonių populiacija“, – savo prognozes grindžia S. Čaplinskas.

Jis nurodo medikų pavyzdį, kurie, palyginus, mažiau serga gripu. „Nes bendraudami su sergančiaisiais jie nuolat natūraliai „imunizuojasi“, – sako profesorius. Jo įsitikinimu, kad suvaldytų gripą, žmonės turės aktyviau vakcinuotis.

„Tinkama komunikacija, kad vakcinos yra ateities realybė yra ne mažiau svarbi, kaip vakcinų gamyba, pirkimas, tiekimas, pati vakcinacija“, – įsitikinęs specialistas.

Pagrindinis simptomas – aukšta temperatūra

NVSC specialistai teigia, kad užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Vienas iš esminių skirtumų, skiriančių gripą nuo koronaviruso yra ligos trukmė. Jei pasveikti nuo gripo, jei nepatiriama komplikacijų, dažnam asmeniui pakanka savaitės, tai įveikti koronavirusą gali prireikti triskart daugiau laiko – iki 21 dienos. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent tiek laiko užtrunka žmogaus organizmo imuninei sistemai pagaminti šią ligą įveikti padedančius antikūnus.

Per praėjusią parą nustatytų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius:
* Per vakar dieną ištirta ėminių

Per praėjusią parą nuo Covid-19 mirusių asmenų išankstinis* skaičius:

* Per praėjusią parą mirusių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40%
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų:
Pirma skiepo doze

Antra skiepo doze


Iš viso vakcinuota:
Pirmąja skiepo doze

Dviem skiepo dozėmis

Bendras Covid-19 mirčių skaičius

14 dienų sergamumas COVID-19 liga (100 tūkst. gyventojų)

Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius

Pasveikusių asmenų skaičius

(informacija atnaujinta pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis)
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA