Devynmečio motina šokiruota Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus darbu – Kas vyksta Kaune

Devynmečio motina šokiruota Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus darbu

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Sukrėsta asmeninės istorijos, kuomet jos devynmetį sūnų dėl patirtos ausies traumos šios srities specialistas Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje konsultavo… telefonu, į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi kaunietė Rūta Mikšė. Pasak moters, jos sūnui sausio mėnesį nebuvo suteikta būtina skubioji pagalba, dėl ko vaikui ateityje galėtų grėsti rimti klausos sutrikimai.

Rankų nuleisti neketina

Visoje šalyje dėl koronaviruso įvedus antrąjį karantiną ministro įsakymu buvo garantuota, kad skubioji pagalba gyventojams privalės būti užtikrinta, nepaisant sudėtingų ekstremaliųjų sąlygų. Pradėjus šalyje masinę vakcinaciją, pirmieji eilėje buvo medikai, dirbantys pavojingiausiose zonose – kovojantys už sergančiųjų COVID-19 gyvybes ir dirbantys skubiosios pagalbos skyriuose.

Tačiau, panašu, kad sausio mėnesį vis dar stebimas sveikatos sistemos perkaitimas neigiamai atsiliepia ir skubiosios pagalbos skyrių darbo organizavimui. O tai negavusiems reikalingos pagalbos pacientams gali turėti itin liūdnų pasekmių, su kuo šiomis dienomis susidūrė ir kaunietė R. Mikšė su savo sutuoktiniu kovojanti dėl savo devynmečio sūnaus klausos išsaugojimo po buityje patirtos traumos, kuomet neatsargiai eidamas pro duris vaikas ausų krapštuku prasidūrė ausies būgnelį.

Pasak moters, Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje vaikui dėl ausies traumos nebuvo suteikta reikalinga pagalba, nes tuo metu skyriuje nedirbo otorinoloringologas (LOR specialistas), kuris vaiką apžiūrėjusią vaikų ligų gydytoją tepakonsultavo telefonu. O reikalingą skubią pagalbą ir būtiną gydymą sudėtingos traumos atveju tėvai gavo tik kreipęsi į kitą Kauno ligoninę.

R. Mikšė žada rankų nenuleisti ir pakovoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų pacientų. „Dabar COVID-19 pandemijai „nurašomas“ visas medikų darbo brokas, nors iš tiesų tai tiesiog aplaidumas ir negebėjimas tinkamai teikti paslaugų, už kurias kiekvienas mūsų labai brangiai susimoka mokėdami mokesčius. Manau, kad nors ir kaip gerbiame medikus, tačiau užsimerkti prieš tokius atvejus neturėtume“, – sako vaiko mama.

Skubi pagalba – telefonu?

Moteris pasakoja, kad 9 m. amžiaus sūnus žaisdamas ausį krapštuku susižalojo sausio 12-osios rytą. Apie tai, kad trauma rimta bylojo labai stiprus skausmas ir pradėjęs iš ausies tekėti kraujas. Motina sugirdė vaikui vaistų nuo skausmo, o tėvas skubiai išvežė jį į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių.

„Per saugų 2 metrų atstumą nuo vaiko, galimai slaugytojos ar rezidentės, viena iš vienos pusės, kita iš kitos, apžiūrėjo per atstumą vaiko ausis ir viena konstatavo gydytojai, kuri sėdėjo visą laiką priešais vaiką savo darbo vietoje, kad iš dešinės ausies bėga kraujas ir tada gydytoja pasakė, kad yra reikalinga LOR gydytojo konsultacija“, – apžiūros eigą perpasakojo moteris.

Po šios apžiūros vaikui su tėčiu buvo nurodyta laukti koridoriuje, kol bus gauta LOR konsultacija. Pasak R. Mikšės, vyras buvo įsitikinęs, kad laukia ateinant budinčio LOR gydytojo. Taip rašoma ir LSMU Kauno klinikos informacijoje apie skubios pagalbos teikimą: „skubią medicinos pagalbą teikia skyriuje budintys gydytojai terapeutai, reikalui esant kviečiami kiti specialistai (chirurgai, traumatologai, neurologai, akušeriai ginekologai ir kt.)“.

Tačiau po beveik valandos laukimo paaiškėjo, kad joks LOR specialistas neateis, o atėjusi budinti skyriaus darbuotoja pasakė, kad ją LOR specialistė pakonsultavo telefonu ir paaiškino, kad dabar reikia saugoti ausį nuo vandens ir po 2 (dviejų) savaičių nuvykti į polikliniką pas LOR konsultacijai, o būklei blogėjant vėl kreiptis vėl į klinikas.

Vėliau ištyrinėjusi visus medicinos įrašus, moteris nustatė, kad šią konsultaciją vaikui suteikė galiojančią vaikų ligų gydytojo licenziją turinti Inga Kondratė. Teisės aktus šiuo metu aktyviai nagrinėjanti teisininke dirbanti R. Mikšė įsitikinusi, kad „iš vaikų ligų gydytojo normos akivaizdu, jog vaikų ligų gydytojas gali tik įtarti šias ligas ir toliau privalo siųsti pas LOR specialistą“. O kad tokiam specialistui šios traumos atveju tikrai buvo ką veikti, tėvai įsitikino kreipęsi pagalbos į kitą ligoninę.

Nenusileido ir ieškojo pagalbos kitur

„Kai sužinojau, kad vaiką išleido iš klinikų taip ir neapžiūrėjus LOR specialistui, skubiai susisiekiau su vaiko šeimos gydytoja, kuri patvirtino, kad čia LOR specialisto apžiūra – būtina ir parašė elektroninį siuntimą“, – pasakojo R. Mikšė. Tačiau susidurta su kita problema – Kauno ligoninėje šiuo metu teikiama pagalba tik sergantiems COVID-19, o Respublikinėje Kauno ligoninėje – tik suaugusiems. Tiesa, būtent šios ligoninės skubios pagalbos skyriuje tėvams galiausiai pavyko gauti LOR specialisto konsultaciją.

Vaiko ausyje po traumos – krešuliai / Asmeninė nuotr.

Moteris pasakojo, kad pirmiausia, ką padarė specialistai, tai išsiurbė iš ausies kraujo krešulius, kad galėtų apžiūrėti ausies būgnelį, kuriame žiojėjo nemenka skylė. Konsultavęs LOR specialistas paaiškino tėvams, kaip reikia tinkamai prižiūrėti ausį po traumos, kad joje nesikauptų dideli krešuliai, kurie sukelia skausmą ir trukdo būgnelio gijimui. Jie rekomendavo, kad vaikas miegotų ant to šono, kuriame patirtas ausies sužeidimas, kad miego metu kraujas galėtų ištekėti iš ausies. Taip pat buvo skirtos apžiūros kas kelias dienas, pritaikytas reikalingas priešuždegiminis gydymas.

„Dar ir dabar neaišku, ar neprireiks operacijos, nes trauma gana didelė. Taip pat neaišku, ar nepakenks tai sūnaus klausai. Man net baisu įsivaizduoti, kas būtų po tų dviejų savaičių, jei būtumėme patikėję Kauno klinikų konsultacija ir nieko nedarę“, – pasibaisėjusi motina.

Nepriklausomas ekspertas – patvirtino

Nenorėjęs viešinti savo tapatybės šiuo metu LOR paslaugų neteikiantis specialistas (aut. pastaba – tapatybė redakcijai žinoma) straipsnio autorei sakė, kad yra neetiška komentuoti tokias situacijas, tačiau išklausęs moters versiją bei Kauno klinikų komentarą, sutiko išsakyti savo nuomonę šia tema.

Pasak specialisto, ausų būgnelio traumoms nėra taikomas specialus gydymas ir dažniausiai paliekama būgneliui sugyti savaime. „Apie porą savaičių stebimas savaiminis procesas, jei gijimas sudėtingas – gali būti taikoma chirurginė intervencija, tačiau tai nėra labai paprasta procedūra“, – sakė jis. Pasak specialisto, iš situacijos akivaizdu, kad dėl vaiko amžiaus, išgąsčio, būgnelio pradūrimo apimties, fizinė konsultacija buvo būtina, taip pat ir pagalba, kad krešuliai nespaustų būgnelio, nesunkintų gijimo.

„Bet dabar tokia situacija, net apendicito atveju žmones pilvo chirurgas konsultuoja telefonu. Užtat turime daug užleistų, sudėtingų ligų formų, žmonės „pravaikšto“ insultus, infarktus. Nežinau priežasties, kodėl nebuvo budinčio LOR specialisto, žinome, kad ligoninėse trūksta medikų, tačiau situaciją reikėjo kažkaip spręsti, galbūt perkelti konsultaciją į vėlesnį laiką, ir tai labiau vadybos problema“, – pateisinamų priežasčių, kodėl įvyko ši situacija, bandė ieškoti medikas.

Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras / DELFI nuotr.

Klinikų vadovybė – kurčia

R. Mikšę Kauno klinikų specialistų elgesyje papiktino ir daugiau momentų, pasak jos, ligos išraše rašoma, kad tėvas atsisakė, kad vaikui būtų skirti nuskausminamieji, nors, pasak jo, to net nepasiūlyta.

Taip pat moteris pasakoja, kad sužinojusi, jog vaikui skubios pagalbos skyriuje nebuvo suteikta medicininė pagalba, ji bandė susisiekti su ligoninės administracija. Moteris sakosi paskambinusi į klinikų administraciją tel 8 37 326975, kur tikėjosi pakalbinti atsakingą direktorių K.Stašaitį, nes jis kaip matyti iš viešos erdvės, atsako už darbo organizavimą skubios pagalbos skyriuje, ir jo pasiteirauti kodėl nebuvo vaikui fiziškai suteikta būtinoji pagalba. Galiausiai moteriai pavyko pasikalbėti galimai su kažkuo iš vadovybės.

„Man pasiteiravus kodėl Klinikose nėra jų darbuotojo darbo metu, kokiu pagrindu skyriuje skubi pagalba yra teikiama telefonu, vėliau, pareikalavus nurodyti kitas 3 gydymo įstaigas, kur vaikui būtų suteikta lygiavertė pagalba, ir kaip minėjau į viską gavus atsakymą, kad ji tik administracija ir nieko nežino, ir tik man nurodžius, kad tokiu atveju skambinsiu į sveikatos ministeriją paklausti kodėl Kauno klinikų darbuotojo darbo metu nėra darbo vietoje, manęs pašnekovė pasiteiravo ar galėtume mes grįžti atgal į klinikas. Man paklausus, kas tada įvyks, ji nurodė, kad reikės palaukti, nes ji ieškos LOR specialisto“, – teigė R. Mikšė.

Po šio pokalbio, pasitarę tarpusavyje, vaiko tėvai visgi nusprendė pagalbos ieškoti kitose Kauno gydymo įstaigose. „Nebebuvo pasitikėjimo Kauno klinikų medikais, tiesą sakant, – teigia devynmečio mama. – Labai tikiu, kad paviešinta istorija taps bent maža pamoka tiems medikams, kurie deja, bet per pandemiją išmoko neatlikinėti pareigų, už kurias dar ir gauna pilną darbo užmokestį. O administracija, akivaizdu, yra užimta tikrai ne įstaigos valdymo klausimais“.

Galiausiai vaikas buvo priimtas Respublikinės Kauno ligoninės skubios pagalbos skyriuje, kur jį apžiūrėjo budintis LOR specialistas, išvalė nuo krešulių vaiko ausį, nustatė diagnozę ir paskyrė gydymą. Šiai dienai vaiką prižiūri šios ligoninės LOR specialistas, už ką jam ir skubios pagalbos skyriuje priėmusiai vaiką daktarei vaiko tėvai yra labai dėkingi.

Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras / R. Tenio nuotr.

Kauno klinikos kaltę neigia

Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos specialistai bei paprašė komentaro apie šį įvykį. Vaiko mamai R. Mikšei teko užpildyti formą, kad ji sutinka, kad gydymo įstaiga situaciją komentuotą žiniasklaidai.

Publikuojame neredaguotą Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus administratoriaus, vaikų ligų gydytojo Algirdo Dagio atsakymą.

„Į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių paciento šeima kreipėsi dėl skausmo ir kraujavimo iš dešinės ausies po galimo pažeidimo ausies krapštuku. Pacientą apžiūrėjusi vaikų ligų gydytoja atliko otoskopiją (ausies išorinės klausomosios landos ir būgnelio plėvės apžiūrą). Po apžiūros konstatuota, jog ausies landoje yra sukrešėjusio kraujo ir aktyvaus kraujavimo nebėra. Galvos svaigimo vaikas nejuto, medikai skausmą įvertino 2 balais ir skausmą malšinančių vaistų buvo atsisakyta.

Pacientas ir jį lydintis asmuo nuotoliniu būdu taip pat buvo konsultuotas gydytojo otorinolaringologo. Pacientui pateiktos priežiūros rekomendacijos ir paskirta pakartotinė konsultacija po 2 savaičių. Jei būklė visgi blogėtų, rekomenduota atvykti į Vaikų skubios pagalbos skyrių.

Labai svarbu pabrėžti, kad ausies būgnelio plyšimas dažniausiai sugyja pats per 2 savaites, jokio specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Vietinis žaizdos gydymas yra netikslingas ir gali būti netgi žalingas. Todėl aktyvus gydymas šiam pacientui nebuvo skirtas, o ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas tolesnes rekomendacijas pateikė nuotoliniu būdu. Praėjus 2 savaitėms, įprastai gydytojas otorinolaringologas sprendžia dėl tolesnės gydymo taktikos ir pagalbos.

Kauno klinikos – trečio lygio universitetinė ligoninė, kurioje dirba kvalifikuoti savo srities specialistai. Apmaudu, jog konsultacijos metu gydytojo išsakytomis rekomendacijomis buvo suabejota“.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA