Spustelėjus rimtam šalčiui, vandens telkiniai kaipmat užsitraukė ledu, o kauniečiai netruko pasinaudoti žiemos suteikta proga – kas pačiūžas apsiavė, kas meškerę užmerkė. Visgi verta nuolat sekti ledo storį ir įsiminti kelias svarbias taisykles, kad nuotykis ant užšalusio vandens plynės nesibaigtų liūdnai.
Kaip matyti „Kas vyksta Kaune“ fotografo užfiksuotuose kadruose, nors trečiadienio popietę smarkokai drėbė sniegas, užkietėjusių žiemos mėgėjų tai neatbaidė – ant Kauno marių laiką leido bent keliolika žmonių.
Vandens telkinio ledu vaikštinėjo šeimos su rogutėmis, gyventojai vedžiojo augintinius, turintieji pačiūžas naudojosi gamtos įrengta bekrašte ledo arena, o jėgos aitvarų savininkai gaudė žvarbų vėją. Patys kantriausi leidosi į poledinę žūklę.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba primena, kad vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sausio 20 d. duomenimis, Kauno mariose nutolus 10 m nuo kranto ledo storis siekia 9-11 cm, o 70 m nuo kranto – 7-9 cm, tad vaikščioti ledu galima, tačiau derėtų būti atidiems ir nesibūriuoti.
Nuolat atnaujinama informacija apie ledo storį pateikiama čia.
Kaip atskirti saugų ledą?
Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba taip pat nurodo, jog tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas netvirtas. Negalima lipti ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Pajutus, kad ledas linksta ar pradėjo traškėti, reikia padidinti į jį projektuojamos kūno masės plotą – atsiremti rankomis ir gulint šliaužti į krantą.
Vanduo lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, įkritę medžių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.
Ką daryti įlūžus?
Svarbiausia įlūžus – nepanikuoti, stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, darant nereikalingus judesius išeikvojama energija. Įlūžus reikia ropštis ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, plačiai išskėtę rankas – taip padidinsite atramos plotą.
Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Kad procesas pagreitėtų, už bato ar kitoje greitai pasiekiamoje vietoje verta turėti ledo smigius, kurie padeda įsikabinti. Taip pat patariama vilkėti gelbėjimo liemenę su atšvaitais.
Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – stumkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekę krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.
Ką daryti įlūžus kitam?
Pamačius įlūžusį žmogų, veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje greitai sušąlama, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju.
Sakykite, kad skubate į pagalbą, kad pagalba jau atvyksta, taip nuraminsite nelaimėlį ir suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje ypač svarbus – garsiai bendraudami atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį.
Nuskendusio automobilio paieška Kauno mariose
Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir patys.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę, gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
