Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad Lietuvos institucijos pažeidė Kauno rajono gyventojo teises, kai nurodė jam perstatyti gyvenamąjį namą dėl pažeidimų.
Strasbūro teismas konstatavo, kad statybos buvo vykdomos laikantis išduotų leidimų ir planavimo dokumentų, todėl namo savininkas neturėtų prisiimti institucijų klaidų naštos.
„Teismas mano, kad institucijos buvo atsakingos už patikrinimą, ar statybos vykdomos laikantis teisės aktų“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos paskelbtame sprendime.
Ginčas kilo dėl Kauno rajone, Netonių kaime ant Nemuno šlaito, vykdytų statybų, kurios buvo vykdomos gavus reikalingus leidimus, tačiau vėliau Lietuvos teismų buvo paskelbtos iš dalies neteisėtomis.
Teismų maratonas
Pareiškėjas Tadas Puišys teigia, kad 2004 metais gavo planavimo dokumentus ir leidimą statyti namą savo žemėje, tačiau 2010 metais prokuratūra kreipėsi į teismus teigdama, kad tas namas buvo pastatytas pažeidžiant planavimo dokumentus.
Galutiniu 2018 metais priimtu sprendimu teismai patenkino prokuroro reikalavimą, nusprendę, kad institucijų sprendimai neatitinka įstatymų, pareiškėjui buvo liepta pakeisti namą taip, kad jis atitiktų planavimo dokumentus, teismai taip pat nustatė, kad pareiškėjas prie savo žemės neteisėtai pastatė tvorą ir nutiesė kelią, ir liepė juos sunaikinti.
Vyras įrodė, kad minėti teismų sprendimai nesąžiningai apribojo jo nuosavybės teises. Jis tvirtina, kad statybos buvo vykdomos laikantis visų atitinkamų institucijų išduotų leidimų ir planavimo dokumentų ir kad jis neturėtų prisiimti institucijų klaidų naštos.
Lietuvos Vyriausybė byloje teigė, kad namas nuo pat pradžių buvo statomas pažeidžiant sklypo detalųjį planą, tačiau Strasbūro teisėjai pabrėžė, kad nėra jokių požymių, jog per visą namo statybų laikotarpį, nuo 2004 metų gruodžio iki 2008 metų vasario, institucijos pranešė pareiškėjui apie galimus atitinkamų teisės aktų pažeidimus.
„Be to, nei per teismų procesą šalyje, nei per procesą Teisme niekada nebuvo teigta, kad pareiškėjas, gavęs atitinkamus leidimus, elgėsi neteisėtai arba kad jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo priimant sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti dėl neteisėtumo. Todėl Teismas įsitikinęs, kad pareiškėjas per visą savo namo statybų laikotarpį neturėjo pagrindo abejoti, kad jos buvo vykdomos laikantis visų susijusių reikalavimų ir kad jis turėjo teisę remtis lūkesčiais, kad institucijų sprendimai nebus vėliau panaikinti jo nenaudai“, – rašoma teismo sprendime.
Sukritikavo vietos teismus
Strasbūro teismas taip pat sukritikavo Lietuvos teismų išvadą, kad namas buvo pastatytas pažeidžiant sklypo detalųjį planą, nes jo kolonos neatitiko reikalaujamo minimalaus atstumo nuo gretimų sklypų ir išsikišo į suplanuotą viešąjį kelią.
Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos teismai nepakankamai išnagrinėjo vieną iš pagrindinių pareiškėjo pateiktų argumentų, t. y., kad prokuratūros reikalavimas buvo pagrįstas neteisingomis žemės koordinatėmis.
„Todėl, atsižvelgdamas į šio klausimo svarbą bylai ir akivaizdžiai prieštaringų įrodymų buvimą, Teismas mano, kad vidaus teismams buvo ypač svarbu atidžiai išnagrinėti pareiškėjo argumentus ir išsklaidyti visas abejones dėl duomenų, kuriais jie rėmėsi, tikslumo“, – konstatavo Strasbūro teismas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui kilo ilgalaikis neapibrėžtumas dėl jo namo teisėtumo.
„Prokuratūros ieškinys buvo pateiktas 2010 metų sausį, o galutinis teismo sprendimas buvo priimtas tik 2018 metų gegužę: tai yra, teismo procesas truko ilgiau nei aštuonerius metus, o galutinis sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei dešimt metų po to, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Neįtikinama, kad vidaus institucijos veikė pakankamai operatyviai ir su deramu rūpestingumu“, – konstatavo Strasbūro teisėjai.
Strasbūro teisėjų vertinimu, „reikalavimas iš pareiškėjo savo sąskaita nugriauti kolonas, neskirstant išlaidų tarp institucijų, kurios prisidėjo prie situacijos“ yra perteklinė našta.
T. Puišiui teismas priteisė tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimo, 8,5 tūkst. bylinėjimosi išlaidų. Strasbūro teismas konstatavo, kad jis neturi įgaliojimų įpareigoti Lietuvos institucijas, kad namas būtų paskelbtas tinkamu naudoti, tačiau pabrėžė, kad vietos institucijos turi rasti geriausią būdą ištaisyti savo klaidas pagal teismo sprendimą.
