Verslininkas V. Lašas: vakcinacijos greitis dabar bus lemiamas – Kas vyksta Kaune

Verslininkas V. Lašas: vakcinacijos greitis dabar bus lemiamas

Kad vakcina neturi laukti šaldytuve, o Lietuva turi sukurti tokią sistemą, kuri veiktų nepertraukiamai net savaitgaliais, įsitikinęs verslininkas, inovatorius, filantropas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas. Su portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojais žinomas kaunietis pasidalino savo įžvalgomis, kodėl vakcinacijos greitis yra toks svarbus.

„Vakcina neturi laukti šaldytuve, o mes turime taip paruošti skiepijimo „konvejerį“, kad procesas vyktų nepertraukiamai – skiepyti ir savaitgalį – taip kaip dabar jau išmokome testuoti“,  – įsitikinęs V. Lašas. Jis taip pat džiaugiasi, kad aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva šiuo metu yra devinta pasaulyje pagal paskiepytų asmenų skaičių. Verslininkas įsitikinęs, kad Lietuva galėtų paskiepyti Lietuvoje visus norinčius iki birželio 30 d. „Jei gali Jungtinė Karalystė, kodėl negalime mes?“, – retoriškai klausia inovatorius ir siūlo realius sprendimus, kaip to pasiekti.

Publikuojame V. Lašo nuomonę, kaip Lietuva galėtų pasiekti didesnio vakcinavimo greičio bei, kaip kiekviena laimėta diena galėtų teigiamai atsilieptų šalies ekonomikos rodikliams.

Vladas Lašas/ R. Tenio nuotr.

Lietuva – devinta pasaulyje

„Iš viso Lietuvoje jau paskiepyti 22 505 asmenys arba 0,82 proc. gyventojų. Visa tai labai geri rezultatai. Pradedame naudoti ir „šeštąją dozę“! Tačiau to nepakanka – mums būtina didinti tempą. Atrodo, dar turime nepanaudotų beveik 20 tūkst. vakcinos dozių, o pirmadienio, sausio 11 d. rytą atskraidinta dar 20 tūkst. dozių. Tad pasiekę šią savaitę 10 tūkst. vakcinos dūrių per dieną greitį – pasivytume Daniją ir, ko gero, su maždaug 2,5 proc. paskiepytų žmonių būtume penkti – septinti pasaulyje: geriau negu krepšinyje?!

Kodėl tai svarbu? Šiandien tai vienintelis efektyvus būdas suvaldyti ir užbaigti pasaulinę COVID-19 pandemiją. Vakcina šiandien yra neįkainuojama – sveikata ir gyvybės priklauso nuo to, kaip greitai mes sugebėsime ją panaudoti labiausiai pažeidžiamų žmonių apsaugojimui. Tų dalykų tiesiog neįmanoma įvertinti skaičiais.

Tačiau tiems, kuriems reikia skaičių – net jei nesusirgote, bet esate šiandienos karantine – kokia suma įvertinate savo asmeninius praradimus per vieną dieną dėl COVID-19? Jei kukliai kiekvienas tai įvertinsime 10 Eur, tai tik viena diena anksčiau paskiepijus visą Lietuvą ir anksčiau baigus apribojimus, sutaupytume 30 milijonų eurų (aut. pastaba – jei skaičiuosime, kad Lietuvoje gyvena 3 mln. gyventojų).

Savaitė 20,000 dozių nepanaudotos vakcinos mums visiems apytiksliai kainuoja beveik pusantro milijono eurų! Tad ekonominiu požiūriu beveik nebesvarbu – ar vakcinos kaina yra 5 Eur, ar 25 Eur, svarbiausia, kada mes ją gauname ir kaip greitai ją panaudojame apsaugoti Lietuvos žmones.

Olimpinės žaidynės Vyriausybėms

Vien patys efektyviai organizuodami procesus, mes galime būti tarp geriausių ir greičiausių Europos Sąjungoje. Vakcinavimas yra lyg Olimpinės žaidynės Vyriausybėms, kurių metu konkrečiais skaičiais bus įvertinti jų organizaciniai gebėjimai.

Juk visos ES šalys turi vienodas vakcinų tiekimo sąlygas – vienodus pristatymo laikus ir kiekius, proporcingus gyventojų skaičiui. Tačiau jau šiandien matome, kaip stipriai skiriasi situacija, atrodytų, labai panašias sąlygas turinčiose valstybėse. Smulkmenos užsimirš, bet vakcinavimo rezultatai bus prisimenami ilgai – ir sureitinguos Vyriausybes jų piliečių akyse.

Tai ir iššūkis ES gebėjimams – ką tik išstojusios iš bendrijos JK vakcinavimo rezultatai bus kaip kontroliniai skaičiai įvertinant mūsų – ES valstybių Vyriausybių – gebėjimus rūpintis savo piliečiais.

Praėjusį savaitgalį įvyko keletas gėdingų poelgių, kuomet žmonės, pasinaudoję savo padėtimi, pabandė „apeiti“ vakcinavimo eilę. Tačiau tai neturi sustabdyti viso proceso. O geriausiai šioje situacijoje suveikė viešumas – tad reikia tikėtis, kad ateityje tokių atvejų mažės, nes niekas nenorės susilaukti tokio viešo pasmerkimo, koks ištiko pirmuosius sukčiavusius.

Manau, svarbu, kad dabar pasiryžtumėm žingsniui, jog kiekvieno pasiskiepijusio vardas, pavardė, ir (ne)priklausymas prioritetinei grupei gali būti paskelbti viešai. Šiandien sukčiautojai dangstosi asmens duomenų apsaugos reglamentu, bet jis šiuo atveju dėl valstybės intereso gali būti stabdomas.

Linkiu, pasitikėkime skiepijimus organizuojančiais žmonėmis – jie yra sąžiningi ir darbštūs. Taip pat nekreipkime dėmesio į nenorinčius skiepytis ir negaiškime laiko juos įtikinėdami – Lietuvoje turime daugiau negu milijoną norinčių skiepytis: ateis laikas, norės ir tie, kurie galbūt šiandien dar abejoja.

Vakcinų prireiks daugiau

Nors vakcinų ES užsakė daug, didelė dalis jų atkeliaus tik metų viduryje ir dar vėliau. Mes turime ir galime susirasti papildomus kiekius anksčiau – lygiai taip pat, kai pavasarį visi mobilizavomės ir gavome papildomai kaukių ir kitų asmeninių apsaugos priemonių medikams – tuomet ES ir valstybė be profesionalios savanoriškos pagalbos negalėjo jų gauti pakankamai.

Bandykime ir dabar visus įmanomus kelius. Vienas jų galėtų būti bandymas užsisakyti ir perpirkti vakcinų perteklių iš Izraelio – jie jau kovą baigs vakcinaciją, ir tikrai turės vakcinų perteklių. Gal ir ES galėtų mums skirti papildomą kvotą jau dabar? Juk mes, kaip šalis, turinti vieną didžiausią COVID-19 užkrėtimų skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų, turime teisę prašyti ypatingos pagalbos ir dėmesio, o vakcina yra tai, ko mums šiandien labiausiai reikia.

Gal galime atkakliau reikalauti, kad būtų greičiau įteisinta ES Oxford sukurta „AstraZeneca“ vakcina? Arba galbūt galėtume mūsų pačių Vyriausybės sprendimu ją patvirtinti Lietuvoje, remiantis šią vakciną įteisinusių Jungtinės Karalystės ir JAV patirtimi.

Juk „šeštosios dozės“ sprendimo priėmimo pavyzdys rodo: Danijos medikai ir Vyriausybė priėmė savarankiškai tą akivaizdų sprendimą – išgelbėjusį jiems keletą tūkstančių skiepų dozių, o ES institucijos užtruko bent savaitę ilgiau priimdamos šį, beje, ir mūsų ekspertų rekomenduotą paprastą sprendimą. Dabar jau ir mes jas naudosime, bet ateičiai tikrai verta pasimokyti iš danų sprendimų greičio ir sugebėjimo prisiimti atsakomybę kai situacija yra nauja ir neaprašyta instrukcijose.

Neabejokime savo gebėjimais ir drąsiai imkimės ambicingų tikslų – paskiepyti Lietuvoje visus norinčius skiepytis nuo COVID-19 iki šių metų birželio 30 d. Mažai mūsų valstybei tai visai įmanoma – dedant visų mūsų pastangas, galėsime gauti reikalingą kiekį vakcinų – juk jau yra ne tik „BioNTech“ – „Pfizer“ vakcina.

Tikėtina, kad norinčių skiepytis bus apie 1,8 – 2,0 mln. Tam reikia skiepyti kasdien apie 10-12 tūkst. žmonių, o pradėjus antrąją vakcinavimo dozę – apie 20 – 24 tūkstančių. Tai tikrai įmanoma – panašūs pajėgumai jau veikia testavimui. O juk skiepijimas yra žymiai paprastesnis, negu testavimo procesas, kuris reikalauja daug laboratorinių resursų. Visuomenė nori matyti ambicingą viziją ir pasiryžus jos siekti. Šiose vakcinavimo Olimpinėse žaidynėse kovoje prieš COVID-19 mes visi esame trys milijonai sirgalių, palaikančių savo komandą.

Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13 d., atėjęs į tuometinę Aukščiausią Tarybą, ten „pragyvenau“ beveik savaitę: buvau „profesinis savanoris“ – globojau užsienio žurnalistus. Buvau vertėju, asistentu, vairuotoju, susitikimų ir interviu organizatoriumi.

Dariau viską, ko tik jiems reikėjo darbui, rašant apie tragiškus įvykius Lietuvoje. Prisimindamas tų laikų mūsų bendrą pergalę, manau, kad geriausia, ką galime padaryti Sausio 13-osios proga – veikti taip pat greitai, drąsiai ir ryžtingai, kaip ir tada. Šią savaitę pabaikime skiepyti visus Lietuvos medikus pirmąja vakcinos doze: pasistengę tai tikrai galime padaryti!“, – įsitikinęs verslininkas, inovatorius, filantropas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas.

Pasaulio vakcinacijos duomenis gyvai galima stebėti čia, nuolat atnaujinami Lietuvos duomenys – čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA