2021-ieji lietuvių piniginėse: brangs paslaugos ir maisto produktai – Kas vyksta Kaune

2021-ieji lietuvių piniginėse: brangs paslaugos ir maisto produktai

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2021/01/07 13:12
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Nuo 1 iki 2,5 proc., – štai tokį infliacijos kilimą ir augsiančias kainas šiems metams prognozuoja skirtingi ekonomistai. Jų teigimu, labiausiai brangs paslaugos, taip pat gali didėti maisto produktų kainos, tačiau, kaip pabrėžia, augančios kainos vis tiek yra daug geriau nei defliacija. Tiesa, kainų didėjimą pajus ne visi, čia gelbės ir augsiantys atlyginimai.

Kainos didės antrą pusmetį

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad šiemet infliacija vienareikšmiškai bus gerokai didesnė nei praėjusiais metais ir prognozavo, kad ji turėtų siekti apie 2-2,5 proc.

„Konkretus momentas, kada ji didės, bus labiau link vasaros, rudenį, nes tai tiesiogiai priklausys ar bus pradėta masinė vakcinacija“, – sakė jis.

Priežastys, kurios lems infliacijos kilimą šiemet, anot jo, yra trys.

Kaip pirmąją jis įvardijo gamybos kaštų aspektą, nes, kaip teigė, kai Europoje ir pasaulyje prasidės masinė vakcinacija, į tai sureaguos akcijų rinkos bei išaugs pasaulinių žaliavų kainos. Brangs nafta, metalai, tam tikri maisto produktai, kas kilstels ir galutinių produktų kainas.

„Antras momentas jau bus susijęs su paklausos augimu. Nes šiais metais pamatysime tokį dalyką, kaip infliacijos spiralę. Tai toks reiškinys, kurį lemia paklausos atsigavimas ekonomikoje.

Kadangi atsigauna paklausa, atsigauna ir ekonomika, pasirodo pozityvios žinutės ir žmonės nusprendžia tam tikrą prekę ar paslaugą pirkti šiandien, nes ryt ta prekė ar paslauga gali pabrangti ir tai bus labai svarbus elementas šių metų infliacijos kilime ir darys didžiausią įtaką infliacijos augimui. Tai vyks tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.

Aleksandras Izgorodinas / DELFI nuotr.

Trečias dalykas, kaip sakė A. Izgorodinas, lemsiantis infliacijos augimą ekonomikoje, yra pinigų padidėjimas ekonomikoje.

„Šiemet bus įgyvendintas Europos Komisijos ekonomikos skatinimo planas, kuris buvo patvirtintas praėjusių metų pabaigoje. Lietuva gaus pinigų, kurie parašiutu nusileis į Lietuvos ekonomiką. O tai reiškia, kad kažkas tuos pinigus gaus ir pradės leisti, o taip užsisuks kainų augimas“, – teigė jis bei pridūrė, kad su atsigaunančia ekonomika matysime ir paslaugų kainų kilimą, tačiau tiksliai pasakyti, kiek jos brangs, šiandien dar sudėtinga.

Ekonomistas ragino nepamiršti ir augsiančių atlyginimų, kurie šiemet ir toliau didės.

„Galima prognozuoti, kad atskiruose sektoriuose situacija yra pakankamai gera, tarkime, pramonė, IT, tai tie atlyginimai ir toliau didės be jokių trikdžių, todėl infliaciją gali pajusti ne visi. Bendrai 2-2,5 proc. metinė infliacija tikrai nėra katastrofa, nes pats Europos Centrinis Bankas tai laiko kaip visiškai normaliu infliacijos lygiu“, – teigė jis.

„Toks infliacijos augimas būtų net labai sveika, nes tai sąlygoja ekonomikos augimą. Daug didesnė problema Lietuvai būtų defliacija. Ji tikrai galėtų nužudyti mūsų ekonomiką. Iš dviejų baisybių geresnė yra didėjanti infliacija“, – tikino ekonomistas.

Perkamoji galia didės, tačiau ne visiems

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė prognozavo, kad dėl koronaviruso pandemijos prislopinto ekonomikos augimo 2021 m. bendroji infliacija neturėtų būti didelė ir sudaryti apie 1 proc.

„Pandemija ypač smarkiai paveikė paslaugų sektorių, todėl tikėtina, kad paslaugų kainos bendrai šiemet turėtų kilti lėčiau.

Žinoma, praėjusiais metais matėme, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, odontologų, sveikatos paslaugų kainos netgi reikšmingai šoktelėjo. Tą lėmė dėl pandemijos padidėjusios šių paslaugų teikimo sąnaudos ir karantino metu susikaupusi paklausa.

Taigi ir šiemet, tikėtina, kad galime pamatyti ryškių skirtumų tarp paslaugų, kurių paklausa, atlaisvinus apribojimus, gerokai išaugs ir tokių paslaugų, kurių paklausa dar ilgai bus prislopinta, pavyzdžiui, turizmo paslaugos, kainų.

Kitaip nei su ūkio vidaus raida susijusios kainos, žaliavų kainos gerokai greičiau reaguoja į pasaulio ekonomikos pokyčius. Dėl to energijos išteklių kainos pernai krito daug ir itin staigiai, taip sumažindamos bendrąją infliaciją daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą. Tad artimiausiais metais tikėtis, kad reikšmingai mažės energijos žaliavų kainos, neverta, o tai reiškia, kad jos nemažins infliacijos tiek, kiek sumažino praėjusiais metais“, – aiškino LB specialistė.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad šiemet didėsiantys atlyginimai gali „suvalgyti“ augsiančias kainas ir infliaciją, K. Tamoševičienė teigė, kad nors nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, darbo užmokestis Lietuvoje pernai sparčiai didėjo, šiemet, tikėtina, jis kils lėčiau, tačiau vis tiek augs ne mažiau kaip 2 proc. ir viršys vidutinį kainų augimo tempą bei didins vartotojų perkamąją galią.

„Tiesa, kalbant apie skirtingų profesijų atstovus, matome netolygumų – vienų jų (pvz., restoranų darbuotojų) darbo užmokestį pandemija paveikė itin skaudžiai, o kitų (pvz., informacinių technologijų specialistų) atlyginimams poveikis buvo minimalus. Be to, kainų augimo poveikis gyventojams yra individualus ir priklauso nuo to, kokias prekes ir paslaugas renkasi kiekvienas vartotojas“, – sakė ji.

Brangs paslaugos bei galimai maisto produktai

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad infliacija gali būti iššaukta dviem būdais – kaštų spaudimo, tarkime, jei įmonėse pradeda kilti darbo užmokestis, kas atsispindi ir produktų kainose, arba dėl paklausos šuolio.

„Šie metai bus tokie reabilitacijos metai po COVID-19 pandemijos. Paprastai tai nebūna spartus procesas, nes labai priklauso nuo to, kaip greitai šalys ir Lietuva skiepysis, kaip seksis grįžti į normalų ritmą, kaip dėliosis ekonominiai procesai.

Matyti, kad pirmąjį pusmetį ekonominiai ritmai vis dar išliks pakankamai vangūs dėl skiepijimosi, todėl paklausos šuolio tikėtis neverta“, – prognozavo ji.

Indrė Genytė-Pikčienė / DELFI nuotr.

Tiesa, antrąjį pusmetį, kaip teigė ir A. Izgorodinas, pasak ekonomistės, situacija keisis iš esmės.

„Turint omenyje, kad labiausiai karantino pažeistos veiklos sudaro nedidelę dalį mūsų ekonomikoje, ir mūsų ekonomika turėtų sėkmingai atsigauti, jau antroje metų pusėje matysime spartesnį vartojimo atšokimą ir, atitinkamai, energingesnius infliacinius procesus“, – sakė ji.

Pasak I. Genytės Pikčienės, infliacija šiemet turėtų kilti iki 2 proc.

„Tai tikrai nėra daug, tai kaip tik gana vangus, kaip tokiai jaunai besivejančiai ekonomikai, augimas.

Paslaugos, panašu, kad brangs sparčiau nei vidurkis, nes darbo užmokesčio kilimą jau dabar programuoja tiek jau dabar padidinta mėnesinė alga, tiek didinami darbo užmokesčiai viešajame sektoriuje, nes infliacija apima viešąsias paslaugas: tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, tai, panašu, kad šios paslaugos ir toliau sparčiai brangs. Paslaugų infliacija turėtų didėti sparčiau nei vidurkis“, – teigė ji.

Ekonomistė prasitarė ir apie galimai didėsiančias maisto produktų kainas.

„Stebint maisto kainų tendencijas, taip pat yra prognozės, kad maistas šiemet turėtų brangti.

Pernai jau brango pakankamai sparčiai, šiemet augimui priežasčių taip pat yra įvairių, ir derliai kuklesni ir t.t. Žinoma, prognozuoti dėl maisto kainų sunku, gali būti, kad jis ir nebrangs daugiau nei vidurkis, tai yra neaišku“, – teigė I. Genytė Pikčienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA