Pandemijos šėšėlis kris ir ant sergančiųjų onkologinėmis ligomis – Kas vyksta Kaune

Pandemijos šėšėlis kris ir ant sergančiųjų onkologinėmis ligomis

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Šiandieninės Covid-19 pandemijos akivaizdoje stojo visuomeninis, socialinis gyvenimas. Deja, susirgimai nelaukia. Medicinos sistema apkrauta, o aplinkui tvyro ne tik naujojo viruso baimė. Ar onkologinėmis ligomis sergantys žmonės gali jaustis saugūs?

„Covid-19 pandemija – didžiulis iššūkis visai sveikatos sistemai. Ir šiuo laikotarpiu labai svarbu neužmiršti pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis. Ypatingai onkologinėmis.

Analizuojant paciento kelią, nuo ligos įtarimo iki diagnozės nustatymo ir gydymo, atsiranda tam tikrų iššūkių“, – pasakoja LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė pabrėždama, jog patys pacientai, jaučiantys tik kelis simptomus, neskuba kreiptis į medikus dėl pandemijos, o tuo pat metu ir prieinamumas visose grandyse yra kiek sutrikęs.

Ateityje gali padaugėti užleistų navikų

Medikė atvira – Kauno klinikose stengiamasi teikti visas paslaugas taip, kaip iki pandemijos, tačiau susiklosčiusi situacija pasaulyje ir Lietuvoje nėra tik menkas trikdis – būtina balansuoti tarp naujojo viruso suvaldymo ir tuo pat metu neapleisti kitų ligonių, kuriems laikas yra aukso vertės.

„Darbo pobūdis yra pasikeitęs ir tai ne paslaptis. Vis tik skaičiai, lyginant 2019-ųjų ir šių metų tą patį laikotarpį rodo, jog stacionaro paslaugos Kauno klinikų onkologijos skyriuje labai nepakito, o ir pradėtas gydymas praktiškai nėra sutrikęs – įgyvendinama ir chemoterapija, ir spindulinis gydymas.

Deja, prastesnė situacija profilaktinės patikros ar ambulatorinėse grandyse. Atrankinėmis patikros programomis siekiama diagnozuoti kai kurias onkologines ligas kuo ankstyvesnėje stadijoje. Prasidėjus pandemijai, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, patikros programos buvo sustojusios“, – sako E. Juozaitytė.

Onkologinės ligos diagnozė nustatoma ištyrus naviką morfologiškai. Tam reikalinga paimti biopsiją arba ištirti operacinę medžiagą. Naviko morfologinis ištyrimas nei trukme nei kokybe pandemijos laikotarpiu nepasikeitė. Tiesa, pastebima, jog naujų vėžio atvejų pastaruoju metu kiek sumažėjo.

Tikėtina dėl to, kad vangiai vyksta atrankinės patikros programos, o dalis pacientų, jausdami nežymius simptomus, dėl baimės užsikrėsti Koronavirusu vengia kreiptis į šeimos gydytojus ir į specialistus.

„Ko tikėtis ateityje? Lietuva yra tokioje pat situacijoje, kaip ir kitos šalys, kuriose pirmiausia sprendžiamos kovos su Koronavirusu problemos, o lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo algoritmai keičiasi, prisitaikant prie pasikeitusios situacijos. Jeigu pandemija užsitęs, ateityje gali būti daugiau užleisto vėžio atvejų, kuomet tikėtina, jog liga bus diagnozuojama ne ankstyvoje, o vėlyvesnėje stadijoje“, – dėsto mintis medikė.

Audinio biopsija ar naujovė Lietuvoje – skystoji?

Onkologijos mokslas sparčiai vystosi ir atsiranda vis naujų galimybių diagnozuoti onkologines ligas, ištirti ligos išplitimą, o taip pat parinkti konkrečiam pacientui tinkamą gydymą.

„Kaip buvo minėta, morfologinis naviko ištyrimas yra reikalingas onkologinės ligos diagnozei patvirtinti, o taip pat prognozuoti ligos eigą bei skirti reikalingą gydymą.

Atsiradus skystosios biopsijos galimybėms, diskutuojama – ar skystoji biopsija ateityje galės pakeisti naviko audinio tyrimus? Vis tik šiandien naviko biopsinė ar chirurginė medžiaga yra „auksinis standartas“ naviko morfologiniam ir molekuliniam ištyrimui“, – pasakoja E. Juozaitytė.

Tyrimai / Organizatorių nuotr.

Kiekvienas tyrimo metodas yra naudingas ir turi savo privalumų bei trūkumų. Pripažįstama, jog audinio biopsija yra invazinė procedūra, paėmimo procesas yra sudėtingesnis, reikalaujantis įvairių specialistų komandos. Taip pat ir pats mėginys kartais gali būti nelabai informatyvus arba jo tiesiog neįmanoma paimti.

Tuo tarpu skystoji biopsija yra minimaliai invazyvus kraujo ar kitų organizmo skysčių paėmimas. Tiek iš audinio, tiek ir iš kraujo tiriama naviko genetinė informacija yra reikšminga individualizuotam paciento gydymo parinkimui.

„Ligai progresuojant ir vystantis ypatingai svarbu žinoti, kaip koreguoti gydymą, kaip stebėti ligos eigą. Ir čia jau atsiranda vieta skystajai biopsijai, kuri suteikia galimybę stebėti ligos eigą“, – dėsto mintis E. Juozaitytė.

Svarbu suprasti, jog audinio biopsija tiek dabar, tiek ir ateityje tikėtina, jog išliks labai svarbi, o skystoji biopsija nėra alternatyva audinio biopsijai. Tai yra papildomas neinvazinis tyrimas, kuris itin vertingas onkologiniams pacientams dėl greitų ir išsamių rezultatų, kurie gali prisidėti prie gydymo sėkmės.

Paciento gydymas tampa personalizuotu

Onkologinė liga gali būti labai įvairi pagal savo molekulinį spektrą. Kitaip tariant, ji gali būti jautri vienam ar kitam gydymui. Skysta biopsija sudaro galimybę pritaikyti pacientui tinkamiausią gydymą. Toks gydymas vadinamas personalizuotu.

„Kas yra ta personalizuota medicina? Atsirado galimybės surasti patologinę grandį tam tikro paciento vėžio patogenezėje. Galima ištirti, kokios yra genų mutacijos, vystantis to paciento navikui, atsirado galimybės sėkmingiau ir detaliau prognozuoti ligos eigą ir tuo pačiu paskirti tinkamą priešnavikinį gydymą.

Taip pat pagal molekulinio ištyrimo rezultatus pacientui galima rekomenduoti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuomet yra tiriami visai nauji vaistai. Tai praplečia paciento gydymo galimybes ir tuo pačiu įmanoma pasiekti geresnių rezultatų“, – sako gydytoja.

Anot genetinių vėžio tyrimų atstovų Lietuvoje, skystųjų biopsijų tyrimai yra tinkami pacientams sergantiems pažengusia ar metastazavusia onkologine liga (III-IV stadijos solidiniais navikais) prieš pradedant taikyti pirminį gydymą, ligai progresuojant ar esant nepakankamam atsakui, taikant paskirtą gydymą.

Kadangi tai yra neinvazinė procedūra, specialaus pasirengimo pacientui nereikia, o ir tyrimo rezultatų laukti nereikia ilgai – apie 10 dienų.

„Skysta biopsija yra naujiena, kurią atlieka diagnostinės kompanijos. Tiesa, medikai pripažįsta, jog šis naviko molekulinis ištyrimas yra labai patogus ir ateityje būtų naudinga, jei taptų valstybės kompensuojamu tyrimu. Tokie tyrimai naudingi ne tik pacientams ar medikams, bet galima ir ekonominė nauda šalies sveikatos sistemai, nes iš karto parenkamas tikslus gydymas.“, – tikino E. Juozaitytė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA