Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime prof. Ramunė Kalėdienė ir prof. Mindaugas Stankūnas pristatė pasiūlymus dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui. Keturi scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Scenarijus A
Scenarijus A – kai bus pasiekta mažiau nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų dalis neviršija 4 procentų, ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
Pagal ekspertų pateiktą informaciją, tokiu atveju nebūtų ribojami namų ūkių kontaktai. Taip pat nebūtų ribojama sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veikla.
Ribojimai nebūtų taikomi aukštajam mokslui, būtų vykdomas bendrasis ugdymas, ikimokyklinis ugdymas. Nebūtų ribojama maitinimo įstaigų veikla, prekyba ir paslaugų sektorius – neribojamas.
Žmonių judėjimas šalies savivaldybių viduje būtų laisvas, tačiau gal būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis.
Žmonių susibūrimai būtų leidžiami, veiktų muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, vyktų sporto varžybos, tačiau būtų ribojami lankytojų srautai.
Scenarijus B
Scenarijus B – kai bus 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas perėjimas iš nacionalinių ribojimų keitimas lokaliais; karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Šiuo atveju būtų draudžiami daugiau nei trijų namų ūkių kontaktai.
Taip pat nebūtų ribojama sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veikla.
Aukštasis mokslas ir toliau vyktų nuotoliniu būdu, išimtys taikomos sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams.
Bendrasis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas būtų vykdomas nacionaliniame lygmenyje. O lokaliame lygmenyje gali būti taikomi griežtesni apribojimai priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
Maitinimo įstaigose būtų ribojami klientų srautai, vykdomas pasirinktinis darbuotojų testavimas.
Prekyboje, paslaugų sektoriui taip pat būtų ribojami pirkėjų srautai, taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką.
Žmonių judėjimas šalies viduje būtų vertinamas pagal epidemiologinę situaciją savivaldybių viduje.
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją gali būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, vykdomas keliautojų testavimas.
Renginiams galiotų šie nurodymai: leidžiami iki 100 žmonių susibūrimai naudojant apsaugos priemones ir laikantis saugaus atstumo. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turi neviršyti 10 asmenų. Veikia muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, vyksta sporto varžybos, tačiau ribojami lankytojų srautai.
Scenarijus C
Scenarijus C – atvejų skaičiui viršijant 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai; stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Šiuo scenarijumi būtų draudžiami daugiau nei dviejų namų ūkių kontaktai.
Sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veikloje būtų išsaugomos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai ir COVID-19 pacientų priežiūrai. Ribojamas lankymas socialinės globos įstaigose. Darbuotojai ir pacientai reguliariai testuojami.
Aukštasis mokslas vykdomas nuotoliniu būdu, išimtys taikomis sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams, darbuotojai reguliariai testuojami.
Pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyksta klasėse taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą. Lokaliame lygmenyje gali būti taikomi griežtesni apribojimai, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Darbuotojai reguliariai testuojami.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas vykdomas nacionaliniame lygmenyje. Lokaliame lygmenyje gali būti taikomi griežtesni apribojimai priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Darbuotojai reguliariai testuojami.
Maitinimo įstaigų veikla ribojama, maistas tik išsinešimui, darbuotojai reguliariai testuojami.
Prekybos vietose ribojami pirkėjų srautai ir taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką. Darbuotojai reguliariai testuojami.
Vykdomas nuotolinis ar bekontaktis paslaugų teikimas. Išskyrus sveikatos apsaugos, psichologų/psichoterapeutų (būtinais atvejais), veterinarijos, policijos ir kitas tarnybas, kurių darbuotojai reguliariai testuojami.
Taikomi ribojimai tarp savivaldybių arba/ir savivaldybių viduje atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją gali būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, vykdomas keliautojų testavimas.
Žmonių susibūrimai draudžiami. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turi neviršyti 10 asmenų. Neveikia muziejai, teatrai, parodos, kino salės, nevyksta sporto varžybos, išskyrus profesionalaus sporto treniruotes ir varžybas be žiūrovų.
Scenarijus D
Scenarijus D – atvejų skaičiui viršijant 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kuomet nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo, reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Draudžiami daugiau kaip vieno namų ūkio narių kontaktai, išskyrus socialinio palaikymo burbulus iki 2 namų ūkių. Ši nuostata gali būti peržiūrima, keičiantis epidemiologinei situacijai.
Ekspertai paaiškina, kad socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
Ribojamos tam tikrų sričių planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai ir COVID-19 pacientų priežiūrai. Lankymas socialinės globos įstaigose tik išimties atvejais. Darbuotojai ir pacientai reguliariai testuojami.
Aukštasis mokslas – nuotolinis. Taikomos išimtys sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams. Vykdomas reguliarus darbuotojų testavimas.
Bendrasis ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nevykdomas, tačiau taikomos išimtys būtinųjų tarnybų darbuotojų vaikams.
Maitinimo įstaigų veikla ribojama, maistas tik išsinešimui, darbuotojai reguliariai testuojami.
Prekybos atžvilgiu vykdoma tik maisto prekių, optikos ir veterinarijos parduotuvių veikla. Darbuotojai reguliariai testuojami.
Paslaugos teikiamos tik nuotolinės ar bekontaktės, išskyrus sveikatos apsaugos, psichologų/psichoterapeutų (būtinais atvejais), veterinarijos, policijos ir kitas tarnybas, kurių darbuotojai reguliariai testuojami.
Taikomi ribojimai tarp savivaldybių arba/ir savivaldybių viduje atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją gali būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, vykdomas keliautojų testavimas.
Susibūrimai draudžiami. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turi neviršyti 10 asmenų. Neveikia muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, nevyksta sporto varžybos, išskyrus profesionalaus sporto treniruotes ir varžybas be žiūrovų.
Tikroji situacija paaiškės netrukus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė habilituota daktarė R. Kalėdienė portalui „Delfi“ sakė, kad kol kas mokslininkams sunku tiksliau prognozuoti, kaip keisis sergamumo koronavirusu situacija Lietuvoje.
„Šiuo metu mes nematome aiškių tendencijų, nes vieną dieną yra mažiau atvejų, kitą dieną – daugiau. Tai priklauso nuo testavimo ir nuo šventinių dienų didžiąja dalimi. Tikimės, kad per šią savaitę nusistovės bendra tendencija ir, aišku, aš žiūriu optimistiškai, nes, atrodytų, lyg ir į gerąją pusę judama.
Žinoma, tikėtis, kad labai sumažės mūsų sergamumas iki sausio 31 dienos sunku, bet, matant naujų atvejų mažėjimą, jau mes galime galvoti apie, tarkime, palaikymo burbulų įdiegimą, kas yra labai aktualu tiems namų ūkiams, kuriuose yra vienas arba neįgalus žmogus. Galime galvoti galbūt apie tokį dviejų namų ūkių leidimą bendrauti, aišku, laikantis labai griežtų sąlygų. Tokio didesnio atlaisvinimo šiuo metu nedrįsčiau tikėtis“, – kalbėjo profesorė.
Paprašyta patikslinti, kokios būtų tos griežtos sąlygos, leidžiančios bendrauti dviem namų ūkiams, R. Kalėdienė sakė, kad asmenys turėtų pakankamą laiko intervalą neturėti kontaktų, būti įsitikinę, kad neserga, tai yra, būti tikrais, kad neturėjo kontaktų su sergančiu ar užsikrėtusiu žmogumi.
Profesorė mano, kad prie situacijos gerėjimo labai turėtų prisidėti ir skiepijimas nuo koronaviruso: „Aišku, aš labai daug tikiuosi iš vakcinavimo, kuris ateina palaipsniui, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi pas mus, bet mes, tikiuosi, turėsime vis geresnę ir geresnę situaciją“.
Taip pat pašnekovė pastebėjo, kad situacija gali pagerėti ir todėl, kad daugiau žmonių bus persirgę koronavirusu: „Kuo daugiau žmonių įgija imunitetą, tuo mažiau jų suserga vėliau. Tai – natūralu“.
Kada galėsime visiškai atsipalaiduoti?
Vis tik staigaus atvejų sumažėjimo iki sausio 31 dienos vargu ar galima viltis.
„Mes galime tikėtis, kad iš tiesų tų atvejų pradės mažėti, nes dabar žmonės tikrai susirūpinę, laikosi karantino, tikiuosi, didžioji dalis. Atvejų, nors ir sumažės, nereikėtų galvoti, kad, nors atvejų ir sumažėjo, mes galime pereiti jau į visišką atsipalaidavimo scenarijų, tokį, kaip buvo vasarą, nes patirtys nėra palankios“, – pastebėjo R. Kalėdienė.
Paklausta, kada galima būtų tikėtis visiško atsipalaidavimo, koks buvo vasarą, profesorė sakė:
„Mes ir rašėme tuose scenarijuose, kuriuos teikėmė Vyriausybei, kad turėtų būti ne daugiau kaip 4 proc. teigiamų testų. Žinoma, mums dar labai toli iki to scenarijaus, bet tikiuosi, kad palaipsniui jį pasieksime“.
Tiesa, kortas gali sumaišyti naujosios viruso atmainos, aptiktos Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
„Virusas labai klastingas, mums nežinomas ir labai sunku ką nors prognozuoti. Žinoma, kiekviena nauja atmaina atneša naujų netikėtumų. Bet tikėkimės, kad net ir naujos atmainos bus jautrios sukurtoms vakcinoms. Be to, mes įpratome saugotis, supratome, kaip tai yra svarbu ir matau, kad tikrai visuomenė palaipsniui persiorientuoja prie gebėjimo gyventi su šiuo virusu“, – pastebėjo profesorė.
Kartu R. Kalėdienė nuramino: ši pandemija tikrai nėra amžina ir kada nors tai baigsis.
„Pasaulio epidemijų istorija rodo, kad buvo pasaulyje ir cholera, ir maras, ir gripas. Mes susidorojome su tuo. Manau, kad tikrai taip. Tik buvome pamiršę šiek tiek tas grėsmes“, – sakė pašnekovė.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu sergamumas 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje siekia 1199,1 atvejo.
