Kunigas K. Brilius: per išbandymus niekada neliekam vieni, būtent tada Dievas būna arčiausiai mūsų – Kas vyksta Kaune

Kunigas K. Brilius: per išbandymus niekada neliekam vieni, būtent tada Dievas būna arčiausiai mūsų

Kunigas K. Brilius./ R. Tenio nuotr.

Didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse Kauno Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnytėlėje susitikome su kunigu Kęstučiu Briliumi trumpam šventiniam pokalbiui. Kunigas pažymėjo, kad ir karantino metu į šią bažnyčią žmonės užsuka ne tik uždegti žvakę pirmojoje Lietuvoje Žvakių šventovėje, bet ir pasimelsti prie Stebuklingojo Kryžiaus, garsėjančio malonėmis.

Padaugėjo išpažinčių

Šalia Laisvės al. 101B esančios bažnyčios veikia Kauno marijonų vienuolynas (Laisvės al. 101A), kuriame šiuo metu gyvena du vienuoliai marijonai, vienas iš jų – vienuolyno rektorius Kęstutis Brilius.

Vienuolystės keliu jau 46 m. einantis K. Brilius atviravo, kad ir šįmet švenčių laikotarpiu darbo nesumažėjo: žmonės ateina į bažnyčią pasimelsti ir uždegti žvakę už artimuosius, užsuka į Maldos pagalbos tarnybą, kurioje dirba 6 vienuolės ir 2 vienuoliai. Padaugėjo atvykstančiųjų atlikti išpažintį ar susitikti asmeniniam pokalbiui su kunigu. Vyksta ir Šv. Mišios aukotojų duotomis intencijomis, tiesa, maldininkams nedalyvaujant. Karantino metu tikintiesiems Šv. Gertrūdos bažnyčia atvira II-V 10-19 val., šventadieniais 10-14 val.

Šv. Gertrūdos bažnyčia./ R. Tenio nuotr.

„Darbų daug, todėl švęsti nėra kada. Šv. Kalėdos – pats darbymetis. Žinoma, susirinksime bendruomenėje bendriems Šv. Kalėdų pietums, pasimelsime, palaiminsime stalą, pasivaišinsime ir palinkėsime gero“, – sakė kun. K. Brilius.

Kalėdojimas – tikintiesiems aplankyti

Pašnekovas pažymėjo, kad Advento metu ar po Šv. Kalėdų kunigai kalėdoja – keliauja pas parapijiečius geriau su jais susipažinti, pašventinti namus, pasveikinti su Šv. Kalėdomis, pasiteirauti, kaip sekasi krikščioniškas gyvenimas, ar vaikai krikštyti, priėmę Pirmąją Komuniją ir pan.

Stebuklingasis Kryžius. Pasak kunigo, prie jo ne tik tuokiamos poros ar krikštijami vaikai, tačiau vyksta ir piršlybos, sužadėtuvių apeigos, o prieš egzaminus renkasi melstis jaunimas./ R. Tenio nuotr.

„Pagrindinis kalėdojimo siekinys – kad parapijos vadovas aplankytų visus mažutėlius parapijos narius, pabendrautų. Kalėdojantis kunigas parapijos knygose susižymi, kiek yra tikinčiųjų, kiek krikštytų, paragina aktyviai dalyvauti religiniame gyvenime. Tikintieji už apsilankymą atsidėkoja derliaus aukomis, jas skiria bažnyčios išlaikymui“, – pasakojo kun. K. Brilius.

Tiesa, pašnekovas nekalėdoja, nes Šv. Gertrūdos bažnyčia yra neparapinė.

Šv. Gertrūdos bažnyčia./ R. Tenio nuotr.

Stebės Kalėdų žvaigždę
Pasiteiravus, kurios Šv. Kalėdos marijonui K. Briliui buvo įsimintiniausios, jis nustebino atsakydamas, kad šios ir vienos vaikystėje. „Augau aplinkoje, kur seneliai, proseneliai mokė mažuosius gyvenimo. Jie sakydavo:

„Namuose negalima švilpauti, nes prašvilpsi namus ir prisišauksi kipšą. Eik į lauką ar mišką ir švilpauk.“ – Klausėme, tačiau per vienas Šv. Kalėdas tėvams išvykus į bažnyčią keturi vaikai likome namie ir sugalvojome naktį pašvilpauti, pažiūrėti kas bus. Staiga kažkas, kad barkštelėjo! Visi choru pradėjome rėkti, kiek gerklės neša, manėm, jau kipšas ateina. Nuo to karto daugiau per Šv. Kalėdas nebešvilpavom“, – pamokančią vaikystės istoriją prisiminė kun. K. Brilius.

Žvakių šventovė bažnyčios rūsyje. Pirmiausiai tikintieji atvyksta į Maldos pagalbos tarnybą ir pasako maldos intenciją, tuomet su vienuolėmis iš Šventosios Šeimos Seserų ar Vargdienių kongregacijų užeina pasimelsti į bažnyčią, po to keliauja uždegti žvakę į Žvakių šventovę. 7 paras žvakės čia dega už gyvus ir mirusius, už juos meldžiamasi, aukojamos Šv. Mišios. Šiuo metu dega apie 300 žvakių./ R. Tenio nuotr.

Šįmet jam Šv. Kalėdos įsimintinos, nes kalėdiniu metu kartą per 400 metų arčiausiai viena prie kitos priartėjo dvi didžiausios Saulės sistemos planetos – Jupiteris ir Saturnas. Kai kurie šį reiškinį pavadina Betliejaus žvaigžde. „Žiūrėsiu į dangų, gal išsigiedrys, bandysiu pamatyti Kalėdų žvaigždę, toks retas reiškinys, ir dar kalėdiniu laikotarpiu, simboliška!“, – sakė kunigas.

Daugiau apie Kalėdų žvaigždę skaitykite čia.

Dangus, asociatyvi./ R. Tenio nuotr.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Jupiterio ir Saturno jungtis vyko gruodžio 21 d., tačiau astronomai teigia, kad vadinamąją Kalėdų žvaigždę pamatyti dar galima ir kelios dienos po įvykio. Prasigiedrinus ją galima stebėti ir Šv. Kalėdų dienomis, apie 16 val. (tik vieną valandą po saulėlydžio).

Ragina dažniau dėkoti

Kunigas Kęstutis Brilius konstatavo, kad šįmet ne vienoj dienoj žmonėms trūko Dievo. Įkvėpti stiprybės jis stengiasi popiežiaus Pranciškaus žodžiais: „Ne taip svarbu, kokia nelaimė, sunkumai ištinka – daug svarbiau yra, kokie mes iš jų išeisime: ar geresni vieni kitiems, ar artimesni?“ – Tad linkiu, kad iš šių išbandymų išeitume labiau pasitikintys vieni kitais, geresni ir patikimesni“, – kalbėjo kun. K. Brilius.

Žvakių šventovė, Šv. Gertrūdos bažnyčioje./ R. Tenio nuotr.

Jis akcentavo, kad Šv. Kalėdos – tai didis istorinis įvykis, nuo kurio skaičiuojama mūsų era, tad ši diena svarbi ir netikintiesiems ar suklupusiems tikėjimo kelionėje.

„Šv. Kalėdos reiškia, kad Dievas nepaniekino žmogaus prigimties – jis pats įsikūnijo žmogumi. Dievas nuolat mus lydi per gyvenimą. Per didžiausius išbandymus ir vargus mes niekada neliekam vieni, būtent tada Dievas būna arčiausiai mūsų. Tad per šias šventes, kai aplink daug panikos, atskirties, raginu ne panikuoti, o verčiau dėkoti vieni kitiems už tai, ką turime. Dėkingumas teikia didžiulį džiaugsmą“, – susimąstyti kvietė kun. K. Brilius.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA