Praėjusią savaitę buvo pranešta apie naująją koronaviruso SARS-Cov-2 atmainą, kuri aptikta Jungtinėje Karalystėje. Dėl šios situacijos šalys ėmėsi greitų veiksmų – Lietuvoje nutraukti skrydžiai į šią valstybę, o pačiame Londone ir kitose teritorijose Pietryčių Anglijoje nuo sekmadienio galioja naujas karantinas su griežtais judėjimo ribojimais.
Virusai mutuoja nuolat
Pasak LSMU profesoriaus, gydytojo infektologo Alvydo Laiškonio, tai, kad virusas mutavo, nėra jokia naujiena, mat virusai ir bakterijos mutuoja nuolat.
„Kiekvienas mikroorganizmas, ar virusas, ar bakterija, stengiasi išgyventi ir kovoti už būvį. Jei jis patenka į sąlygas, kurios, galbūt, yra prastesnės, jis stengiasi prie tų sąlygų prisitaikyti. Kai virusas pradeda plisti visuomenėje, jis sutinka įvairių pasipriešinimų, – aiškino profesorius.
– Tai gali būti genetiniai veiksniai, aplinkos sąlygos, temperatūra. Kiekvienas virusas yra plastiškas ir stengiasi prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, būti agresyvesnis. Ši savybė jau seniai žinoma virusologijoje. Stengiantis prisitaikyti jis keičiasi, mutuoja, keičia tam tikrus baltymus, kad galėtų išgyventi. Tai eilinė virusologijos situacija, ją buvo galima numatyti.“
Pasak pašnekovo, naivu tikėtis, kad ši viruso atmaina yra tik Jungtinėje Karalystėje. Mat yra žinių, jog jau ir kitose šalyse randama ši forma, o žmonių judėjimo sustabdyti beveik neįmanoma. Būtent Jungtinė Karalystė apie tai dabar daug kalba, nes joje naujoji atmaina buvo nustatyta.
„Galbūt jiems kilo įtarimas, kad sergamumas pradėjo smarkiai kilti, o technikos lygis ten yra aukštas, galbūt dėl to jie pirmi ją ir pastebėjo“, – svarstė prof. A. Laiškonis.
Tačiau kol kas apie šį „mutantą“ dar yra labai nedaug žinių. Ir pasaulis apie jį sužinojo vos praėjusią savaitę. Kaip pasakoja infektologas, viskas, kas vyksta laboratorijose, yra slaptas procesas ir duomenys pateikiami tik tada, kai yra nustatomas rezultatas.
„Todėl jokių duomenų neturime, į spaudą tik pateko ši informacija apie naują atmainą, dėl to kilo didelis sąmyšis. Kiek žinoma, ši forma gali būti labiau užkrečiama nei dabartinė“, – kalbėjo pašnekovas.
Skrydžių ribojimas – tik laikina priemonė
Sekmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą laikinai stabdyti skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Tačiau, kaip sako pašnekovas, tai yra labai laikina priemonė, kuri plitimo nesustabdys. Mat asmenys gali gudrauti ir sieną kirsti kitais būdais, pavyzdžiui, skristi į Ispaniją, o iš jos – į Lietuvą. Be to, didelė tikimybė, kad iš prieš tai atskridusiųjų jau yra asmenų, kurie užsikrėtę nauja koronaviruso forma.
Visgi, šiuo metu didžiausias klausimas išlieka vienas – ar sukurtos vakcinos nuo koronaviruso veiks ir naująją jo atmainą. Kol kas tikslaus atsakymo nėra, kadangi tam reikia detalesnių tyrimų.
„Dabar, kol dar neišaiškintas mutavęs virusas, neaišku, ar ji veiks. Yra tik hipotezės. Šiuo metu mokslininkų uždavinys yra tai išsiaiškinti, – kalbėjo gydytojas infektologas.
– Nė kiek neabejoju, kad ir į Lietuvą ateis ši mutacija. Negali būti taip, kad į Lietuvą kitais keliais neatvyks žmonės. Jei šios mutacija jau dabar nėra pas mus. Nei viena šalis nėra nuo jos apsisaugojusi.“
Profesorius neatmeta ir tokios galimybės, kad, šiai formai esant itin agresyviai ir greitai užkrečiamai, ji taps pagrindine koronaviruso atmaina.
Profesorius neabejoja, kad pandemiją įveiksime
Tai, kad virusai mutuoja nuolat, žinoma ir iš paprasčiausio pavyzdžio, su kuriuo susiduriame kasmet – gripo virusu. Šis mikroorganizmas mutuoja beveik kiekvienais metais, todėl neretai nutinka taip, kad vienais metais sukurta vakcina kitiems metams jau nebetinka, nes pasikeičia gripo potipis.
Nors atrodo, kad jau esame finišo tiesiojoje, kai vakcina nuo koronaviruso yra sukurta, tačiau atsiradusi nauja viruso atmaina vėl kelia daug nerimo ir klausimą: ar kada nors įveiksime šią pandemiją? Profesorius turi atsakymą.
„Žinoma, kad pandemiją įveiksime, tačiau dabar tai yra laiko, finansinių pajėgumų ir mokslinių žinių klausimas. Savaime aišku, kad tai gali užtrukti. Be to, nereikia tikėtis, kad sausį ar vasarį jau visi būsime skiepijami. Populiacijos vakcinavimas gali prasidėti tik kitų metų pavasarį. Populiacija bus skiepijama paskutinė, po medikų, socialinės globos darbuotojų, – sakė prof. A. Laiškonis.
– Dabar tiesiog turime išlaukti. Reikia ištirti naują mutaciją ir pažiūrėti, kiek ji gali daryti įtakos vakcinai.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
