Keturios savaitės besitęsiančių simptomų ir užsikrėtusi visa šeima – apie tokią akistatą su koronavirusu pasakoja Donata Maročkienė iš Kauno. Donata dalinasi, kad ne ką mažiau, nei pakelti fizinį skausmą ir ligos simptomus yra izoliuotis, sustabdyti bet kokią veiklą ir nustoti dalyvauti visuomenės gyvenime.
Ketvirtą dieną koronavirusas paguldė į patalą
„Pajutusi pirmus simptomus galvojau, kad tai tiesiog peršalimas,“ – apie ligos eigą pasakoja D. Maročkienė. „Nesu daug sergantis žmogus, paskutinį kartą dėl ligos lovoje gulėjau gal trečioje klasėje.“
Pasirodžius simptomams – slogai ir kosuliui – Donata pradėjo gydytis arbatomis ir paracetamoliu. „Man buvo nesuprantama, kas vyksta su mano organizmu, todėl nuvažiavau pasidaryti koronaviruso nustatymo testo.“ Po dviejų parų atėjus teigiamam atsakymui, Donatai jau pasireiškė aukšta temperatūra, stiprus kosulys, sloga. „Bandžiau dar namuose kažkuo užsiimti, bet ketvirtą parą po simptomų pasireiškimo buvau tiesiogine prasme paguldyta į patalą.“
D. Maročkienė negalėjo net pakelti galvos nuo pagalvės – „kūną tiesiog laužė, skaudėjo visus raumenis, galvą, suko kelių sąnarius, man tai visiškai nesuprantama.“ Donata pasakoja, kad buvo labai sunku suprasti, kas vyksta ir ligos stiprumą, nes niekad nesiskundė sveikata. „Dusinantis kosulys, o paskui prasidėjo ir vėmimas,“ – dalinasi Donata.- „Visiškas bejėgiškumas apima, kai guli ir žinai, kad jokie vaistai negali padėti. Tai tiesiog daug arbatos ir gulėjimas po 3 užklotais.“
Susirgo visa šeima
Namuose su D. Maročkiene turėjo izoliuotis ir visa šeima – vyras bei 14 m. ir 7 m. dukros. „Buvo labai psichologiškai sunku, kad tik jų neužkrėsčiau. Deja, nepavyko.“
Donatos vyrui simptomai pasireiškė greitai sužinojus Donatos diagnozę. Koronavirusu užsikrėtė ir vyresnioji dukra. „Dukrai tiesiog skaudėjo galvą, tai išgėrė vaistų ir pasakė, kad eina mokytis toliau – pamokos vyksta nuotoliniu būdu,“ – pasakoja Donata. Kitą dieną mergaitei pakilo temperatūra, vėliau pradingo uoslės ir skonio pojūčiai, – „Dukrai dar ir šiandien, jau beveik po mėnesio nuo simptomų pradžios, nei uoslės, nei skonio pojūčiai neatsirado.“
Donatai teikia palengvėjimą tai, kad jauniausia dukra nesusirgo. Kai kurie gydytojai teigia, kad vaikai yra atspariausia koronavirusui amžiaus grupė – gali būti viruso nešiotojais, tačiau neužsikrečia arba perserga lengvais simptomais. „Po poros savaičių planuojame atlikti antikūnių testą dukrai, kad sužinotume, ar ji prasirgo koronavirusu be simptomų, ar iš tiesų buvo atspariausia iš mūsų.“
Psichologiškai ištverti buvo daug sunkiau
Kita labai sunki ligos pusė, Donata pripažįsta, yra visiška izoliacija nuo buvusio gyvenimo ir veiklos. „Esu įpratusi gyventi greitu ritmu, visur bėgi ir visur suspėji, mano apsukos tikrai greitos,“ – dalinasi Donata. „O dabar turi sulėtinti tempą.“
„Baisiausia, kad gali gerti vaistus, gali ir negerti, nes matai, kad vaistai nepadeda,“ – Donatos šeimos gydytoja taip pat atvirai pasakė nežinanti, kokie vaistai gali padėti. Bendrosios praktikos vaistai, skirti simptomų mažinimui ir pašalinimui kiekvieną pacientą veikia skirtingai.
„Buvau nusiteikusi šią savaitę jau grįžti į darbus, į gyvenimo ritmą į visuomenę,“ – šypsosi Donata. – „Bet bekalbant su gydytoja ji girdėjo, kad dar atsiranda kosulys, vis dar užgulusi nosis. Ji nenori rizikuoti ir paleisti manęs dėl pilno išgijimo.“ Persirgęs koronavirusu asmuo jau turi susidariusį antikūnų kiekį ir viruso nešioti nebegali, tačiau pirmiausia gydytojai rekomenduoja pilnai išgyti ir tik pranykus visiems simptomams sugrįžti pilna koja į darbus.
Savo patirtimi pasidalino Facebook
Daug atgarsio sulaukė Donatos žinutė socialiniame tinkle Facebook, kurioje ji nupasakojo savo ligos eigą.
„Po turbūt baisiausių kelių dienų vieną naktį negalėjau užmigti,“ – kaip kilo noras pasidalinti patirtimi su Facebook draugais pasakoja D. Maročkienė, – „Galvojau, kaip gerai tiems žmonėms, kurie praserga koronavirusu tris dienas turėdami slogą ir 37,5 laipsnių temperatūrą. Turbūt tada irgi nepatikėčiau, kad virusas gali būti toks stiprus.“
Donata pasakoja, kad pranešimą savo draugams ir pažįstamiems rašė ne dėl noro pasiguosti ar sulaukti užuojautos dėl patiriamų išgyvenimų, – „Labai norėjau pasakyti savo draugams, kad ne visi serga taip sunkiai, kad reikėtų hospitalizuotis, bet ir ne visi taip lengvai, kad tik keletą dienų pavaikšto su simptomais.“
Neigiantiems viruso stiprumą ir sergamumą, Donata atrėžia Alberto Enšteino fraze – „Enšteinas buvo genijus ir jis yra pasakęs –; o dėl pirmojo jis ir pats abejojo.“
Gydytojos komentaras
Apribotas judėjimas, karantino sąlygos ir ilgas laikas izoliacijoje gali turėti įtakos suprastėjusiai savijautai, sunkumui, net ir nerimo atsiradimui. Gydytoja – psichiatrė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė komentuoja, kad iš tiesų gali būti įvairių sutrikimų, kurie gali paūmėti, kai žmogus ilgą laiką praleidžia uždaroje, o kai kuriais atvejais ir žalingoje aplinkoje.
Gydytoja kartu su kolegomis pastebi, kad karantino metu išaugo kreipimųsi į specialistus dėl vaikų elgesio sutrikimų, adaptacinių, su alkoholizmu susijusių atvejų kiekis.
„Pastebėjau, kad kai kurie pacientai, paklausti, kas galėjo paskatinti jų būklės paūmėjimą, ypač nuotaikos, emocinių sutrikimų atvejais, tikrai nemaža dalis nurodo, kad būklė pradėjo blogėti nuo pavasario ir toliau tik blogėjo, ir tai gali būti susiję su karantinu,“ – aiškina gydytoja K. Norvainytė.
Užsitęsęs karantinas ir pandemija taip pat gali turėti įtakos suicidinių atvejų daugėjimui, aiškina gydytoja K. Novainytė – „problema yra, kad nematome šios statistikos duotoju laiku, tik kas kelis mėnesius.“
„Lietuvoje žmonės vis dar privengia kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus,“ – sako gydytoja K. Norvainytė, bet priduria, kad esami emocinės pagalbos mechanizmai, kaip anoniminės emocinės pagalbos linijos, veikti karantino metu nenustojo, o tik suaktyvino savanorių pajėgas – „Kiek žinau, pasikeitė pokalbių pobūdis, pokalbiai tapo ilgesni, pradėjo kreiptis daugiau vyresnio amžiaus žmonių.“
Kovai su emociniais sunkumais Valstybinis psichikos sveikatos centras priminė apie visuomenei lengvai prieinamus įrankius – pagalbasau.lt puslapį su svarbiausia informacija ir bendrąjį anoniminės emocinės paramos telefono numerį 1809, kuriuo konsultuoja apmokyti teikti emocinę pagalbą savanoriai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
