Specialistai siūlo susitaikyti su karantino realybe: pataria, kaip išgyventi Kalėdas – Kas vyksta Kaune

Specialistai siūlo susitaikyti su karantino realybe: pataria, kaip išgyventi Kalėdas

delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė 2020/12/18 09:04
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Jau aišku, kad Kalėdos šiais metais bus kitokios. Nuo trečiadienio visoje šalyje įsigaliojo draudimas judėti tarp skirtingų šalies savivaldybių, ribojimai taikomi ir savivaldybių viduje. Psichikos sveikatos specialistai neabejoja, kad tokie suvaržymai šventiniu laikotarpiu tikrai neigiamai atsilieps žmonių psichikos sveikatai.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad tokiems griežtiems suvaržymams kalėdinis periodas yra tikrai pats blogiausias laikas ir pripažįsta, kad pozityvų kampą šioje situacijoje rasti sunku. Vis dėlto, akcentuoja jis, pandemijos kuriamas nesaugumas žmonių savijautai daro dar didesnę žalą ir kitos situacijos esant tokiems susirgimų skaičiams tiesiog nėra.

Savo ruožtu psichologas Paulius Rakštikas ragina žmones nesusikurti per daug lūkesčių, liautis gyventi laukime ir tiesiai šviesiai sau pasakyti, jog dabar geriau nebus. Anot psichologo, tai gali tapti postūmiu kurti geresnes gyvenimo, darbo, bendravimo sąlygas dabartinėje situacijoje. Kalbėdamas apie Kalėdas P. Rakštikas patarė ieškoti naujų šventės formatų ir nebandyti atkartoti to, kas buvo praeitais metais.

Yra dvi medalio pusės, karantinas – ne blogoji

Kaip sako psichiatras M. Marcinkevičius, jau dabar nėra jokių abejonių, jog karantinas per visą pandemijos laikotarpį padarė didesnį ar mažesnį neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai.

Anot psichiatro, kuo griežtesnės karantino priemonės, kuo didesnis užsidarymas, tuo didesnė žala ir savijautai.

„Yra trys pagrindinės pandemijos priežastys, labiausiai veikiančios psichikos sveikatą. Pati pirmoji ir svarbiausia priežastis – paties pamatinio mūsų saugumo poreikio sutrikdymas. Žmonės realiai bijo užsikrėsti, bijo susirgti, jeigu ne dėl savęs, tai dėl savo artimųjų, ypač vyresnių. Pats pirmas pandemijos poveikis psichikos sveikatai yra ne per karantiną, o būtent per bazinio saugumo poreikio pažeidimą.

Antras veiksnys, kuris veikia, mūsų ekonominis saugumas. Stoja verslai, žmonės išeina į prastovas, kažkas iš viso netenka darbo, o kažkas nežino perspektyvos. Šitas dalykas taip pat griauna tą mūsų saugumo poreikį.

Trečias veiksnys yra vienokia ar kitokia izoliacija, griežtesnė ar mažiau griežta. Ji taip pat sugriauna mūsų socialinius įpročius, bendravimą su draugais, įprastą gyvenimo ritmą. Be abejo, karantino griežtinimas per šitą aspektą labiau pablogins dvasinę sveikatą“, – aiškina M. Marcinkevičius.

Martynas Marcinkevičius / DELFI nuotr.

Vis dėlto psichiatras primena, kad Lietuvoje susirgimų COVID-19 skaičius milžiniškas, esame tarp pasaulio valstybių, kuriose virusas plinta sparčiausiai.

M. Marcinkevičius teigia, kad dabartinė situacija turi dvi medalio puses. Iš vienos pusės, griaunamas įprastas socialinis gyvenimas, kas neabejotinai neigiamai paveiks žmonių būklę. Kita vertus, tikslas yra pagerinti situaciją, kas leistų nors šiek tiek atstatyti bendrą saugumo jausmą visuomenėje.

Karantinui pats blogiausias laikas

M. Marcinkevičius sutiko, kad išbūti Kalėdas atskirai, be artimųjų bus sudėtinga.

„Kalbant apie karantino laiką, mes ir šeimoje, ir su kolegomis šnekėjome, kad labai blogai, jog jis nebuvo paskelbtas anksčiau. Be abejo, dabar skelbti tokį griežtą karantiną yra pats blogiausias laikas. Gal dar vasara, – juokiasi psichiatras. – Du periodai, kada žmonės daugiausiai linkę bendrauti, yra susiklosčiusios ilgametės tradicijos.“

Psichiatras ragino šventiniu laikotarpiu nepamiršti vienišų žmonių, taip pat skirti laiko paskambinti vyresniems artimiesiems ar pažįstamiems.

„Kai tu susėdi su šeima, vis tiek yra lengviau, o švęsti Kūčias, Kalėdas visai vienam ypatingai sunku. Tai dar vienas toks prašymas, ne tik rekomendacija“, – sakė psichiatras.

Paklaustas, ar karantino sąlygos, jo vertinimu, nėra per griežtos tų žmonių, kurie gyvena vieni atžvilgiu, nes iš esmės jie tarsi pasmerkti gražiausiomis vadinamas žiemos šventes sutikti vieni, M. Marcinkevičius atsakė:

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra du namų ūkiai. Aš pasitikiu tos srities ekspertais ir šiuo atveju mes balansuojame ant ribos. (…) Kai yra 3000 susirgimų per dieną, tai jau tikrai yra ypatinga situacija.

Vertinant mūsų tautos sąmoningą, ką mes matome dabar, kad žmonės net esant 3000 atvejų vis tiek veržiasi į prekybos centrus, aš manau, kad vis dėlto, jeigu mes pradėsime daryti išimtis, tos išimtys pas mus pavirs taisykle.“

Kūčių stalas / DELFI nuotr.

P. Skruibis: reikia galvoti apie gyvenančius po vieną

Kiek anksčiau kai kurie ekspertai ragino leisti vieniems gyvenantiems žmonėms susikurti socialinius burbulus. Tokią idėją palaiko ir Vilniaus universiteto (VU) psichologas Paulius Skruibis.

„Reiktų pagalvoti apie kažkokį saugų būdą – socialinių burbulų sudarymą, kad po vieną gyvenantys žmonės turėtų galimybę bent su kažkuo pabendrauti gyvai. Čia yra didelė problema“, – BNS anksčiau sakė psichologas.

Jo teigimu, gyvo bendravimo neturėjimas ilgą laiką yra „opi problema“, galinti sukelti pasekmių žmogaus emocinei sveikatai, todėl išimtis numatyti būtina.

„Aš manau, kad toliau galvojant apie sprendimų detalizaciją, reikia galvoti apie realų variantą tiems, kurie gyvena po vieną“, – teigė P. Skruibis.

Anot psichologo, vienišumo problemos nesirenka žmonių pagal amžių, tai priklauso nuo pačio žmogaus.

„Žmonės skirtingi. Gal kažkas tas pusantro mėnesio gyvenant vienam ir bendraujant nuotoliniu būdu nėra didelis iššūkis, bet tikrai yra ir jaunų žmonių, kurių emocinė savijauta būnant vienam gali smarkiai pablogėti“, – tvirtino VU docentas, pabrėžęs, kad išimtis aktuali tiek jauniems, tiek senesniems žmonėms.

Paulius Skruibis / DELFI nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo 38,3 proc. vieno asmens namų ūkių.

Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė nemato galimybės sugriežtinto karantino metu numatyti išimtį dėl bendravimo gyvenantiems po vieną.

„Jie galvoja, kad nieko neatsitiks, jeigu mes susitiksime mažame rate, dviese ar keturiese“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, tokia išimtis sukelti per daug rizikos.

„Galbūt, čia „galbūt“ yra kritinis žodis. Jis galbūt ir neatsineš to viruso, bet galbūt tie žmonės, kurie jį pasikvies, yra viruso nešiotojai ir patys apie tai nežino“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Kaip išgyventi Kalėdas?

Nepaisant to, kad Kalėdos šiemet bus kitokios, teks atidėti keliones pas artimuosius, o ir prie šventinio stalo daugumoje namų bus tyliau, M. Marcinkevičius siūlė pabandyti kitokiu būdu įgyvendinti ilgametes tradicijas.

„Apskritai per visą karantiną pagrindinė rekomendacija yra kiek įmanoma išlaikyti savo įpročius, tą vadinamą savo gyvenimo ritmą panašesnį į tą, kokį mes gyvenome iki karantino. Jeigu mes kažkur negalime nuvažiuoti, su kažkuo susitikti gyvai, vienas iš patarimų, kiek įmanoma, vis tiek palaikyti tą ryšį, bendravimą nuotoliniu būdu. Šiuolaikinės technologijos tą leidžia. Tai iš esmės vienintelis toks įmanomas patarimas, nes, deja, tas pasirinkimas yra labai ribotas“, – sakė specialistas.

Savo ruožtu psichologas Paulius Rakštikas kaip tik siūlo ieškoti naujų formų ir būdų švęsti.

„Būtų gerai sau priminti, kad daug kentėjimo ir to emocinio diskomforto kyla bandant padaryti, kad viskas būtų taip, kaip buvo. Šitose dabartinėse aplinkybėse, kai apribotas mūsų judėjimas, pasikeitęs švenčių formatas, verta sau priminti, kad galima jas pabandyti sutikti tiesiog kitaip. Ne iš tos kentėjimo pusės, kad – na va, negalėsiu susitikti su šeima ar kažkuo, bet priimti tai kaip aplinkybes, kurios skatina paieškoti naujo formato.

Gal gali skambėti keistai, bet net ir pasidengus stalą bei pasitelkus technologijas arba apsikeitus patiekalais nusiunčiant kažką vieni kitiems. Tai yra šios dienos realybė. Aš kviesčiau žmones paieškoti naujo formato šitoms aplinkybėms be bandymo atkartoti praeitas Kalėdas“, – patarė P. Rakštikas.

Paulius Rakštikas / DELFI nuotr.

Psichiatras M. Marcinkevičius teigė, kad net jei Kūčias bei Kalėdas žmogus sutiks vienas ar dviese, svarbu pasipuošti eglutę, uždegti lemputes, padengti stalą.

„Nors minimaliai tos šventės. Visiškai neįpulti į tokį neigimą, depresiją, kad čia nieko neišeina, nieko nedarysiu, nėra švenčių ir viskas. O šiaip bendras patarimas, bet šiuo atveju jis labai tinka, ta vadinama rytų išmintis – duok, Dieve, man jėgų pakeisti, ką aš galiu pakeisti.

Duok, Dieve, man ramybės nesinervinti dėl tų dalykų, kurių aš negaliu pakeisti. Ir duok, Dieve, man išminties atskirti vieną nuo kito. Čia ne tik šventėms, bet ir visai pandeminei situacijai. Deja, bet reikia tos išminties suprasti, kad yra tų dalykų, kurių mes šiuo atveju negalime pakeisti“, – kalbėjo pašnekovas.

P. Rakštikas sutiko, kad dar vienu antrojo karantino iššūkiu taps ilgas buvimas namuose su vaikais, kurie atostogaus, o vėliau mokysis nuotoliu.

„Manau, kad tai bus išbandymas. Aš pats auginu tris mažus vaikus, tai savo kailiu galiu pasakyti, kad išbandymai tęsiasi“, – pripažino psichologas.

Vis dėlto, akcentavo jis, dažnai patys sau padarome meškos paslaugą susikeldami per didelius lūkesčius, kad jau tuoj bus geriau, situacija pasikeis.

„Mes kartais patys paslystame galvodami, kad tai labai laikina – pakentėsiu savaitę ir tuoj išsispręs. Taip galvojom pavasarį, kad vasara kažkaip išspręs reikalus ir bus geriau. Pasirodo, ne. Paskui galvojome – na iki Kalėdų kažkaip čia susitvarkys. Pasirodo, vėl ne. Dabar ilgesnis etapas ir vėl atrodo – galbūt kiti metai bus geresni.

Tas nuolatinis laukimas geresnių aplinkybių apsunkina mūsų buvimą dabartyje. Grįžtant prie klausimo apie vaikus, sakyčiau, kad tomis sąlygomis, kokias turime, reikėtų susikurti tas aplinkybes. Galbūt bute atskirti erdves, iš vieno kambario susikurti du kambarius pastatant lentyną ar dar kažką, jeigu reikia atskirti mokymosi ir kitą erdvę. Akivaizdu, kad tam reikia papildomų pastangų nebus visiems vienodai lengva. Ko gero, bus sunku“, – teigė pašnekovas.

Anot P. Rakštiko, daugeliui gali nuskambėti, kad taip tarsi atimama galimybė pasvajoti, tačiau, akcentuoja psichologas, tiesos pasakymas sau gali tapti gera paskata ieškant sprendimų dabar.

„Kol mes neigsime, pyksime ir liūdėsime, situacija nepasikeis. Tai gali žmogui nuskambėti, kad dabar iš viso atima galimybę pasvajoti. Niekas neatima, bet čia labiau apie tai, kad mūsų nuolatinis lūkestis apsunkina mūsų dabartinę situaciją ir mes vis laukiame – gal bus geriau. Pasakykime sau paprastai – na nebus šiuo metu geriau“, – kalbėjo psichologas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.