Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė teigia, kad pirmosios vakcinos nuo koronaviruso Lietuvą turėtų pasiekti dar prieš naujuosius metus. Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad naujoji Vyriausybė sugebės įgyvendinti sklandžius vakcinos logistikos klausimus.
„Skaičiai visoje Europoje neina geryn, ir jie išlieka tokie pat – keliantys nerimą. Visi laukiame vakcinos, idealiu atveju gruodžio antroje pusėje Europos medicinos agentūra turėtų patvirtinti „Pfizer“, „BioNTech“ vakciną kaip saugią naudoti. O sausio mėnesį bus apsispręsta dėl „Moderna“ vakcinos. Vakcinos yra bent dvi, kurios galėtų būti pradėtos naudoti labai greitai. Reikia, kad visos šalys narės dabar būtų pasirengusios logistikai, kaip vakcinos bus gabenamos, saugomos ir kaip žmonės bus vakcinuojami“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, pirmosios vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti dar gruodžio antroje pusėje.
„Kalbama apie gruodžio antrą pusę, kuomet Europos medicinos agentūra autorizuos naudojimą. Nuo to momento, kuomet vakcina autorizuojama, jau galima ją vežti ir pradėti procesus. Naujiems metams turėtume būti pasiruošę praktiniam įgyvendinimui“, – teigia A. Skaisgirytė.
Anot jos, G. Nausėda viliasi, kad Lietuvoje vakcinavimo pradžia nebus uždelsta, nes kiekviena diena kainuoja žmonių gyvybes.
„Mūsų Sveikatos apsaugos ministerija planus turi, bet, žinoma, prezidentui labai svarbus tų planų įgyvendinimas. Čia prezidentas kelia aiškų lūkestį, kad iki pat paskutinės minutės laikinoji Vyriausybė turi įgyvendinti planus ir sklandžiai perduoti darbus naujai ateinantiems. Vakcinavimo pradžia neturėtų būti uždelsta nė viena papildoma diena. Vos tik ES atsakingos institucijos patvirtins, kad jos saugios, patikimos, tai ir vakcinavimas turi startuoti Lietuvoje. Tai turi būti daroma nedelsiant, nes kiekviena papildoma diena kainuoja žmonių gyvybes“, – teigė ji.
Ketvirtadienį ir penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje. Europos lyderiai tarsis dėl koronaviruso suvaldymo priemonių, vakcinos platinimo strategijos, klimato kaitos tikslų iki 2030 m., kovos su ekstremizmu ir terorizmu, taip pat dėl santykių su JAV bei ES kaimynystės valstybėmis.
ES šalių vadovai taip pat įvertins pažangą „Brexito“ derybose ir vykstančiose diskusijose dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos galutinio patvirtinimo.
