Ketvirtadienį paskelbus apie iki šiol jauniausią COVID-19 auką, mirusią Kauno klinikose, gydymo įstaiga surengė nuotolinę spaudos konferenciją, kurioje pateikta daugiau detalių apie vakiną užklupusią ir gyvybę atėmusią ligą. Nelengvai žodžius rinkęs, bet tinkamą svorį jiems suteikęs ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Vidas Pilvinis nematomo pavojaus akivaizdoje gyventojus ragino susiimti ir pagalvoti apie kiekvieną, kuriuos būdami atsakingi galime išgelbėti.
„Sunku kalbėti, nes turiu pripažinti faktą, kad mūsų ligoninėje vakar 27-erių vaikinas, sirgęs COVID-19 pneumonitu su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, po ilgalaikio gydymo, deja, mirė. Nuoširdžiai išreiškiu užuojautą visiems, kurie pažinojo mūsų pacientą, šeimos nariams ir žmonėms, kuriems gydytojai vis dažniau praneša šią skausmingą žinią. Užuojauta jums“, – įžanginį žodį tarė V. Pilvinis.
Plaučius visiškai išvedė iš rikiuotės
Kaip pasakojo profesorius, pacientas koronavirusu susirgo praėjusio mėnesio lapkričio 1 d. – liga pasireiškė gripinės infekcijos požymiais. Pacientas buvo jaunas, neturintis gretutinių patologijų, iki šiol medikų pagalbos neprašęs, sportuojantis, turintis savo pomėgius, V. Pilvinio žodžiais, toks žmogus, kaip mes ir jūs.
„Karščiavimas, bendras silpnumas, į gydytojus kreiptasi nedelsiant. Dvi savaites pacientas tyrinėtas, beje, pirmieji PGR tyrimai ūmiame periode buvo neigiami, bet klinika ryškėjo, progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir mūsų kolegos pagal ligos eigą įtarė pacientą susirgus COVID-19, juolab, kad šeimos nariai irgi sirgo“, – pirmi simptomai, anot profesoriaus, priminė gripą.
Po dviejų savaičių būklei negerėjant asmuo pateko į gydymo įstaigą, kur tik klinikinė ligos eiga leido įtarti susirgimą. Visgi progresuojant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui ir supratus, kad reikia tretinio lygio pagalbos, paimti paciento į Marijampolės ligoninę išvyko Kauno klinikų reanimobilis, transportavimo metu vaikinui taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.
„Atvykus į klinikas, pamatėme, kad tradiciniai gydymo metodai – medikamentinė pagalba, plaučių ventiliacija yra neefektyvūs. Nuspręsta nedelsiant taikyti kitą metodą – ekstrakorporinę membraninę oksigenoterapiją. Kurį laiką gyvybinės funkcijos užtikrintos dirbtine plaučių ventiliacija ir deguonį į kraują tiekiančia įranga“, – aiškino V. Pilvinis.
Vis dėlto, gydytojo teigimu, arteriniame kraujyje dujų sudėtis buvo nepakankama, infiltraciniai pakitimai plaučiuose išliko, prisidėjo infekcinės komplikacijos. Pacientas visuomet buvo stebimas, gydomas iki vakar dienos, bet kvėpavimo funkcijos nepakankamumas progresavo ir hipoksijoje audinių, ląstelių, organizmo funkcijos triko. Iro plautinis audinys, vystėsi nesandarumas ir veiksmai, kuriais siekta išgelbėti paciento gyvybę, konstatavo profesorius, buvo nesėkmingi.
Grėsminga bet kokio amžiaus žmonėms
„Šita liga labai klastinga, jos klinikniai požymiai pačioje pradžioje primena gripinę infekciją, kurį laiką taip buvo ir mūsų pacientui. Turint tam tikrą patirtį, galima pasakyti, kad liga itin klastinga – kai kuriems ji pasireiškia lengvais požymiais, bet nepriklausomai nuo amžiaus, gali būti grėsminga, žudanti net vidutinio amžiaus ir jauniems asmenims“, – kalbėjo V. Pilvinis, pridėjęs, kad mirusiojo šeimos narių būklė medicininiu požiūriu gera, jie COVID-19 jau persirgo ir pasveiko, tačiau yra kančioje dėl netekties.
Pirminiai jauno vyro tyrimai, pabrėžė V. Pilvinis, buvo neigiami, bet atvykus į Kauno klinikas, matant simptomus, įtarta COVID-19.
„Matomai, tyrimas ne tiek specifiškas, kad infekcija būtų nustatoma 100 proc., bet, kaip minėjau, tai ypač klastinga liga ir net turime atvejų, kai vertiname pacientą pagal klinikinius, radiologinius vaizdus ir pirmas laboratorinis tyrimas nereiškia, kad asmuo neserga. Pakartoniniai laboratoriniai tyrimai yra būtini, bet ir atlikus kelis, šiuo atveju, tai nebuvo diagnostinis faktorius. Rėmėmės epidemiologine situacija, klinikiniais požymiais“, – pasakojo profesorius.
Intensyviosios terapijos klinikos vadovas pažymėjo, kad žmogus miršta, kai išnyksta širdies ir kvėpavimo veikla – ląstelės gyvos tik dėl to, kad kraujas į jas atneša maisto medžiagas ir deguonį. Konkrečiu atveju, vyro plaučių audinys negebėjo oksigenuoti kraujo, į jį negalėjo patekti deguonis, arteriniame kraujyje dujų sudėtis praktiškai išsilygino su veninio kraujo sudėtimi. Žmogus negalėjo panaudoti savo plaučių, kad kraują ir audinius prisotintų deguonimi.
Reanimacijoje iki šiol – 113 COVID-19 pacientų
„Mūsų universiteto ligoninės gydytojai, administratoriai, generalinis direktorius supranta, kokia situacija Lietuvoje. Dedamos visos milžiniškos pastangos, kad galimybė gydyti pacientus Kauno klinikose būtų. Šiandien priimti nauji sprendimai dar didinti reanimacinių lovų, reikalingų mūsų regiono pacientams, skaičių.
Kol kas gyvename su galimybe padėti tiek Kauno infekcinės ligoninės kolegoms, tiek kitoms reanimacijoms. Deriname pacientų perkėlimą, bet tai pat turime pripažinti, kad kai kuriems pacientams transportavimas pavojingas dėl hipoksijos. Pervežimas negali būti žalojantis veiksnys ir ieškome geriausio būdo, kad žmonės, kuriems reikalinga pagalba, atvyktų pas mus“, – situaciją nusakė V. Pilvinis.
Profesoriaus duomenimis, Kauno klinikų reanimacijoje ligi savaitės pradžios gydyta 113 pacientų, kuriems diagnozuota COVID-19 liga. Vidutinis pacientų amžius reanimacijoje yra 54-64 m – šio amžiaus pacientai klinikose vyrauja. Lovų skaičius nėra fiksuotas, kasdien svarstoma apie galimybes ir kuriamos reanimacijos, jeigu jų prireiktų Lietuvos piliečiams.
„Žinau, kad kitose gydymo įstaigose gali būti ir vyresni, bet konkrečiu atveju, tai buvo pats jauniausias pacientas su tokiais ryškiais ligos požymiais ir taip ūmiai progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu“, – žurnalistams sakė V. Pilvinis.
Kiekvienas atsakingas už save ir kitus
„Labai norėčiau kreiptis į žmones, šiuo metu esančius namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje. Norėčiau kreiptis ir paklausti retorinio klausimo: kas šiandien yra mūsų priešas? Liga? Virusas?
Mano atrodo, kad priešas yra mumyse, žmoguje. Virusai buvo, jie yra, tai gamtos reiškinys. Bet ką mes patys darome šiandien? Ar nenugalėjo mūsų egoizmas, mano noras, merkantiliški poreikiai, ar neatsitiko taip, kad reikia ir einu? Man reikia daugiau, dabar. Ne.
Ateina šventės, žmonės norės būriuotis, matytis, tiesti rankas, glėbesčiuotis. Norisi, bet esame atsakingi patys už save ir už šalia esantį – tėtį, mamą, sūnų, dukrą, žentą, marčią. Esame atsakingi už kaimyną.
O ką darome? Atsiranda neigiančių, nemylinčių žmonių. Nežinau, ar taip reikia gyventi. Aš manau, kad priešas yra mūsų elgsenoje. Gydytojai gali jums padėti, bet negalime būti šalia, kai gyvenate savo gyvenimą. Prašau permąstyti, sustoti, suvokti, kad situacija yra labai įtempta“, – paprašytas apibendrinti, rūpesčio ir sąmoningumo šauksmą pasiuntė V. Pilvinis.
Ragina saugotis griežčiau nei nurodo oficialūs ribojimai
Paprašytas pakomentuoti skaudų atvejį, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį žurnalistams tarė, kad absoliučiai nepažeidžiamų nėra: „Medikai ne kartą yra sakę, kad absoliučiai nepažeidžiamų žmonių nėra, medikai pristatinėjo atvejus ne tik apie paminėtą 20–30 metų amžiaus grupę, bet ir vaikų yra sunkiai sirgusių, 16-kos metų. Tai reti atvejai, kai sudėtingai komplikuojasi ligos eiga, bet jų yra.“
Ministras teigė, kad „saugotis reikia nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra žmogus, ir tas galvojimas, kad aš jaunas ir persirgsiu lengvai, nebūtinai yra tiesa“.
Tuo metu, anot prezidento Gitano Nausėdos, kadenciją baigiančios Vyriausybės įvesti nauji suvaržymai stabdant koronavirusą yra nepakankami – šalies vadovas ragina žmones savanoriškai laikytis griežtesnių taisyklių.
„Jeigu mes pasiektumėme persilaužimą per artimiausias savaites, Kalėdas galėtumėme sutikti bent šiek tiek ramesni. Deja, ne visos tos priemonės buvo įgyvendintos, kai kurios iš jų buvo ignoruotos. Todėl aš kreipiuosi, mielieji žmonės, į jus: jūs galite laikytis savanoriškai tų priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos, apribodami savo kontaktų tarp šeimų skaičių“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, paprastai Kalėdoms dovanojame dovanas artimiesiems, tačiau šįkart galime padovanoti ir nepažįstamiems žmonėms: „Ir ta dovana yra sveikata, o gal net ir gyvybė. Todėl aš dar kartą prašau – susitelkime, kaip visada sunkiais mūsų istorijos laikais mes tą darydavome ir viskas bus gerai.“
Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 735 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 365 užsikrėtusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 83 883 asmenys, 47 810 tebeserga, 34 975 pasveiko.
