Aplink Kauną surinktiems nešvarių darbelių įrankiams – brutali baigtis | Kas vyksta Kaune

Aplink Kauną surinktiems nešvarių darbelių įrankiams – brutali baigtis

R. Tenio nuotr.

Ketvirtadienį būrelis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojų mindžikavo atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ kieme. Aplinkosaugininkai čia susirinko ne šiaip sau – savotišku racionalios destrukcijos ritualu pažymėtas triumfas prieš brakonierius ir užbaigta akcija „Lašiša 2020“. Skuteliais tiesiog akyse virto kelios valtys, stirta meškerių bei kilometrai nelegalių tinklų.

Atsikratė per metus konfiskuotais įnagiais

Apibendrindami akcijos „Lašiša 2020“ rezultatus, aplinkosaugininkai žurnalistus ketvirtadienį pakvietė į brakonieriavimo įrankių naikinimo akciją Palemono gatvėje veikiančioje įmonėje. Inspekcijų pareigūnai dirbdami iš pažeidėjų paima daugybę įvairios neteisėtos įrangos: tinklų, bučių, povandeninių šautuvų, kilpų, spąstų bei žeberklų. Kai kurie dar tinkami naudoti, o kitus belieka utilizuoti.

Kaip žurnalistams aiškino AAD Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, nors ketvirtadienį į „Žalvarį“ pristatyti daiktai sulaikyti ne tik akcijos laikotarpiu, o maždaug per metus, toks įrankių utilizavimas jau tampa tarsi kasmetine tradicija.

Ketvirtadienį supjaustyta beveik 10 km tinklų, kuriuos naudoti mėgėjams griežtai draudžiama / R. Tenio nuotr.

„Turime, ką parodyti. Naikinsime septynias valtis: dvi iš jų medinės, kitos – guminės. Taip pat – tinklinius žūklės įrankius, spąstus ir kilpas. Tinklinių įrankių sunaikinti atvežta daugiau nei 130 vienetų, bendras ilgis siekia beveik 10 km“, – vardijo D. Jurevičius.

Geros būklės įrankiai parduodami

Sunaikinti, anot Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, atiduotos tos valtys, kurios Valstybinės mokesčių inspekcijos pripažintos nerealizuotinomis, reiškia, yra mažos vertės, suplyšusios, netinkamos naudoti.

Toks inventorius yra naikinamas, visi kiti konfiskuoti daiktai, turintys tam tikrą vertę, kuriuos dar galima naudoti – parduodami. „Žalvario“ teritorijoje ketvirtadienį pūpsojo labai prastos kokybės supuvusios, sulūžusios valtys.

„Tinkliniai įrankiai į rinką negali patekti todėl, kad toks žvejybos inventorius draudžiamas. Žvejoti galima tik su legaliai įsigytais ir suplombuotais tinklais. Dėl to esame čia ir naikiname šiuos įrankius, kurie sukaupti iš šešių Kauno apskrities rajonų“, – neteisėtos žvejybos specifiką dėstė D. Jurevičius.

Tiek aplinkosaugininkų atvežtos medinės ir guminės valtys, tiek krūva tinklų galingo smulkintuvo nasruose be didelių ceremonijų virto sausa įrankių tyre, kuri, „Žalvario“ darbuotojų teigimu, bus sudeginta Kauno kogeneracinėje jėgainėje.

Skaudžiausias dalykas – ne bauda

Pažeidimai, už kuriuos konfiskuojama įranga, pasak D. Jurevičiaus, labai įvairūs, bet daugiausia susiję su nelegalia žvejyba tinkliniais įrankiais. Viena medinių valčių paimta iš Nemune ties Seredžiumi plukdomais tinklais brakonieriavusių asmenų. Apatinė valtis atvežta iš Kauno marių, Kaišiadorių rajono, kur taip pat buvo žvejojama tinklais.

Anot D. Jurevičiaus, daug skaudžiau už baudą pažeidėjams yra prarasti įrangą / R. Tenio nuotr.

„Bauda, kuri už tokius pažeidimus siekia nuo 60 eurų, nėra pats skaudžiausias dalykas. Gerokai smarkiau brakonieriams kerta atlyginti privaloma žala gamtai bei savo valčių ir tinklų praradimas. Pastarąjį įrankį įsigyti nėra paprasta, nes legaliai turguje ar parduotuvėje tinklų nusipirkti negalima. Jie arba neteisėtai įvežti į Lietuvą, arba čia pagaminti“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

D. Jurevičiaus aiškinimu, žala gamtai skaičiuojama pagal nustatytą metodiką, priklausomai nuo žuvies rūšies – arba vienetais, arba kilogramais. Menkesnės žuvys, kaip kuoja, karosas, skaičiuojamos kilogramais, o vertingesnės, kaip sterkas, lydeka, karšis, karpis – vienetais. Sugautų žuvų vienetai arba svoris dauginami iš tam tikro koeficiento ir taip gaunama gamtai padaryta žala.

Kauno apskrityje surašyti 29 protokolai

Tradicinė akcija „Lašiša“, kuria AAD pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos bei neršto vietose, šiemet prasidėjo rugsėjo 1 d. ir truko iki lapkričio 15 d. Ypatingas dėmesys skirtas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams bei privažiavimams prie šių vandens telkinių.

AAD duomenimis, Kauno valdyboje per minėtą laikotarpį surengti 58 reidai, patikrinti 354 žvejai ir nustatyti 29 pažeidimai iš kurių 18 – šiurkštūs. Ne vienam pažeidėjui, kaip skelbia aplinkosaugininkai, teks gerokai pakrapštyti pinigines ir net atsakyti už veiksmus baudžiamąja tvarka. Štai rugsėjo pabaigoje Nemune Jurbarko rajone vienas pilietis sugavo lašišą, bet nepaleido jos atgal į vandenį. Žala gamtai – 970 eurų.

Nemune Kaišiadorių rajone žvejoję du asmenys statomuoju tinklu pagavo 13 karšių, 2 kg kuojų, 2,5 kg karosų. Gamtai padaryta žala siekia 1367,50 Eur. Kaišiadorių rajone Kauno mariose du asmenys, žvejoję draudžiamais statomaisiais tinklais iš valo, sugavo 33 karšius, 2 sterkus, 1,5 kg kuojų ir žuvų ištekliams padarė žalos už 3802,50 Eur. Iš asmenų buvo paimta guminė valtis, 3 tinklai ir neteisėtai sugautos žuvys, taip pat kiekvienam teks susimokėti baudą nuo 120 iki 300 eurų.

O Jurbarko rajone prie Ančios ir Šešuvio sankirtos Kauno pareigūnai sulaikė asmenį, nusprendusį žvejoti elektriniu žūklės aparatu. Žala gamtai siekia 200 eurų, surinkta medžiaga perduota ikiteisminiam tyrimui.

Departamento pareigūnai vertina augančią visuomenės pagalbą ir primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA