Ne vienam lietuviui tikriausiai šiuo metu ramybės neduoda vienas klausimas – kaip teks švęsti Kalėdas? Epidemiologinė situacija negerėja, o ligoninėse kas ketvirtas gulintis pacientas – serga COVID-19. Sveikatos ekspertai rekomenduoja šventes sutikti tik savo šeimos ūkyje, tačiau, jei vis tiek planuojate aplankyti artimuosius, su kuriais negyvenate po vienu stogu, turite atminti kelias taisykles.
Svarbu suvokti, kad varianto, kaip saugiai per šventes aplankyti savo giminaičius, nėra. Tai – loterija.
Būtinos taisyklės
Kaip primena buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas, asmuo gali sirgti besimptome ligos forma ir net nežinoti, kad platina virusą. Anot jo, būtent ši grupė labai prisideda prie viruso plitimo.
Anot profesoriaus, pirmiausia, labai svarbu, kad žmogus turėtų suvokti galimą riziką artimiesiems.
„Jeigu jau asmuo priima sprendimą, kad vis tik važiuoti juos aplankyti, svarbu, kad žmogus suprastų ir galvotų, kaip tą riziką sumažinti. Jeigu jau kur yra galimybė įsigyti greitąjį antigeno testą, reikia suprasti tik vieną: jei jis teigiamas – reikia nevažiuoti. Bet, jei jis neigiamas, tai nereiškia, kad žmogus negali turėti koronaviruso. Bet kuriuo atveju, reikia maksimaliai stengtis apsaugoti savo artimus žmones, su kuriais kartu negyvenate“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Taip pat svarbu suvokti, kad artimieji gali sirgti COVID-19, tad aplankydami juos rizikuojate ne tik jų sveikata, bet ir savo. Prof. S. Čaplinskas pabrėžia, kad aplankius artimuosius galioja tos pačios taisyklės kaip ir visur kitur: kuo trumpesnį laiko tarpą būti arti žmonių ir visą laiką (net viduje) dėvėti apsaugines kaukes.
„Jeigu jau vakarieniaujama, tai reikėtų stengtis laikytis atstumo. Kai nevalgoma – vėl dėvėti kaukę. Jeigu norima pasidaryti nuotrauką, tai galbūt galima pusei minutės nusiėmus kaukę, pasidaryti nuotrauką ir kaukę vėl užsidėti. Reikia suvokti tas pačias taisykles: kad kitas žmogus kuo mažiau įkvėptų oro, kuriame yra virusas. Bet toliau vis tiek bus loterija“, – sako ekspertas.
Jis priduria, kad užsikrėtimo riziką gali padėti sumažinti ir nosies purškalai, kurie suvilgo nosies gleivinę. „Kodėl šaltuoju metų laikotarpiu plačiau plinta peršalimo virusai? Iš vienos pusės, jiems yra geresnis laikas, o iš kitos pusės – išsausėja nosies gleivinė. Jeigu lauke mažai drėgmės ir šalta, o viduje šildomose patalpose mažai drėgmės – išsausėja nosies gleivinė ir jos mechaninė funkcija sumažėja“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Jis primena, kad nuo nieko nėra 100 proc. apsaugos, net skiepai mūsų nuo ligų neapsaugo 100 proc. „Tačiau visų rekomendacijų taikymas kartu – tai gali padėti sumažinti užsikrėtimo galimybę, ypač, jei bus įkvėpta maža viruso dozė.
Žmonės turi suprasti, kad virusui labiausiai tinka nosies gleivinė. Tai tie, kurie nešioja kaukę neprisidengę nosies, jie to išvis nesupranta – tai tas pats, kaip visai nedėvėti kaukės, jei kaukė nedengia nosies ir nėra prigludusi“, – paaiškina ekspertas.
Socialinių burbulų idėja
Artėjant šventėms kai kur galima išgirsti ir apie socialinių burbulų formavimo idėją. Kaip skelbia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, socialinio burbulo formavimas – nedidelių žmonių grupelių, kartu leidžiančių laiką uždarose erdvėse, tik vienas kito kompanijoje – gali būti vienas iš saugiausių būdų bendrauti koronaviruso sąlygomis.
Apie šią idėją Delfi pakalbino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių Mindaugą Stankūną, kuris taip pat yra Prezidentūros įsteigtos Sveikatos ekspertų tarybos narys. Anot jo, apie socialinio burbulo formavimo idėją rimtai galvoja ekspertų taryba – ekspertai pristatytų rekomendacijas tokių burbulų formavimui, jei Lietuvoje pagerėtų epidemiologinė situacija.
Tačiau, kol situacija yra tokia prasta, ekspertas rekomenduoja lietuviams nelankyti artimųjų ir šventes sutikti tik savo šeimos ūkyje.
„Kol situacija yra neapibrėžta ir nežinome, kiek keisis kreivė, mes siūlome paprastą dalyką – riboti bet kokį bendravimą tarp šeimų. Tai reiškia, kad gali bendrauti vieno šeimos ūkio žmonės, kurie gyvena vienoje patalpoje. Tačiau susitikimo su Prezidentu metu buvo išsakytos mintys ir apie socialinius burbulus“, – pasakoja ekspertas.
Sekmadienį su Prezidentu susitikusi taryba rekomendavo, kad tarpusavyje bendrauti turėtų tik vienas šeimos ūkis. Vyriausybės priimtame nutarime nurodyta, kad bendrauti gali du šeimos ūkiai iki 10 žmonių. Prof. M. Stankūnas čia įžvelgia spragą, dėl kurios gali plisti virusas.
„Mes turime taisyklę, kad gali bendrauti dvi šeimos, ne daugiau kaip 10 žmonių. Laikydamasis šios taisyklės galiu per kelias valandas aplankyti pusę savo giminaičių, kaip būna per Kalėdas. Ir labai sėkmingai laikydamasis šios taisyklės, galiu virusą paplatinti per visą Lietuvą.
Iš ryto nuvažiuoju pas tėvus, pabendrauju, pabūname be jokių apsaugos priemonių. Susitinka du šeimos ūkiai – 7 žmonės. Taisyklės nepažeistos. Nuvažiuoju pas brolį: vėl nepažeidžiu taisyklės, pabendrauju. Vėliau aplankau draugus ir taisyklės nepažeistos. Nuvažiuoju pas uošvius – vėl nepažeistos taisyklės. Per gerą pusdienį aplankau žymiai daugiau žmonių, bet jokių taisyklių nepažeidžiu, o virusas išplinta“, – sako ekspertas.
Anot jo, būtent taip virusas labiausiai ir plinta Lietuvoje – šeimose. Prof. M. Stankūnas pasakoja apie mokslinį straipsnį, kuris buvo publikuotas prestižiniame žurnale. Išvadose aiškiai pasakoma – efektyviausias būdas sumažinti viruso plitimą yra mažų susirinkimų ribojimas. „Kitaip nieko nepadarysi – šeimose bendraujame ir galime platinti virusą, nes dabar visi galime būti jo nešiotojai, tiesiog nejaučiame simptomų“, – sako prof. M. Stankūnas.
Anot jo, labai gaila, bet kol kas protingiausias sprendimas būtų šventes sutikti tik savo šeimos ūkyje, nelankant draugų ar artimųjų. Tačiau, mokslininkas primena, kad rekomendacijos nėra tiesmukos – sergančius, vienišus ir savimi pasirūpinti negalinčius žmones lankyti galima.
Tačiau ekspertas ragina žmones būti sąmoningais. „Man baisu, kad jei mūsų sveikatos sistema užsilenks – bus dar baisiau. Reikia saugoti sveikatos sistemą. Jau dabar pagal statistiką kas ketvirtas pacientas ligoninėje – „kovidinis“. Jei mūsų situacija sustoja, kreivė pradeda mažėti, reikia suprasti, kad tie žmonės, kuriems liga buvo nustatyta savaitgalį, tai po kurio laiko jie pradės eiti į ligonines. Užsikiš sveikatos sistema – turėsime kraupių vaizdų“, – perspėja specialistas.
Tačiau prof. M. Stankūnas sutinka ir su prof. S. Čaplinsko pasiūlytomis taisyklėmis. „Geriausiai būtų nesusitikti su artimaisiais, bet jei tai įvyks, tai kaukė tikrai gali padėti, rankų plovimas taip pat“ – sako prof. M. Stankūnas, bet pabrėžia, kad tai yra susiję su žmonių sąmoningumu.
Patarimai
Dar lapkričio mėnesio pradžioje „Business Insider“ pakalbino penkis JAV infekcinių ligų specialistus ir paklausė jų nuomonės apie saugaus socialinio burbulo idėją. Štai pagrindinės jų rekomendacijos:
* Ekspertai sutiko, kad kuo mažesnis socialinis burbulas, tuo geriau. Idealiu atveju ekspertai rekomenduoja vengti artimo kontakto uždaroje erdvėje su jūsų namų ūkiui nepriklausančiais žmonėmis. Jeigu nuspręsite savo socialinį burbulą plėsti, geriau apsiriboti kuo įmanoma mažesniu namų ūkiu skaičiumi. Lietuvoje šiuo metu gali susitikti gali du šeimų ūkiai iki 10 asmenų.
* Naujojo koronaviruso simptomai pasireiškia per keturiolika dienų po užsikrėtimo, taigi ekspertai rekomenduoja palaukti dvi savaites po sprendimo burtis į tokį socialinį burbulą, kad visi jo nariai būtų sveiki. Per tą laiką grupė turėtų vengti bet kokios nebūtinosios veiklos.
* Susitikimai ir veiklos po atviru dangumi žymiai saugesni nei uždarose patalpose, tačiau žiemą pastarųjų išvengti nepavyks. Puikus pasirinkimas – patalpų vėdinimo užtikrinimas.
* Ekspertai vieningai sutaria, kad apsauginės veido kaukės ir saugaus atstumo laikymasis – taisyklės, kurių privalu laikytis net ir mažiausio socialinio burbulo nariams. Idealiu atveju žmones turi skirti bent dviejų metrų atstumas, nors ten, kur daug žmonių, blogiausiu atveju tinka ir vieno metro atstumas. Riziką apsikrėsti bendraujant net ir mažoje grupelėje žmonių sumažina ir bent dalį laiko dėvimos apsauginės veido kaukės.
* Net ir mažiausi socialiniai burbulai kelia riziką, tad specialistai griežtai nerekomenduoja į juos įtraukti garbaus amžiaus žmonių (vyresnių nei 60 metų), besilaukiančių moterų ar sveikatos problemų (tokių kaip nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ar diabetas) turinčių asmenų.
Daigiau naujienų skaitykite čia.
