A. Veryga nesijaučia padaręs klaidų: siūlo ruoštis Velykų scenarijui – Kas vyksta Kaune

A. Veryga nesijaučia padaręs klaidų: siūlo ruoštis Velykų scenarijui interviu su laikinuoju sveikatos apsaugos ministru

delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė 2020/12/08 10:23
Asociatyvi / R. Pūko nuotr.

Nors laikinasis premjeras Saulius Skvernelis pripažino, jog Lietuvai nereikėjo daryti pertraukos tarp pirmojo ir antrojo karantino, darbą sveikatos apsaugos ministro kėdėje baigiantis Aurelijus Veryga dėl rudenį priimtų sprendimų suklydęs nesijaučia.

Tiesa, dar prieš įvedant naujus ribojimus, apie kuriuos buvo paskelbta pirmadienį, A. Veryga laidoje „Delfi tema“ sutiko, kad galiojančios priemonės yra nepakankamos. Nors laikinasis sveikatos ministras iki naujų karantino pakeitimų tikino, kad riboti žmonių skaičiaus asmeniniuose susibūrimuose nėra teisinių galimybių, pirmadienį Vyriausybė visgi nusprendė, kad nuo šiol susitikti negalės daugiau nei du namų ūkiai, o asmenų skaičius negalės viršyti 10.

A. Veryga duodamas interviu patikino, kad sprendimų dėl Kalėdų ši Vyriausybė nepriims, tai daryti paliks jau naujos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandai.

Politikas sako, kad naujojo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio laukia bent trys dideli iššūkiai, tačiau, tikina, jei jis siurprizų ministerijos viduje ir ras, tai tikrai nebus susiję su duomenų slėpimu.

– Pone A. Veryga, jūs pripažįstate, kad antrasis karantinas Lietuvoje buvo pavėluotas?

– Aš nežinau, ar jis pavėluotas, ar nepavėluotas, nes tai labai teorinis klausimas ir sudėtinga įvertinti pačia laiko prasme, nes mes matome, kad tikrai skirtingai suveikinėja karantinas ir kitose valstybėse – vienose efektyviau, kitose mažiau. Gal čia labiau svarbu pačių priemonių pasirinkimas, spektras, kiek jų turėtų būti. Tų priemonių, kurios turėtų būti priimtos, laikymasis. Tai tikrai labai sudėtinga įvertinti laiką. Bet ką tikrai galima pasakyti, kad tas, kas dabar yra įvesta, yra nepakankama.

– Bet apie tai, kad karantinas turėjo būti įvestas anksčiau kalba kone visi sveikatos specialistai. Pasižiūrėjau statistiką, kasdienis atvejų skaičius augti pradėjo jau maždaug nuo spalio vidurio. Juk jums patarinėjantys epidemiologai anksčiau siūlė griežtinti priemones. Kodėl tai nebuvo padaryta?

– Aš galiu tik priminti, kad kai kurie epidemiologai ar ne epidemiologai, ar ekspertais save vadinantys žmonės iki šiol sako, kad priemonės yra per griežtos, kodėl mes čia tik draudžiame, kodėl tokios masyvios priemonės, reikia kažkokių tikslesnių, lokalesnių ir panašiai. Tai, matyt, kiek ekspertų, tiek rasite ir nuomonių, jos pačios įvairiausios.

Galiu tik priminti, kad rudenį tikrai buvo laikomasi kitokios negu pavasarį strategijos, tai yra vadinamų lokalių karantinų. Gal jau pasimiršo, kad ir savivaldybės buvo surūšiuotos, sugrupuotos pagal spalvas. Pagal tai buvo ir priemonių griežtumas pradedant apribojimais, rekomendacijomis, baigiant lokaliais karantinais.

Ką parodė praktika, kad to neužteko, kad tos priemonės nebuvo pakankamos. Deja, bet jos buvo nepakankamos ir kitose valstybėse, kurios bandė taikyti lokalias priemones. Turėjome pereiti prie tokių labiau visą šalį apimančių ir griežtesnių.

Dabar atsisukus atgal yra lengva sakyti, kad reikėjo vienaip ar kitaip daryti, bet turbūt yra nelabai sąžininga atsisukus atgal sakyti, kad reikėjo padaryti taip. Atsisukę atgal mes turbūt daug ką padarytume kitaip dabar jau turėdami tokį tikrą žinojimą, kas įvyko.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

– Paklausiu paprasčiau – ar jūs nesijaučiate padaręs klaidą būtent su antruoju karantinu?

– Kaip ir sakiau, atsisukus atgal daug dalykų būtų galima padaryti kitaip. Ir jeigu mes būtume žinoję, kad vis tik tai bus nesilaikoma priemonių, kad bus visiškai kitokia reakcija, būtų buvę galima daugiau ir priemonių priimti.

Galbūt jos būtų plačiau apimančios, galbūt nebūtume rinkęsi tų lokalių, kaip aš minėjau, karantinų. Bet tai yra toks bergždžias pasvarstymas, todėl kad tuo metu, pagal tuometinį žinojimą ne tik mums, bet ir kitoms šalims atrodė, kad tokių masyvių karantinų skelbti nėra prasmės. Paaiškėjo, kad taip tikrai nėra.

– Artėja Kalėdos, jūs jau ir pats sakote, kad po jų gali prasidėti trečioji banga. Tai tarsi pagrindžia, kad šiandieninės priemonės yra nepakankamos. Pagal spūstis gatvėse, eiles prekybos centruose ir žmones prie eglučių kartais net neatrodo, kad Lietuvoje karantinas. Turite kažkokį planą, kaip suvaldyti visą šitą kalėdinį bumą?

– Dėl kalėdinio bumo, matyt, kažkokio ypatingo, kitokio sprendimo mes nelabai ir rasime. Aišku, ne mes jau tuos sprendimus ir priiminėsime, juos turės priiminėti naujoji Vyriausybė, bet didelio dviračio čia išradinėti turbūt ir nereikia. Mes esame turėję praktikas Velykų metu, pavasarį, kada buvo tikrai labai intensyviai stebimas judėjimas tarp miestų.

Tai jeigu situacija negerės, matyt, naujajai Vyriausybei gali tekti imtis tokių priemonių, kurių buvo imtasi velykiniu laikotarpiu, kuomet tas ilgasis Velykų savaitgalis buvo gerai suvaldytas. Bet tuomet buvo mestos ir tikrai labai didelės pajėgos – tiek policijos, tiek savanorių, šaulių. (…)

Dabar tikrai matome, kaip jūs ir sakote, kad žmonės, deja, bet negirdi žinučių. Bent jau dalis. Ir iš to vaizdo gatvėse nepanašu, kad karantino nuostatos kam nors labai rūpėtų. Tiesa, yra grupių, kurios net perdėtai bijo, ypač vyresnio amžiaus. Jiems aišku yra aktualu labai saugotis, bet jie nesikreipia į gydymo įstaigas dėl kitų problemų. Nesikreipia dėl kitų sveikatos sutrikimų ir tai vėlgi yra kita didelė problema. Bet kalbant apie jaunesnio amžiaus žmones vis tik tai matome daug tokio neatsakingo elgesio.

– Sakote, kad priimti sprendimą riboti judėjimą tarp miestų, jeigu to prireiktų, paliksite kitai Vyriausybei, nes nenorite būti tuo Grinču, kuris pavogė Kalėdas?

– Nebūtinai. Dar mes tikrai turime geras 20 dienų iki Kalėdų ir per jas gali įvykti daug dalykų tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Neskubėkime su sprendimais. Ir turbūt gal būtų nelabai sąžininga ir prasminga dabar, šiuo metu jau priimti tokį sprendimą dėl judėjimo apribojimų kalėdinių ar naujametinių švenčių laikotarpiu. Aš manau, kad naujoji Vyriausybė, įvertinusi visą epidemiologinę situaciją, tą sprendimą ir priims.

Kauno Kalėdų eglutės įžiebimas / R. Tenio nuotr.

– Nemanote, kad būtų pakankamai sąžininga žmones iš anksto bent jau įspėti? Ko gero, natūralu, kad daug kas planuoja aplankyti artimuosius, Kalėdos tokia šventė, kai susitinka šeimos. Ar nebus per didelio smūgio visuomenei, jei toks draudimas atsiras staiga?

– Aš manau, kad sąžininga yra įspėti. Mes jau ne vieną kartą ir įvairiais formatais tą bandėme padaryti. Ir galiu dar kartą pasinaudodamas proga pasakyti, paraginti. Žinote, visi tie sprendimai, kurių yra laukiama, man truputį panašu į tokią keistą, kažkokią savotišką mazochizmo formą. Kol nedraudžia, nebaudžia ir nestovi policininkas ar kažkoks kitas uniformuotas pareigūnas ir nesustabdo automobilio, mes tikrai jokiais būdais patys absoliučiai jokio sprendimo negalime priimti.

Man keistas pats tas požiūris. Kaip ir sakiau, raginame jau ne pirmą savaitę neplanuoti vykimo pas artimuosius, neplanuoti lankymo, nes tikrai netikiu ir nemanau, kad yra tokių epidemiologų, kurie tiki, kad iki Kalėdų situacija susitvarkys. Mes turime tokius aukštus skaičius, kad tikėtis, jog iki kalėdinių švenčių jie sumažės iki dešimčių atvejų per parą yra tikrai nerealistinis scenarijus. Tai reiškia, kad ir kokia bus valdžia, ji tikrai nerekomenduos niekur vykti (…).

– Kitos šalys jau seniai nusprendė riboti žmonių skaičių privačiuose susibūrimuose, uždraudė vestuves. Ar galime tokių priemonių tikėtis Lietuvoje ir kodėl šiuo metu jos yra tik rekomendacinio pobūdžio?

– Kiek man teko kalbėti su teisininkais, mes nelabai ir galime kištis į tokią visiškai privačią erdvę su šitais sprendimais, jeigu tai nėra kažkokie izoliavimo dalykai, kai žmogus privalo izoliuotis, jeigu mes kalbame apie sveikus žmones. Dėl to tai ir yra rekomendacinė priemonė. (…) Toks yra teisininkų išaiškinimas. Jeigu atsirastų kažkokios kitos teisinės galimybės, manau, būtų galima svarstyti, bet supraskime, kad net ir sukontroliuoti tokius nustatytus reikalavimus nebūtų labai paprasta.

Nėra sudėtinga neleisti nuomoti kažkokių komercinių erdvių, kur žmonės gali nuomotis šventėms patalpas ar panašiai, bet sukontroliuoti susirinkimus privačiame bute turbūt sutiksite, kad būtų labai sudėtinga.

– Na bet dabar mes nežinome, ar į kaimo turizmo sodybas nuvyksta pailsėti pora ir jie yra tik dviese, ar vis dėl to ten susirenka dešimtys ar penkiasdešimt žmonių.

– Iš tiesų, matyt, gali būti ir tokių piktnaudžiavimo atvejų. Aišku, norėtųsi tikėtis, kad žmonės visgi elgsis pilietiškai, nes vėlgi turbūt suprantate, kad prie kiekvienos sodybos nepastatysi po policininką. Galų gale, jų ir darbas yra šiek tiek kitoks.

Norėtųsi tikėtis, kad vis tik tai verslai nerizikuoja savo reputacija, nei galimybe gauti tam tikrą nuobaudą. Bet, matyt, kad visko būna ir iš žinučių po kai kurių straipsnių galima susidaryti tokį vaizdą, kad yra rizikuojančių. Yra rizikuojančių, matyt, ir kaimo turizmo sodybų, kurios nusispjauna netgi ir į privalomas karantino sąlygas. Aš vis tik norėčiau paraginti to nedaryti, nes jeigu tokios aplinkybės paaiškėtų, už tai grėstų atsakomybė.

Kauno Kalėdų eglutės įžiebimas / R. Tenio nuotr.

– Dabar mes neribojame privačių susibūrimų. Tai ar 10 draugų kompanija negali nuvažiuoti pabūti į kaimo turizmo sodybą?

– Ne, negalima nuomoti patalpų kažkokiems renginiams. Ką reiškia susibūrimas? Tai, kaip jūs ir sakote, jeigu mes kaip šeima deklaruojame, kad mes išsinuomojame kambarį ir pasiliekame ten savaitgaliui tarkime dviese, o tada pas mus į tą patį kambarį privažiuoja dar 10 asmenų.

Tai gal kitą kartą negali kaltinti ir kažkokios sodybos ar viešbučio šeimininko ar savininko, kad jis kažko nesužiūrėjo, jeigu žmonės piktybiškai tokiu būdu elgiasi. Bet jie lygiai tą patį gi gali padaryti ir pas save bute arba savo asmeniniame name. Tai mes galime nukeliauti iki beprotybės, bandydami šituos visus procesus sužiūrėti. Galų gale, turime suprasti, kad prie kiekvieno žmogaus po policininką nepastatysime.

Užtat ir sakom, kad situacijos kontrolė labai labai priklauso ne tik tai nuo karantino sąlygų, kurias priima Vyriausybė, bet ir nuo žmonių sąmoningumo ir nuo to, kaip jie tų karantino sąlygų laikosi. (…) Pavasarį žmonės ir visuomenė tikrai labai sąmoningai laikėsi. Sunku pasakyti, ar dėl baimės, ar dėl kažkokių kitų paskatų. Dabar mes tikrai matome visiškai kitokį vaizdą ir dėl to turime visiškai kitokius skaičius.

– Na pavasarį ir jūsų pozicija buvo kitokia. Jūs išstodavote ir sakydavote – dabar negalima šito, nuo tada šito, už tai bausim. Natūralu, kad žmonės bijojo. Kodėl dabar, kai situacija iš tikrųjų yra, galima sakyti, kritinė ir pagal tam tikrus rodiklius prastai atrodome prastai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, vengiama imtis kažkokių griežtesnių priemonių?

– Aš nepasakyčiau, kad vengiama. Yra įvedamos vis naujos ir naujos priemonės. Ir jos, tiesą sakant, ne visiems ir patinka. Turbūt matot ir nepasitenkinimą, kuris kyla dėl kiekvienos įvestos naujos priemonės. Galų gale, net ir tose įvestose ieškoma pačių įvairiausių spragų. Nežinau, kaip dar galima griežčiau ar baisiau pasisakyti. (…)

– Dabar jau žinome, kad laukia nauji karantino sugriežtinimai, bet pakalbėkime apie anksčiau priimtus sprendimus. Aš asmeniškai nesuprantu, bet gal jūs man paaiškinkit, kodėl priimant naujus karantino ribojimus buvo padaryta išimtis pirotechnikai. Juk dabar ligoninių apkrova milžiniška. Aš tik priminsiu, kad Naujųjų naktis yra kruviniausia diena metuose, tą jau ne vienerius rodo Bendrojo pagalbos centro statistika. O medikų dažniausiai ir prireikia būtent dėl pirotechnikos padarytų traumų.

– Nežinau, kodėl mes sureikšminame būtent šitą priemonę. Man ir kitos išimtys galbūt netinka ar nepatinka, tai mes dėl kiekvienos iš jų galėtume atskirai ginčytis ir diskutuoti. Galėtume ginčytis, kas yra geriau, ar kad žmonės susirinks į kažkokius masinius fejerverkus, kuriuos miestai gali būti, kad susiorganizuos nekreipdami jokio dėmesio, kaip dabar organizuoja eglučių įžiebimus, ar geriau yra, kad žmonės vis tik tai liks savo kieme, savo namuose ir pasižiūrės kažkokį savo mažyti fejerverką.

– Sveikatos ministro kėdėje jūs išbuvote beveik visą kadenciją, na tik pradėjote ne nuo pačios pradžios. Užmečiau akį į ankstesnių ministrų sąrašą, beveik visi buvo tik po dvejus metus. Kas jums padėjo išsilaikyti šiame poste?

– Iš tiesų aš jus šiek tiek pataisysiu. Aš išbuvau visą kadenciją nuo pat pradžios iki pabaigos, esu pirmas sveikatos ministras nepriklausomos Lietuvos istorijoje išbuvęs visą kadenciją. O kas padėjo, tai, matyt, daug kas. Pirmiausiai tai, kad aš turėjau tiek premjero, tiek savo frakcijos, kurios buvau deleguotas, pasitikėjimą ir palaikymą. Kolegos manimi pasitikėjo ir palaikė sprendimus, kuris tikrai ne vienas svarbus buvo priimtas, ir suprato, kad jie yra svarbūs.

Tikrai nuo pat pirmųjų mėnesių, tik pradėjus dirbti susidūriau su tikrai tokiomis sudėtingomis situacijomis ir buvau pirmas ministras, kuriam buvo organizuojama interpeliacija Seime. Bet, kaip ir sakiau, turėjau kolegų palaikymą, kuris ir leido man dirbti ir daryti tikrai sudėtingus darbus, dėl kurių kiti ministrai neišsilaikydavo.

– Kitaip tariant, turėjote stiprų užnugarį.

– Na, turėjau kolegų palaikymą. Kaip ir sakiau, manimi pasitikėjo tiek mano tiesioginis vadovas, tiek mano kolegos Seime.

– Ar tiesa, kad turėjote besąlygišką Ramūno Karbauskio palaikymą?

– Nežinau, ką jūs vadinate besąlygišku palaikymu. Aš tikrai esu gavęs ne vieną pastabą iš kolegos Ramūno ir yra dalykų, dėl kurių mums yra tekę diskutuoti, bet, kaip ir sakiau, aš turėjau palaikymą ne tik Ramūno, bet ir frakcijos. (…) Neužtektų turėti vien tik partijos pirmininko palaikymą, jeigu manimi nepasitikėtų premjeras, tai yra, mano tiesioginis vadovas.

Ramūnas Karbauskis / DELFI nuotr.

– Turėjote neeilinę progą ketverius metus tobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Bet ar tikrai ta sistema kažkaip pasikeitė į gerąją pusę?

– Aš manau, kad pasikeitė. Mes priėmėme daug tokių sprendimų, kurių nebuvo ryžtasi priimti. Aš galėčiau paminėti tik keletą – pavyzdžiui, žalos be kaltės modelio įgyvendinimas arba teisinės bazės priėmimas, kas yra labai svarbu, kad sistemoje būtų galima nustoti persekioti medikus ir pradėti mokytis iš klaidų.

Taip pat pakopinių kompetencijų modelio įteisinimas, turto valdymo modelio pakeitimas, kuomet turto amortizacija, nusidėvėjimas įskaičiuojama į įkainius ir tai leis įstaigoms sukaupti tam tikras lėšas, kad jos paskui galėtų investuoti į įrangos įsigijimą. Medikų darbo užmokesčio didinimas po susitarimo su profesinėmis sąjungomis. Vaistų politika, dėl kurios paprastai krisdavo visi ministrai, (…) ir kiti sprendimai, susiję tiek su visuomenės sveikata, alkoholio kontrolės politika, maitinimo organizavimu (…).

– Kaip jūs manote, jeigu gatvėje padarytume vox populi, už kokius darbus gyventojai jūsų labai geru žodžiu nepaminėtų?

– Oi, labai sudėtinga. Būtų net labai įdomu padaryti tokį vox populi, nes įdomu ką žmonės kiek prisimena, kokius darbus. Aš manau, kad tikrai neabejotinai su kuo mane sietų, tai su įvairiais alkoholio kontrolės politikos pakeitimais. Nors čia paradoksalu, bet ministras turbūt turi mažiausius įgaliojimus, tokius pakeitimus reikėjo priimti parlamente ir tai būdavo daroma balsų dauguma.

Kitas dalykas, ką, matyt, tikrai atsimintų ir dėl ko buvo kilę daug bangų, tai yra dėl vaistų politikos. Vieni turbūt prisimintų ir paminėtų gerais žodžiais, kam vaistai tikrai reikšmingai atpigo ir kam priemokos sumažėjo, ir atsirado papildomų kompensavimų. Bet būtų visokių žmonių, kurie aklai tiki vaistų pavadinimais.

– Jūs sakote – aklai tiki vaisto pavadinimu. Bet jeigu žmogus tikrai jaučia kitokį poveikį, ar jūs kategoriškai atmetate tokius argumentus? Apie tai kalba ir medikai, ir patys pacientai.

– Ten, kur medikai kalba, yra padarytos išimtys. Ten, kur tikrai yra siauros terapinės vertės. P visur kitur vis tik tai aš galiu pasidžiaugti, kad iki ateidamas į politiką turėjau prabangą pabūti ir mokslininko kailyje, ir pats esu gydytojas, ir moku skaityti ir mokslinius straipsnius. Teko bendradarbiauti ir su Pasaulio sveikatos organizacija. Visi šitie pakeitimai, kuriuos mes darėme, darėme vadovaudamiesi mokslu, mokslo rekomendacijomis ir tikrai man dėl jų yra ramu.

Tai nėra kažkoks tikėjimo ar netikėjimo klausimas. Medicinoje turbūt mažiau reikėtų vadovautis tikėjimais ar įsitikinimais, ir vadovautis mokslu. Tai ir buvo daroma. O žmonės, žinoma, gali jausti įvairius dalykus ir niekas nei placebo, nei nocebo efekto nei neigia, nei kaip nors bando nuneigti.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

– Pone A. Veryga, per karantiną žmonės pradėjo alkoholį vartoti namuose, užpilti juo nerimą ar dar kokias negandas, psichiatrai jau kalbėjo apie tai, kad po pirmojo karantino teko gydyti netgi dvigubai ar trigubai daugiau žmonių, kurie patiria labai sunkias pagirias, abstinenciją, depresiją. Nejaučiat, kad karantinas nubraukė jūsų darbą?

– Karantinas tam tikra prasme sugadino daug dalykų, dėl kurių mes darbavomės. Aš tik priminsiu, kad labai daug stengėmės, kad mokyklose maitinimui būtų tiekiami švediški stalai, o per karantiną teko viską pertvarkyti taip, kad vėl visi su dėžutėmis nešiojasi kažkokias porcijas. Bet tai yra laikini dalykai. Lygiai kaip ir alkoholio vartojimas namuose. Supraskime, kad vieni galbūt vartoja namuose, o kiti mažiau suvartoja vien dėl to, kad šiuo metu neveikia barai ir restoranai. (…)

– Jau yra aišku, kad Sveikatos ministro poziciją naujoje Vyriausybėje užims ponas Dulkys. Kokius didžiausius iššūkius jam paliekate? Ką jis ras pradėjęs dirbti?

– Pirmiausiai, naujo vadovo laukia, aišku, labai nepalanki epidemiologinė situacija dėl paties koronaviruso plitimo. Lietuva šiuo metu tikrai yra labai sudėtingoje situacijoje ir ją valdyti nebus paprasta, žinant ir visuomenės nuotaikas, ir kitus niuansus, kurie yra susiję su viruso plitimu ir su tuo, kad teks labai greitai įsijungti į situaciją ir nebus laiko, to 100 dienų, kurios paprastai būdavo duodamos ministrams įsijausti, priprasti.

Kitas didelis iššūkis bus užbaigti darbus, kuriuos pradėjome dėl pasirengimo vakcinacijai nuo koronavirusinės infekcijos (…).

Kitas tikrai labai sudėtingas darbas, su kuriuo teks tvarkytis, tai bus ir darbuotojų motyvacija, ir perdegimas, kurį sistemoje mes dabar jau matome labai aiškiai, ir jis yra visur – tiek pačių medikų, kuriems tenka dirbti gydymo įstaigose, tiek valstybės tarnautojų.

– Ar nenutiks taip, kad naujai darbą pradėjęs ministras viduje pamatys visai kitokią situaciją negu buvo skelbiama viešai?

– Nežinau, ką jūs turite galvoje, ką jis gali pamatyti tokio.

– Mes jau girdėjome klausimą dėl lėšų numatymo vakcinos pirkimui, dėl užsikrėtusiųjų, lovų skaičiaus ligoninėse neatitikimų.

– Dėl pinigų vakcinai, aš manau, kad finansų ministras daugiau negu aiškiai atsakė apie būdą pinigų, kaip jie yra numatomi tokiais atvejai, kada nežinome sumų. Nelabai aš turėčiau, ką prie to pridėti. (…) O dėl visų kitų skaičių, mes nelabai ką ir turime slėpti. Stengiamės tikrai tų skaičių paskelbti maksimaliai, kiek įmanoma, dabar tas skelbimas yra net perduotas Statistikos departamentui. Stengiamasi automatizuoti šituos procesus.

Nelabai mes čia turime ką slėpti. Ministras, aišku, galės pamatyti daugiau skaičių, daugiau detalių negu yra įmanoma kiekvieną dieną paskelbti visai visuomenei. Kažkokių siurprizų, aš manau, kad jis neras. O jeigu ir ras, tai tie siurprizai bus susiję ne su duomenų slėpimu, bet galbūt su duomenų detalumu. Tikrai natūralu, kad žmogui atėjus ne iš sveikatos sistemos daug kas gali nustebinti.

– Kokie jūsų tolimesni planai? Kokių darbų ruošiatės imtis, kai jau nebeeisite sveikatos ministro pareigų?

– Mano planai tokie labai nesudėtingai paaiškinami. Esu sveikatos reikalų komitete ir būnant opozicijoje tikrai yra daug tokio sudėtingo, kruopštaus darbo žiūrėti, gilintis į tai, kas vyksta, kokybiškai oponuoti, kelti klausimus. Galų gale, esame labai rimtai nusiteikę frakcijoje formuoti ir šešėlinę Vyriausybę, ruošti šešėlinės Vyriausybės programą. Tam planuoju skirti laiko. Manau, kad bus ne mažiau įdomus, aišku, šiek tiek mažiau intensyvus darbas.

– Gal inicijuosite naujus draudimus, ribojimus?

– Nemanau, kad draudimai ar ribojimai bus tai, nuo ko pradėsime ar inicijuosime. Labai svarbu bus argumentuoti ir žiūrėti, kad nebūtų stengiamasi naikinti kažkokių esminių sveikatos politikos sprendimų, kuriuos mums pavyko priimti. Nes tai nebuvo lengvi sprendimai.

– Ačiū už pokalbį.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA