Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dekretu patvirtino paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės sudėtį. Apie tai šalies vadovas pranešė spaudos konferencijoje.
„Patvirtinau naujos sudėties Lietuvos respublikos Ministrų kabinetą, vadovaujamą premjerės Ingridos Šimonytės. Šis kabinetas pradeda savo darbą Lietuvai tikrai nelengvu laikotarpiu ir, turbūt, pirmaeilis, neatidėliotinas uždavinys bus įveikti tą pandemijos krizę, kurią jaučiame šiuo metu, imtis labai ryžtingų ir greitų sprendimų, kurie nedelsiant duotų rezultatų“, – sakė G. Nausėda.
Naujojoje Vyriausybėje – devyni Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, trys Laisvės partijos ir du Liberalų sąjūdžio pasiūlyti ministrai.
Finansų ministerijai vadovaus Gintarė Skaistė, Krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas, Vidaus reikalų – Agnė Bilotaitė, Sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys, Užsienio reikalų – Gabrielius Landsbergis, Socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė, Švietimo, mokslo ir sporto – Jurgita Šiugždinienė, Energetikos – Dainius Kreivys, Žemės ūkio – Kęstutis Navickas, Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinė Armonaitė, Teisingumo – Evelina Dobrovolska, Susisiekimo – Marius Skuodis, Aplinkos apsaugos – Simonas Gentvilas, Kultūros – Simonas Kairys.
G. Nausėda taip pat ambicinga pavadino naujosios Vyriausybės programą.
„Ji tikrai yra ambicinga, atliepia tiems tikslams kuriuos keliu kaip gerovės valstybės tikslus. Teko nemažai diskutuoti ir su kandidatais į ministrus, galiu tvirtai pasakyti, kad daugeliu atveju nuostatos, tikslai, strategijos sutampa, todėl tikiuosi ir toliau glaudaus bendradarbiavimo“, – sakė G. Nausėda.
I. Šimonytė tikisi, kad Vyriausybės programos svarstymai parlamente neužtruks ir naujasis Ministrų kabinetas gaus įgaliojimus dirbti netrukus.
„Laikas šiuo atveju, matyt, yra lemiamas veiksnys, turint mintyje, kad yra ir COVID situacija ir taip pat būtina patvirtinti ateinančių metų valstybės ir kitus biudžetus, kad galėtumėme sklandžiai pradėti ateinančius metus. Laiko Vyriausybei bus tikrai nedaug šiems sprendimams“, – pabrėžė premjerė.
G. Nausėda sako, kad svarbios bus visos ministerijos, bet didžiausio jo dėmesio susilauks švietimo, kultūros, ekonomikos gerovės ir socialinio teisingumo sritys.
Jis pabrėžė, kad patvirtinti ministrai tenkina jo reikalavimus dėl patirties, kvalifikacijos ir dėl „padorumo ir reputacijos“.
Prezidentas taip pat pozityviai vertino Vyriausybės programoje atspindėtą siekį gerinti švietimo sistemos būklę „iš esmės – ne kosmetinėmis priemonėmis, bet labai aiškiais ir visuomenei suprantamais sprendimais ir siekiant nacionalinio susitarimo“.
„Tai taip pat yra įvardinta ne kartą mūsų kaip pirmaeilis uždavinys, kadangi kalbame apie dalykus, kurie bus svarbūs Lietuvos ateičiai ilgus ilgus metus į priekį.Todėl tikrai tikiuosi glaudaus bendradarbiavimo su konkrečių ministerijų vadovais, manau, kad tą konktaktą išlaikysime visą kadenciją, nes kontaktų užuomazgos, pirmieji mūsų susitikimai su kandidatais buvo tikrai labai konstruktyvūs, dalykiški“, – pridūrė šalies vadovas.
Vyriausybė pradės darbą, kai Seimas pritars jos programai ir ministrai duos priesaiką.
Didesnis saugumo pojūtis
Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sieks stiprinti gyventojų saugumo jausmą, o santykiuose su Rusija bei Baltarusijos režimu – išlaikyti principingą poziciją.
Pirmadienį paskelbtame I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės projekte nemažas dėmesys skiriamas saugumo ir užsienio politikos klausimams. Skyriuje, skirtame krašto apsaugai „Stipri ir saugi Lietuva“, pateikiami rodikliai, kurių artimiausius ketverius metus sieks centro dešinės jėgų sudarytas Ministrų Kabinetas.
Vyriausybės programos projekte kaip laiko žyma, iki kada įsipareigojama pasiekti vienokių ar kitokių užsibrėžimų, nurodomi 2024 ir 2030 metai.
Teigiama, kad 2024 metais organizuotame Lietuvos kariniame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu – 19 000). Taip pat užsibrėžiamas tikslas, kad iki Vyriausybės darbo pabaigos ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jausis saugūs ir, kad per šį laikotarpį nemažėtų piliečių pasitikėjimas valstybe. Dar po šešerių metų, rašoma Vyriausybės programos projekte, pasitikėti valstybe turėtų 85 proc. gyventojų, lygiai tiek pat – turėtų jaustis saugūs.
Taip pat planuojama sukurti vieningą krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą bei įgyvendinti kibernetinio saugumo funkcijų konsolidaciją.Iki 2024 m., pabrėžiama Vyriausybės projekte, bus siekiama užtikrinti 5G ryšio infrastruktūrą dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.
Tuo tarpu iki 2030 m., rašoma Vyriausybės programos projekte, dešinieji planuoja priimti sprendimus, leisiančius, kad būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 2,5 proc. BVP finansavimas gynybai. Šis įsipareigojimas yra įprasmintas ir prieš kelerius metus pasirašytame politinių partijų susitarime.
Taip pat, teigiama projekte, bus dedamos pastangos, kad artimiausius 4 metus valdžios priimami sprendimai prisidės prie to, kad visi Lietuvos kariuomenės vienetai atitiktų nustatytus parengties lygių reikalavimus ir kad būtų suformuotas ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotas rezervas.
Užsienio politikoje sieks stiprinti „švelniąją galią“
Tuo tarpu Vyriausybės programos projekto skyriuje, skirtame valstybės užsienio politikai, akcentai dedami Lietuvos pastangoms plėsti demokratijos vertybes Lietuvai geopolitiškai aktualiame regione.
Taip pat kaip siekinys nurodomas „stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus“. Šiame kontekste pabrėžiamas užmojis XVIII Vyriausybės darbo laikotarpiu plėtoti „švelniąją galią“ ir atnaujinti Užsienio reikalų ministerijos veiklą. Kaip rašoma pateiktuose sėkmės rodikliuose iki 2024 m. bus siekiama kurti XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.
Galiausiai, kaip vienas iš svarbiausių siekinių, nurodytas tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.
Šioje dalyje aprašoma ir planuojama Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu. Kaip teigiama projekte, bus siekiama užtikrinti principingą valstybės poziciją „Rusijos agresijos akivaizdoje“.
„Remsime tikslines ir ekonomines sankcijas Rusijos režimui; ne tik palaikysime Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų regiono valstybių pastangas tapti ES ir NATO narėmis, bet ir padėsime joms siekti susigrąžinti Rusijos okupuotas ir aneksuotas teritorijas“, – rašoma projekte.
Atskiras dėmesys parodytas ir Baltarusijai. Kaip skelbiama projekte, Lietuva padės demokratiškai baltarusių pilietinei visuomenei ir palaikys tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui.
Didins finansavimą mokslinei plėtrai
Naujoji centro-dešinės Vyriausybė žada iki 2024-ųjų beveik dukart padidinti finansavimą mokslinei plėtrai ir eksperimentiniams tyrimams (MTEP). Pirmadienį paskelbtame Vyriausybės programos projekte nurodoma, kad MTEP finansavimui 2024-aisiais bus skiriama 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pernai Lietuva į MTEP vystymą investavo 0,88 proc. BVP – gerokai mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.
„Norėdami sukurti konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, sieksime, kad tiek valstybė, tiek verslas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuotų ambicingiau“, – rašoma programos projekte.
Anot jo, inovacijos itin svarbios pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas.
MTEP finansavimo didinimą kaip vieną esminių programos punktų įvardijo Laisvės partija. Tačiau rudenį pristatydama partijos programą jos lyderė, kandidatė į ekonomikos ministro postą Aušrinė Armonaitė kėlė gerokai ambicingesnį tikslą – MTEP finansavimą padidinti iki 3 proc. BVP.
Prezidentas G. Nausėda spalio pabaigoje gėdinga vadino situaciją, kuomet Lietuva moksliniams tyrimams neskiria net 1 proc. BVP.
Rudenį ekonomikos transformacijos gaires skelbusi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ taip pat pabrėžė, kad inovacijų, pagal kurias Lietuva atsilieka nuo pažangiausių Vakarų Europos valstybių, potencialą riboja mažas mokslinis potencialas ir pabrėžė svarbą didinti MTEP finansavimą.
Per pastaruosius keletą metų MTEP skiriama BVP dalis netgi stabiliai mažėjo – dar 2015 metais Lietuva šiai sričiai skyrė daugiau nei 1 proc. BVP.
