Verslininkai iš Kauno ir Vilniaus galimai nuslėpė beveik 1 mln. eurų mokesčių – Kas vyksta Kaune

Verslininkai iš Kauno ir Vilniaus galimai nuslėpė beveik 1 mln. eurų mokesčių

DELFI nuotr.

Panevėžio apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame 5 asmenys iš Vilniaus ir Kauno kaltinami stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 1 mln. eurų, praneša FNTT.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas FNTT surinkus pakankamai svarių duomenų dėl galimo stambaus masto bendrininkų grupės sukčiavimo PVM, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir žalos valstybei padarymo.

Itin didelės apimties tyrime buvo taikomos netipinės tyrimų metodologijos, slaptais tyrimo veiksmais siekiant atskleisti taikytus sukčiavimo mechanizmus neva įsigyjant ir parduodant plataus vartojimo prekes, tokias kaip rapsų aliejus, karbamido trąšos, granulės.

Manoma, kad siekiant paslėpti duomenis, apsunkinti sandorių atsekamumą, dalis kaltinamųjų valdomų bendrovių buvo „nupirktos“ ar vadovaujamos užsieniečių asmenų, kurie apie jų veiklą nieko nežino, minėtoms bendrovėms realiai neatstovavo, sandorių nesudarinėjo. Taip pat fiktyvioms įmonėms vadovavo ir lietuviai – socialiai pažeidžiami asmenys.

Šis tyrimas išsiskyrė ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ėmėsi aktyvių (ne tik teisinių) gynybos veiksmų, bandydami pakenkti tyrimo sėkmei. Pasinaudoję visuomenės informavimo kanalu spaudoje ir televizijoje kaltinamieji viešojoje erdvėje ne vieną kartą visuomenei bandė sukelti abejones dėl pradėto tyrimo teisėtumo bei sukompromituoti FNTT ir jos pareigūnus.

Kaltinamieji, pasitelkę gynėjus, dėstė subjektyvias ir tikrovės neatitinkančias prielaidas, galimai siekdami paveikti ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatą bei sumenkinti FNTT įvaizdį.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius. Tyrimo metu su teisinės pagalbos prašymais, Europos tyrimo orderiais buvo kreiptasi į įvairias užsienio šalis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tarpusavyje pažįstami sostinės įmonių vadovai A. S., Ą. Č. ir A. S. ėmėsi vykdyti tarpusavio prekybos trąšomis sandorius, kurie, pareigūnų duomenimis, realiai nevyko. Įtariama, kad bendrininkai, vadovaudami veikiančioms įmonėms ir valdydami atskiras veiklos nevykdančias įmones, klastojo sąskaitas faktūras, taip siekdami išvengti privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Vilniečiai naudojo pareigūnams gerai žinomą „dingusio prekeivio“ schemą, kuomet į sandorių grandinę įtraukiamos tariamai tarpininkaujančios bendrovės, kurios neva nutraukia veiklą, nesumokėjusios mokesčių valstybei.

Atliekantys tyrimą FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad per 2017–2018 metus viena iš bendrininkų valdomų bendrovių galimai fiktyviai nusipirko trąšų už daugiau nei pusę milijono eurų iš veiklos nevykdančių įmonių, kurias valdė kiti grupės nariai.

Įtariama, kad klastojant sąskaitas faktūras ir teikiant melagingus duomenis bei PVM ataskaitas buvo išvengta per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Du iš minėtų kaltinamųjų pagal panašią schemą 2017–2018 metais galimai klastojo dar vienos bendrovės dokumentus. Įtariama, kad būdami faktiniai jos vadovai, šie vilniečiai dirbtinai sukūrė prekių pardavimo sandorių grandines, siekdami ir čia nuslėpti mokesčius. Įtariama, kad tokiu būdu buvo išvengta valstybei sumokėti per 75 tūkst. eurų PVM.

Kartu su šiais Vilniaus verslininkais į teisiamųjų suolą sės kauniečiai J. T. S. bei D. A. R, taip pat kaltinami stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu.

Įtariama, kad J. T. S. 2017–2018 metais galėjo suklastoti 71 sąskaitą faktūrą, jose įrašęs melagingus duomenis, taip siekdamas išvengti PVM mokesčio. Bendradarbiaudamas su kartu teisiamais vilniečiais ir pasinaudojęs jų valdomomis veiklos nevykdančiomis įmonėmis, jis neva iš jų įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų.

Manoma, kad atsakingoms institucijoms pateikęs suklastotas sąskaitas bei apskaitos dokumentus, J. T. S. galimai išvengė mokėtino PVM mokesčio, kuris siekė per 235 tūkst. eurų.

Kitos Kauno bendrovės direktorius D. A. R. kaltinamas, kad panaudojęs kelių įmonių vardu surašytus dokumentus, t. y. siekiant buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti tariamai įvykusius sandorius, buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys.

Manoma, kad vėliau bendrovė nepagrįstai į dokumentus įtraukė daugiau nei 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM. Tyrimo duomenimis, dėl tokių vadovo veiksmų bendrovė galimai išvengė daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Amparavičiaus, dėl kaltinamųjų veiksmų į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta beveik 970 tūkst. eurų mokesčių. Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Laikinai apribota kaltinamųjų nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 146 tūkst. eurų.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už sukčiavimą stambiu mastu nustatyta laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė.

Byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA