Įteisinus nuotolinius Seimo plenarinius posėdžius, iš kur galės balsuoti parlamentarai – iš darbo kabinetų, iš namų, ar, pavyzdžiui, iš Las Palmo? Ir ką daryti tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, netikėtai dingtų elektra? Tai tik dalis klausimų, kurie kilo Seimo nariams ketvirtadienį, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Seimui pateikus Statuto pataisas dėl nuotolinio Seimo darbo.
Nepaisant kai kurių išsakytų abejonių, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad daug diskusijų sukėlęs projektas turėtų sulaukti ne tik kritinio požiūrio, bet ir pritarimo. „Seimas negali būti ta institucija, kuri lėčiausiai prisitaiko prie šios dienos iššūkių“, – sakė parlamento pirmininkė.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas nerimavo dėl galimo piktnaudžiavimo, jei paskelbus ekstremalią padėtį, pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno slinkimo, dėl sausros Seimas nesirinktų ir dirbtų nuotoliniu būdu.
„Saugiklių numatyta pakankamai daug, tai nėra Seimo pirmininko sprendimas, tai būtų valdybos sprendimas“, – sakė Seimo pirmininkė, pakvietusi pasitikėti ir užtikrinusi, kad tokiomis galimybėmis nebus piktnaudžiaujama.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai sakė, kad prieš rengiant nuotolinius posėdžius, reikėtų apmokymo, tam tikro „pasitreniravimo“.
Seimo vadovė užtikrino, kad bus bandomieji posėdžiai, Seimo narių apmokymai, kad jie būtų pasiruošę tokiam darbui. Ji tikisi, kad priėmus Statuto pataisas, padarius techninius sprendimus per 3-4 savaites, dar rudens sesijos pabaigoje Seimas galėtų pereiti prie nuotolinių posėdžių.
Kalbėdama apie techninius sprendimus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad pasirinktas kuklesnių lėšų reikalaujantis kelias, pritaikant jau išbandytą „Microsoft Teams“ platformą.
Ketvirtadienį parlamentarai pritarė po pateikimo Statuto pataisoms, už balsavus 117 parlamentarų, 2 buvus prieš ir 5 susilaikius. Seimo pirmininkei pasiūlius, projektas bus svarstomas skubos tvarka. Į plenarinių posėdžių salę iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto jis turėtų sugrįžti kitą savaitę, gruodžio 8 d.
Jei Seimas pritartų Statuto pataisoms, galimybė organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu būtų numatoma įvedus karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną.
Sprendimus dėl posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu esant šiai išimtinei situacijai ir kilus grėsmei Seimo veiklos nepertraukiamumui priimtų Seimo valdyba.
Siūloma numatyti, kad Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis.
Nuotoliniame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalėtų įgyvendinti asmeniškai.
Statuto pataisos numato, kad nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta: posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas, Seimo posėdžio eigos fiksavimas, Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas.
Statuto pataisų projektą parengė Seimo kanclerio 2020 lapkričio 9 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė.
Pagal šiuo metu Seimo statute nustatytą taisyklę Seimo posėdžiai vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose.
Seimo posėdžių organizavimas ir vykdymas nuotoliniu būdu Seimo statute nėra reglamentuotas.
