Koronaviruso pėtra Lietuvoje sulėtėjusi. Tokia naujiena buvo konstatuota antradienį Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su Sveikatos ekspertų tarybos nariais ir laikinąja sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo sakė, jog susitikimo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta viruso plėtros tendencijoms. Pasak jo, ekspertai konstatuoja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi, tačiau tam, kad situacija pasikeistų iš esmės, reikia papildomų priemonių, peržiūrint karantino reikalavimus.
„Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, pandemijos plitime galioja pareto principas – kitaip sakant, apie 20 proc. situacijų yra atsakingos už 80 proc. užsikrėtimų. Todėl nusitaikius į tas sritis, kur rizikingumas užsikrėsti yra didžiausias, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė Prezidento patarėjas.
50 atvejų židiniuose nėra iki galo ištirti
Pasak susitikime dalyvavusio Sveikatos ekspertų tarybos nario matematiko daktaro Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, buvo peržiūrėti ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gaunami duomenys.
„Ta informacija yra pakankamai konfliktiška, nes, pavyzdžiui, turime židinį ir židinio tipas, aprašymas vienas kitam prieštarauja. Padariau analizę ir paaiškėjo, kad turime 50 proc. atvejų, kurie nėra iki galo ištirti. Tai reiškia, kad bet kokia papildoma analizė nelabai turi prasmės, nes tame 50 proc. slypi visi povandeniniai vandenys“, – komentavo dr. V. Zemlys-Balevičius.
Atmetus šiuos 50 proc., kiti 30 proc. lieka užsikrėtimai šeimose. Tačiau ir jie, pasak mokslininko, nėra iki galo ištirti. Likę atvejai – užsikrėtimai darbovietėse, ligoninėse, globos įstaigose.
„Atitinkamai mūsų rekomendacijos karantino stiprinimui ir yra atsižvelgti į darbovietes ir padidintos rizikos zonas, tai, ką mes galime matyti iš duomenų. O dėl neištirtų atvejų – reikia ypatingai kreipti dėmesį į susibūrimo vietas šeimose ir ugdymo įstaigas“, – kalbėjo mokslininkas.
Dr. V. Zemlio-Balevičiaus nuomone, švietimo įstaigų kontaktinį darbą reikėtų laikinai stabdyti ir pereiti tik prie nuotolinio mokymo.
Daktaras pastebėjo, kad NVSC teikiami duomenys nėra pakankami ir trukdo atlikti išsamesnę analizę.
„Čia atsiranda toks įdomus dalykas, nes gavome duomenis iš NVSC, tai turėtume matyti tą patį, ką ir jie. Ten, kur sužymimi židiniai, paminima kokiud 10 židinių, kas atrodo išsamu. Bet, jei paskaitysite, kas rašoma pranešimuose, tai atvejų išeis apie 100–200, kai kasdien turime kelis tūkstančius atvejų.
Ta detali informacija, 10 židinių, kurie sudaro apie 10 proc. visų atvejų ir dar mažiau, lieka kiti procentai. Būtų malonu, kad visi NVSC duomenys būtų prieinami visuomenei. Tai, kad neištirta apie 50 proc. atvejų, tai nėra mano išsigalvota“, – sakė dr. V. Zemlys-Balevičius.
Augimo lėtėjimas pasiektas, bet to neužtenka
Pasak mokslininko, palyginus kitų šalių duomenis ir Lietuvos pirmojo karantino su dabartiniu karantinu, matoma, jog pirmojo karantino metu visi rodikliai mažėjo nuo pat jo paskelbimo iki pabaigos.
„O šiuo atveju stebime, kad buvo iš pradžių teigiamas poveikis, sumažėjimas, o po to jis vėl „atšoko“. Tas augimo lėtėjimas tikrai yra pasiektas, bet lėtėjimo mums neužtenka“, – kalbėjo dr. V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas yra kalbėjęs, kad karantinas veikia ne taip, kaip turėtų.
„Kodėl tai neveikia – tai visų pirma, reikia susitvarkyti bazinę higieną, tai yra duomenis, kad galėtume tiksliau pasakyti, iš kur tie atvejai ir taikyti tikslines priemones žinodami, iš kur tie atvejai ateina. Dabar galime mojuoti kirviu, kai galėtume naudoti chirurgo skalpelį. Stebuklingų priemonių ieškoti nereikia, užtenka tų, kurios taikytos pirmojo karantino metu. Epidemijos išmokta pamoka – kas karantiną taiko vėliau, turi užtrukti ilgiau, kad būtų suvaldyta epidemija. Siūlyčiau sprendimų priėmėjams naudotis šia praktika“, – kalbėjo mokslininkas.
Daktaras teigė, kad nuo liepos mėnesio buvo matomi keli plitimo sulėtėjimai.
„Tai reiškia, kad arba tai maksimumas, arba perlinkio taškas. Dabar turime sulėtėjimą ir nuo mūsų visų priklauso, nuo visuomenės, ar važiuosime žemyn, ar kilsime į viršų. Dabar turime sulėtėjimą, bet ar tai yra pikas, negalime to pasakyti. Visada po sulėtėjimo būdavo pakilimas, aš labai tikiuosi, kad tai neįvyks“, – sakė dr. V. Zemlys-Balevičius.
Virusas plinta 80 proc. savivaldybių
Kaip sakė kita Sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Audronė Jakaitienė, stebimos augančios koronaviruso tendencijos, bet lėčiau nei anksčiau.
„Prognozės, kurias teikėme seniau, yra atitinkančios dabartinį scenarijų. […] Analizuojant savivaldybių duomenis, situacija Lietuvoje yra heterogeniška. Apie 80 proc. savivaldybių nuo karantino įvedimo virusas plinta. Tačiau gerai tai, kad tas plitimas tarsi nuolatinis nuo karantino pradžios ir nebeauga“, – kalbėjo profesorė.
Profesorė taip pat pritarė, kad ribojimų reikia griežtesnių, ypač žmonių susibūrimo vietose, ugdymo įstaigose, darbovietėse ir gydymo įstaigose.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
