Namas, į kurį atsigręžia kiekvienas, lipantis S. Kudoko laiptais | Kas vyksta Kaune

Namas, į kurį atsigręžia kiekvienas, lipantis S. Kudoko laiptais

Vytauto kalno šlaito viduryje įkomponuotas architekto S. Kudoko šeimos namas./ A. Čiukšio nuotr.

Nuo Mečetės keliaujant į Radijo rajoną greičiausia šį atstumą įveikti lipant vadinamaisiais S. Kudoko laiptais, kurie jungia V. Mykolaičio-Putino ir Vaižganto gatves. Tarpukariu šiuos laiptus ir šalia itališko stiliaus vilą šeimai suprojektavo žinomas architektas Stasys Kudokas. Trumpam žvilgtelkime į šio ypatingo pastato istoriją.

Architekto S. Kudoko (1898-1988) namas, stovintis kalno šlaite Vinco Mykolaičio-Putino g. 11, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jis turi Europos paveldo ženklą bei priklauso Kauno miesto teritorijai, kuri yra nominuota įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ar ši paraiška bus patenkinta paaiškės 2022 m. birželį-liepą, kai Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu bus priimtas sprendimas. Šie faktai sužadina norą pasidomėti pastatu išsamiau.

Modernizmo stiliaus S. Kudoko namas 2015 m. gavo Europos paveldo ženklą. / R. Tenio nuotr.

Namas šeimai

Būsimas garsus Lietuvos architektas S. Kudokas baigė Kauno meno mokyklą, Sankt Peterburge mokėsi inžinerijos, Romoje 1930 m. baigė Karališkąją architektūros mokyklą. Apie šimtą keturiasdešimt pastatų (bažnyčių, mokyklų, visuomeninių pastatų, privačių namų ir kt.) tarpukariu Lietuvoje suprojektavęs architektas S. Kudokas tapo ir nuosavo namo autoriumi. 1938 m. jis pastatė namą-vilą savo šeimai: žmonai Sofijai bei sūnui Jurgiui. S. Kudokas name su šeima gyveno iki 1944 m. okupacijos, tuomet išvyko į Vokietiją, po kelerių metų – į JAV.

Autentiška spinta./ R. Tenio nuotr.

Daugiau kaip 600 kv. m ploto namas buvo suprojektuotas su rūsiais ir atskiru trijų kambarių butu nuomai. Pirmajame aukšte buvo S. Kudoko darbo kabinetas, antrajame – miegamasis. Ant tuomet dar plokščio namo stogo buvo įrengta terasa, tiesa, stogas vėliau buvo uždengtas. Pastatas iki šiol turi didelį balkoną, kieme matyti arkinės galerijos, namą juosia bei į sodą veda laiptai.

Ant namo matyti skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūrinė kompozicija „Motinystė“, kuri privirtinta Kudokų šeimai gimus sūnui Jurgiui. Renesanso stiliaus sode yra apvalus miniatiūrinis fontanas. Įdomu, kad antrajame pastato aukšte įrengtas garažas, į kurį patenkama iš aukščiau už namą esančio Vaižganto g. akligatvio.

Pietinio fasado galerija./ R. Tenio nuotr.

Dabar – 4 butai

Išvykus Kudokams, namas po kurio laiko buvo padalintas į keturis gyvenamuosius butus. Toks skirstymas išliko iki šiol. Dviejų butų savininkas Dainius Lanauskas pasidalino istorija, kaip nusprendė įsigyti gyvenamą plotą garsaus tarpukario architekto projektuotame pastate. Tiesa, šiuo metu vienas butas ilgam laikui išnuomotas privačiam asmeniui.

Svetainė./ A. Čiukšio nuotr.

Vyras prieš įsigyjant šį būstą gyveno Vilniuje, o į Kauną atvykdavo tik savaitgaliais: pasivaikščioti, pasigrožėti mėgstama modernizmo architektūra. Kartą lipdamas S. Kudoko laiptais pro vartelius jis atkreipė dėmesį į išskirtinį dailų namą, išsiaiškino, kad jame parduodami du butai ir netruko juos įsigyti. „Nusprendžiau, kad jau laikas įleisti kažkur šaknis. Be to, buvau pradėjęs kolekcionuoti „art deco“ stiliaus baldus, pagalvojau, kad jie geriausiai tiktų Kaune, modernizmo stiliaus namuose“, – sakė D. Lanauskas.

Autentiška laiptinė ir durys./ R. Tenio nuotr.

Vyras pasakojo, kad džiugina iki šiol išlikusi pastato autentika: ne tik eksterjeras, bet ir interjeras: originali „art deco“ stiliaus medinė laiptinė su „teraco“ laipteliais ir aikštelėmis, arkadomis bei balkonais; išliko autentiškas grindų parketas suklotas „eglute“, lubų apvadai, durys, krosnis, sieninės spintos, radiatorius, šviestuvas.

„Buvę šeimininkai rado Kudokų šeimos albumus, tad buto prieangyje padariau mažą muziejų Kudokų šeimai, namo istorijai. Šiame name jaučiuosi ypatingai, po klajonių po pasaulį čia visad malonu sugrįžti“, – atviravo D. Lanauskas.

Sklypas aptvertas mūrine tvora su dekoratyviais metaliniais vartais./ Ant jų – Šv. Kalėdų dvelksmas./ D. Lanausko nuotr.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Lietuvos istorijos ženklų įspaudai Kauno tapatybėje“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA