Nesąžiningi vekselio turėtojo veiksmai: kaip apginti savo pažeistas teises? – Kas vyksta Kaune

Nesąžiningi vekselio turėtojo veiksmai: kaip apginti savo pažeistas teises?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Vekselio turėtojas pateikė vekselį vykdymui, nors skola apmokėta. Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar yra galimybė užginčyti nesąžiningus vekselio turėtojo veiksmus. Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.

„Susitariau su statybininku, kad jis man suremontuos butą, o pastarasis pareikalavo, kad jo naudai pasirašyčiau vekselį kaip garantą, kad sumokėsiu už atliktus darbus. Įvykdžius darbus sumokėjau sulygtą darbų kainą, bet net nepagalvojau, kad išduotą vekselį reikia sunaikinti. Prieš kelias dienas gavau iš antstolio pranešimą, kad notarė išdavė vykdomąjį įrašą pagal vekselį ir, kad mano atžvilgiu pradėtas išieškojimas. Ar yra galimybė užginčyti vekselį?“, – teiravosi skaitytojas.

R. Lazauskienės teigimu, pagal pateiktą situacija matyti, kad tarp skaitytojo ir statybininko susiklostė rangos teisiniai santykiai, o išrašytas vekselis buvo garantija rangovui, jog už statybos darbus, kuriuos jis įsipareigojo atlikti ateityje, bus atlyginta. Tinkamai ir laiku atsiskaičius už sulygtus rangos darbus, vekselis turėjo būti sunaikintas, ko pasėkoje rangovas neturėjo teisės ne ginčo tvarka kreiptis į notarą, dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Advokatė pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau – ĮPVĮ), vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.

Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Taigi, išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Kaip jau minėjo R. Lazauskienė, šiuo konkrečiu atveju vekselį išdavėte tikslu užtikrinti savo prievolės įvykdymą – tinkamą atsiskaitymą su rangovu už sulygtus darbus. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė.

Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios.

Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją.

„Nagrinėjamu atveju Jūs įvykdėte prievolę, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, t.y. sumokėjote už sulygtus rangos darbus, dėl ko siekdamas apsiginti nuo nesąžiningų vekselio turėtojo veiksmų turite teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti vekselį negaliojančiu pasibaigus Jūsų pagrindinei prievolei – pareigai atsiskaityti už rangos darbus“, – pridūrė R. Lazauskienė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA