Kaune pirmieji pasiūlė kavą išsinešimui: kokios buvo to meto kavos mados? – Kas vyksta Kaune

Kaune pirmieji pasiūlė kavą išsinešimui: kokios buvo to meto kavos mados? interviu su viena iš „Vero Cafe“ įkūrėjų L. Vėželiene

Prieš 13-ka metų Kaune buvo atidaryta pirmoji kavos tinklo „Vero Cafe“ kavinė, pirmą kartą pasiūliusi kauniečiams kavą išsinešimui. Apie tai, kokios tuo metu buvo kavos gėrimo mados Kaune ir kokių iššūkių, susijusių su klimato atšilimu ir robotizacija patirs šis verslas ateityje, pasikalbėjome su viena iš „Vero Cafe“ įkūrėjų, bendrasavininke ir vadove Laima Vėželiene. 

INTERVIU APIE „VERO CAFE“ ĮKŪRIMĄ IR ATEITIES IŠŠŪKIUS:

2007-aisiais metais buvote pirmieji pasiūlę Kaune kavą išsinešimui. Ar prisimenate, kokios tuo metu buvo kavos mados Kaune?

Tikrai ryškiausiai tendencija 2007-aisiais buvo gerti kavą tiesiog iš gražaus puodelio. Žmonėms nebuvo labai svarbu kavos skonis, bet labai svarbu buvo būtent puodelis. Geriausias tuo metu visi vertino tą kavą, kurią buvo galima gerti iš porcelianinio puodelio. Kadangi mūsų pirmojoje kavinėje siūlėme kavą vienkartiniuose puodeliuose, daugeliui žmonių tai kėlė didelę nuostabą.

Žinoma, jau buvo nemažai žmonių, kurie daug keliavo, todėl buvo pripratę kitose šalyse gerti kavą išsinešimui, todėl jie šią naujovę priėmė labai teigiamai. Mums ir patiems po kelionių trūko šios paslaugos, kai gali gerti šviežiai pagamintą kavą žingsniuodamas gatve, važiuodamas automobiliu.

Papasakokite apie pirmąją „Vero Cafe“ Kauno Akropolyje, minėjote, kad iki šiol šią kavinę prisimenate su šypsena, kodėl?

Pirmoji kavinė buvo tikras iššūkis, nes ją atsidarėme su vietiniu vandentiekiu – t.y. turėjome tiek patys atsinešti vandenį, tiek išsinešti nuotekas. Darbuotojai turėjo nuolat stebėti, ar užtenka vandens kavos aparate ir, ar ne per daug vandens nuotekų talpoje.

Leidimus kavinių veiklai išduodantys maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iki dabar prisimena mūsų entuziazmą, kai mums pavyko įgyvendinti visus jų reikalavimus bei gauti leidimą veiklai. Vandentiekį Kauno „Akropolio“ valdytojai iki mūsų veikos vietos atvedė tik po 11 mėnesių.

Ta vieta, kuri pradžioje niekam neatrodė patraukli, po mūsų „įsuktos“ veiklos tapo pačia geidžiamiausia. Na, šiandien jau taip neatidarinėtume, bet tuo metu atrodė viskas įmanoma, buvo daug noro ir entuziazmo, bet mažai patirties, todėl buvome labai drąsūs ir užsidegę.

Pirmoji „Vero Cafe“ atidaryta 2007 m. Kauno „Akropolyje“/ „Vero Cafe“ nuotr.

Kaip sekėsi vėliau, kada pradėjote plėsti tinklą, kaip supratote, kad „pačiupote“ sėkmės paukštę ir tvirtai laikote ją savo rankose?

Tuo metu mums buvo lengva atidarinėti naujus taškus, nes jautėmės laukiami. Atidarydavome naują kavinę ir žmonės ateidavo. Nesutrukdė ir 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, atvirkščiai – žmonės taupė, bet kavos vis tiek užsukdavo išgerti.

Mūsų kavines labai pamėgo jaunimas, nes leidome nemokamai naudotis internetu, neribojome laiko, kiek jie nori pas mus išbūti, todėl studentai ateidavo ne tik kavos, bet ir mokytis, drauge ruošėsi egzaminams, darė bendrus darbus, projektus.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad „Vero Cafe“ yra jūsų pačių sugalvotas prekinis ženklas, papasakokite, kaip kilo ši idėja, kaip sugalvojote pavadinimą, gal ne visi žino jo reikšmę?

Rinkomės iš keleto variantų, mums patiko, kad yra itališkas žodis – „vero“ – lietuviškai tai reiškia – tikra. Nuo pat pradžių žinojome, kad būsime orientuoti į kavos skonį, kad kelsime kokybei aukštus standartus. Šį tikslą išlaikome iki šių dienų, turime ir naujų sumanymų, kaip plėsti savo siūlomas paslaugas ne vien atidarant naujas kavines.

Itališkai „vero“ reiškia „tikra“, tad tikra kava tapo pagrindiniu kavinių tinklo letmotyvu/ „Vero Cafe“ nuotr.

Esate minėjusi, kad su klimato atšilimu ne itin pozityvūs pokyčiai laukia ir kavos verslo, ar gali taip nutikti, kad kava ir vėl taps prabangos preke?

Pokyčių tikrai daug, dėl klimato kaitos viso pasaulio kavos plantacijų augintojai susiduria su milžiniškais iššūkiais, ieško sprendimų, kaip apsaugoti savo derlių nuo įvairių kenkėjų. Taip pat atsiranda naujų augintojų, pavyzdžiui Kinijoje.

Dar vienas iššūkis – kavos gamybos robotizacija. Jau prieš penkerius metus parodose pamatėme, kaip kavą gamina roboto ranka, ar tai bus ateities sprendimas – parodys ateitis. Man vis tiek norėtųsi, kad kavos gamybos ir gėrimo kultūroje išliktų kuo daugiau žmogiško bendravimo ir santykių.

Dėkojame jums už atsakymus. Visą pokalbį kviečiame klausytis audio įraše. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT