Užminė mįslę: kas per baltas žiedlapis išsiskleidė virš I-ojo Kauno forto – Kas vyksta Kaune

Užminė mįslę: kas per baltas žiedlapis išsiskleidė virš I-ojo Kauno forto

VšĮ Kauno tvirtovės parko nuotr.

Kultūros paveldo festivalis Kauno tvirtovėje „Baterija 2020“ kviečia stebėti meninę instaliaciją. Kada įsisuks Kauno fortų žiedas? Ar sužydės? Festivalio metu pasiūlysime sustoti vienoje iš fortų žiedo stotelių. Tiesa, pradėkime nuo įspėjimo – fortuose žiemoja šikšnosparniai, tad dalyje teritorijų ir požemių draudžiama lankytis. Pavieniai lankytojai galės apžiūrėti meno kūrinius atvirose erdvėse.

Pats fortų monumentalumas – kaip Pirmojo pasaulinio karo palikimas, sustojęs laikas. Kur daugiau galima tai pajausti Lietuvoje? Unikalūs griuvėsiai, požeminės galerijos ir dideli mastai. Kur tik apsidairysi Kaune – visur rasi kažką kas tiesiogiai susiję su fortais – miesto-tvirtovės laikmečiu.

„Sakyčiau, tas laikmetis buvo unikaliai negatyvus – okupuotoje Lietuvoje – caro armijos pulkai ir imperijos bastionas – tvirtovė. Visur buvo jaučiamas imperializmas, priespauda.

Miestas turbūt niekada nebuvo toks nelaisvas nei tuomet, tai buvo tvirtovė – apjuosta fortais, baterijomis, gynybiniai grioviais ir pylimais, tvoromis ir spygliuota viela. O norint patekti į tvirtovę – tekdavo gauti leidimą.” – teigę Kauno tvirtovės parko vadovas Egidijus Bagdonas

Ir pirmą kartą, po beveik šimtmečio Kaunas vėl buvo “užtvertas” šį pavasarį, Velykų savaitgalio metu. Taigi fortų žiedas – zona. Tai apribojimų visuma, kuri, aktuali ir mūsų dienomis. Pandemijos ir apribojimų akivaizdoje šiais metais kviesime susipažinti su festivalio programa ir dalyvauti tiek individualiai, tiek nuotoliniu būdu.

Tai ir pirmoji stotelė – I-asis fortas. Architekto Manto Maziliausko instaliacija „RestArt” – tai kvietimas ir stiprus pareiškimas – perkrauti ir paleisti iš naujo, ne tik apleistus karinius objektus, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu ir save.

Išeiname ne tik iš fortų tamsos ir tvirtovės apribojimų laikmečio, tačiau dar labiau susiduriame su Koronos krize ir turime apriboti savo laisvę. Daugiau nei 1.2 km audinio ir 1.4 km lyno, 250 metrų vamzdžių, atkaklus pagalbininkų darbas – ir štai pasirodė baltas forto žiedas – įspūdingas kūrinys beveik 90 metrų skersmens apskritimas – kviečiantis apsilankyti ir pajausti daugiau pozityvios energijos šiuo sudėtingu metu.

„Archiskulptūrinė žiedo instaliacija metaforiškai atliepia ir Kauno, kaip žiedinės tvirtovės ratą… Tik dalykas su baltuoju vėju jau kitas – tai atvirkščia tvirtumui, sunkiui ir požemiui forma ir turinys. Tai nebe karo, tai – kūrybos reikalas, veikiantis kaip galimas pasaulėjautos ir savikūros kintantis laukas.

Šiandien, šalia karinių šmėklų nerimo, šalia virusų ruporų… Restart’o, atsikūrimo būsenos tylus šauksmas, kviečiantis mus prisiminti pirmapradę, nekonvencinę žmogaus kilmę, patirti baltą, šviesos pradžios spalvą, kaip švarią galimybę, kaip dvasios pergalę!” – apie savo instaliaciją pasakoja Mantas Maziliauskas.

„Ką norime parodyti? Ko trūkstą fortų žiedui? Neabejotinai, šviesos. Norime suskurti situaciją lyg šis tvirtovės palikimas būtų blatas – šviesus lapas kultūros ir bendruomenės tvirtovei.

Daugelį metų pamirštus ir apleistus tvirtovės fortus apjungė Kauno tvirtovės parko atsiradimas. Jau ketverius metus veikianti įstaiga – Kauno tvirtovės parkas pamažu perima valdyti vis daugiau fortų, amunicijos sandėlių ir kitų fortifikacinių objektų Kaune bei rajone“, – teigia Kauno tvirtovės parko vadovas Egidijus Bagdonas.

„Tai reiškia, jog perimame ir atsakomybę už šiuos statinius bei milžinišką teritoriją – daugiau nei 200 ha. aplink juos. Ir tai nėra šiaip laukas – tai ištisi įtvirtinimai, pylimai, grioviai, šlaitai, požemiai ir t.t. Taigi šis milžiniškas palikimas – Kauno tvirtovės kompleksas, yra ir labai komplikuotas. Tačiau kiekviena komplikacija yra ir milžiniška galimybė.

Net ir maži pokyčiai fortuose yra pastebimi ir vertinami. Tai tampa saugesnėmis, lankomomis erdvėmis. Ieškodami panaudojimo galimybių kaupiame ir įvairių praktikų patirtį – pavadinčiau tai, kūrybišką paveldo vietokūra. Nors ir vieta – paveldinė, tačiau ją reikia perkurti, permastyti ir funkcines zonas, nieko nenugriaunant, o išsaugant.“ – pasakojo E. Bagdonas.

Kalbant apie fortų teritorijas – mums tenka rinktis kokiu intensyvumu prižiūrėti, kiek želdinių palikti, juk fortai tapo ir gamtinės bioįvairovės buveinėmis. Išsaugoti tvirtovę – taip pat didelis iššūkis.

Prieš kelis dešimtmečius sparčiai pradėti plėšti karnizų apskardinimai, metalo ieškotojų lobiu tapo ir durys, langai. Neapsaugoti fasadai nuo vandens, tad vyksta nesustabdoma mūro erozija. Fortai per daugelį metų tapo ir lokaliais sąvartynais, dar ir šiandien – kuomet visame mieste veikia ne viena atliekų surinkimo aikštelė, miestiečiai vis dar neatsakingai teršia.

Sprendimas, mano manymu, edukacija ir inovacija. Tad, tvirtovės parkas šiandien tarsi eksperimentų erdvė, bandymų poligonas, kuriame mokomės kartu vystyti šį gynybinį paveldą darnoje su gamta, istorija ir žmogumi.

Tad ir antroji „RestART“ instaliacijos dalis – forto kareivinėse – „Saulės akys“, architektūrinė instaliacija kuri sukurią performuotą erdvę – šiltą, jaukią, su medžio grindimis ir modernistiniais elementais – saulės spinduliais. Ši instaliacija liks ir pakvies lankytojus bei vietos bendruomenę (jei tik leis karantino ribojimai) užsukti padiskutuoti apie fortų ateitį ir išgerti šiltos arbatos.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT