Kauno apylinkės teismas dar 2020 m. balandžio 10d. pripažino Aidą Statkevičiūtę kalta, dėl to, kad prieš dvejus metus, vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles ir mirtinai sužalojo per perėją ėjusį pėsčiąjį. Nukentėjusieji teikė skundą, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau skundas buvo atmestas.
Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Aidą Statkevičiūtę pripažino kalta už tai, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 14.40 val., vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 129 punktų reikalavimus tuo, kad viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje.
Važiuodama tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu greičiu, tačiau ne mažesniu nei 56 km/h ir ne didesniu nei 68 km/h, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje judėjusio pėsčiojo, jį parbloškė ir padarė sužalojimų, nuo kurių jis tą pačią dieną gydymo įstaigoje mirė.
Kaltinamoji pripažino viršijusi leistiną greitį ir nesustojusi prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, tačiau tikino, jog pėsčiasis elgėsi neapdariai. Nepaisant to, jog nukentėjusysis elgėsi neatsakingai ir nesaugiai, apylinkės teismas pripažino, jog būtent A. Statkevičiūtės veiksmai – važiavimas viršijant leistiną greitį ir artėjant prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai užstojo pirma eismo juosta važiavęs autobusas, nesumažintas važiavimo greitis, dėl ko ji įvažiavusi į perėją partrenkė tuo metu buvusį pėsčiąjį – buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Kauno apylinkės teismas kaltinamajai paskyrė trijų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas dvejiems metams, įpareigodamas A. Statkevičiūtę visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat – paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams, o kaltinamosios vairuotą automobilį nuspręsta perduoti civiliniam ieškiniui padengti.
Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies – žuvusiojo tėvams E. B. ir S. S. priteisė po 20 000 eurų neturtinės žalos, žuvusiojo broliui – A. B. 7 000 eurų neturtinę žalą, žuvusiojo tetai T. B. – 5 000 eurų neturtinę žalą, žuvusiojo močiutei L. K. – 5 000 eurų neturtinę žalą.
Trijų nukentėjusiųjų – tėvo sesers, mamos pusbrolio ir močiutės sesers – civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas atmetė, nenustatęs sunkių pasekmių sveikatai ar ypač didelių nepatogumų ir išgyvenimų. Kaltinamoji A. Statkevičiūtė nukentėjusiajai E. B. taip pat turės atlyginti 1 512,30 eurų proceso išlaidų, o civilinis atsakovas – 2 883,47 eurų patirtą turtinę žalą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų J. B., S. S., A. B., L. K., T. B., S. S., V. L., M. L. atstovas advokatas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendį: iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad žuvusysis bėgo per perėją, tokiu būdu buvo neatsargus ir tai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti.
Taip pat pripažinti, kad nuteistoji įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu, o po įvykio nesiėmė visų reikiamų priemonių padėti žuvusiajam – neiškvietė greitosios medicinos pagalbos; padidinti nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir pilnai atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, ir paskirti griežtesnę bausmę.
Nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras iš esmės palaikė apeliacinio skundo prašymus dėl neturtinės žalos ir aplinkybės, jog nukentėjusysis bėgo per perėją, šalinimo iš nuosprendžio.
Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmetė, rašoma Kauno apygardos teismo pranešime žiniasklaidai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis bėgo per pėsčiųjų perėją, todėl nėra pagrindo šalinti šios aplinkybės.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistoji įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu, o po įvykio nesiėmė visų reikiamų priemonių padėti žuvusiajam, nes nors ir tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio dieną 14.27 val. į nuteistosios mobilųjį telefoną buvo gaunami internetiniai duomenys
Tačiau, tai nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistoji būtent įvykio metu kalbėjo telefonu, nes gaunamas internetinių duomenų srautas nebūtinai reiškia, jog vyksta pokalbis. Jokių objektyvių duomenų, nepaisant apeliaciniame skunde išdėstytos subjektyvios nuomonės, pagrindžiančių šią aplinkybę, byloje nėra.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji po įvykusio eismo įvykio bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau to jai nepavyko padaryti dėl patirto didelio šoko.
Be to, nuteistoji po eismo įvykio atnešė iš savo vairuojamo automobilio vaistinėlę, todėl aplinkybių visuma liudija, kad nuteistoji nebuvo abejinga įvykusiai skaudžiai nelaimei, nepasišalino iš įvykio vietos, bandė kviesti greitąją medicinos pagalbą, siekdama padėti sužeistajam.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistosios asmenybę, tiek ir jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajai skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Vien tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistajai turėjo būti skirta griežtesnė bausmė, neduoda jokio pagrindo sugriežtinti A. Statkevičiūtei pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
