G. Nausėda po susitikimo su ekspertų grupe: prognozės kelia rūpestį, bet nėra tragiškos – Kas vyksta Kaune

G. Nausėda po susitikimo su ekspertų grupe: prognozės kelia rūpestį, bet nėra tragiškos

delfi.lt / Dalia Plikūnė, Gintarė Bakūnaitė 2020/11/06 13:08
DELFI nuotr.

Ekspertų prie prezidentūros taryba pristatė koronaviruso plitimo prognozes artėjančiam laikotarpiui. Dėkodamas už darbą ekspertams ir su virusu kovojantiems medikams prezidentas Gitanas Nausėda konstatavo, kad prognozės yra keliančios rūpestį, bet jos nėra tragiškos.

„Nereikia gąsdintis. Prognozės yra keliančios rūpestį, bet jos nėra tragiškos. (…) Viskas mūsų rankose“, – sakė G. Nausėda.

Jis penktadienį su savo suburta ekspertų grupe, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir kandidate į premjero postą Ingrida Šimonyte aptarė koronaviruso situaciją.

Prezidentas teigė, kad naujoji valdžia ruošiasi perimti koronaviruso situacijos valdymą iš kadenciją baigiančios Vyriausybės.

„Viskas yra mūsų rankose. Tiek pačios valdžios, tiek dabartinė, tiek ateinančioji viena perduoda darbus, įgyvendina tai, ką ir reikia įgyvendinti, kita gi juos perima ir numato savo veiksmų planą, veiksmų algoritmą pačiomis pirmosiomis savo darbo dienomis“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat dėkojo tarybos veikloje dalyvaujantiems medikams, specialistams.

„Man belieka pasidžiaugti pilietine iniciatyva, kurią parodė mūsų geriausieji šitos srities specialistai, nepagailėję ir ilgojo Vėlinių savaitgalio laiko, daug diskutavę, ginčijęsi, bet parengę tikrai vertingą dokumentą, kuris padės mūsų sveikatos apsaugos politikams parengti geriausią priemonių planą“, – kalbėjo G. Nausėda.

M. Stankūnas: jeigu gyventume įprastą gyvenimą, tai ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad medikų ir kitų specialistų taryba, kurią subūrė G. Nausėda, dirba jau savaitę.

„Buvo labai intensyvus laikas, nes, kaip žinote, buvo ilgasis Vėlinių savaitgalis ir labai stipriai teko susimobilizuoti. Kadangi to laiko buvo ne tiek jau daug, tai mes nusprendėme susikoncentruoti į šiuo metu labiausiai diskutuojamą, opiausią temą – ar besivystant šitam pandemijos scenarijui, galėsime užtikrinti žmonių, kurie serga Covid, gydymą stacionare“, – sakė G. Stankūnas.

Jis pristatė, kokius skaičius pavyko surinkti: „Matome, kad jau kurį laiką yra toks gražiai nusistovėjęs procentas, kad praktiškai iš visų aktyvių atvejų maždaug 5 proc. reikia stacionarinės pagalbos. (…) Maždaug pusei tų, kurie gydomi stacionare, reikia deguonies kaukių (…). Apie dešimtadaliui gydomų stacionare reikalinga pagalba reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.“

Pasak profesoriaus, buvo vertinta, kas būtų, jeigu niekas nebūtų daroma, kaip keistųsi situacija.

„Sakykime, ta epidemija vystytųsi toliau, mes gyventume įprastą gyvenimą, tai iš tikrųjų ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas,nes, mūsų skaičiavimais, tokiu metu, gruodžio pabaigoje mes turėtume beveik 95 tūkst. žmonių, sergančių Covid-19“, – prognozę pristatė M. Stankūnas.

Mokslininko teigimu, esant tokiai situacijai Lietuvos ligoninėse būtų gydoma apie 4,5 – 5 tūkst. pacientų.

„Galit įsivaizduot, aš dabar tiksliai nepasakysiu, bet Kauno klinikose yra virš 2 tūkst. lovų“, – aiškino M. Stankūnas.

Vis dėlto, anot jo, šis kelias toliau nagrinėjamas nebuvo, nes Lietuvoje jau įvestas karantinas ir visiškai apokaliptinis scenarijus pildytis neturėtų.

Tiki, kad situacija gali būti suvaldyta

Kaip dar vieną modelį specialistų grupė tyrė tokį scenarijų: iš pradžių įvedus karantiną žmonės jos laikosi atsakingai ir į tai žiūri rimtai, o po to atsipalaiduoja.

„Tada matome, kad gruodžio pradžioje turėtume, aišku, ne tokį baisų variantą, bet sergančių būtų apie 50 tūkst. žmonių“, – teigė M. Stankūnas.

Tačiau, teigė jis, mokslininkai daro prielaidą, kad žmonių sąmoningumas bus didelis ir taisyklių bus laikomasi.

Nepaisant pesimistiškesnių scenarijų, M. Stankūnas teigė, kad medikai ir mokslininkai mano, jog situacija gali būti suvaldyta.

„Vienais skaičiavimais tai turėtų prasidėti jau lapkričio 20 d., kitais skaičiavimais lapkričio 27 d. Mes jau turėtume matyti tikrai teigiamus poslinkius ir turėtų tie mūsų atvejai mažėti“, – kalbėjo profesorius.

Akcentavo kontaktų atsekamumo svarbą

Anot M. Stankūno, jei klostysis ne baisiausi, bet labiausiai tikėtini scenarijai, Lietuvoje reikėtų apie 1500 lovų koronaviruso pacientams gydyti.

Paklaustas, ar dabartinės priemonės pakankamos, kad susirgimų kreivė pradėtų leistis žemyn, profesorius teigė, kad taip.

„Manom, kad jos suveiks, jeigu lietuviai laikysis tų rekomendacijų. Mes šiandien jau pradėjom svarstyti ir mūsų tos tarybos pasitarime buvo tokie klausimai, kaip reikėtų išeiti iš to karantino – kokių reikalavimų reikėtų atsisakyti pirmiausiai, kurie galbūt yra pertekliniai, kurie turėtų mažiausią riziką atsinaujinimui ir panašiai“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Profesorius akcentavo, kad Lietuvai labai svarbu kontaktų atsekamumas, tad tai įvardijo kaip vieną būtiniausių priemonių kovoje su koronavirusu.

Dėl paslaugų teikimo suformavo tris pagrindinius tikslus

Paslaugų teikėjų darbo grupei vadovavęs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika įvardijo tris ekspertų keliamus tikslus esamoje situacijoje:
– būtinosios pagalbos teikimas visiems gyventojams
– COVID-19 pacientų gydymas pagal sudėtingumą atitinkamose paslaugų grupėse
– maksimaliai išsaugoti teikimą pačių būtiniausių antro ir trečio lygio planinių paslaugų, kurių neteikiant galėtų kilti grėsmė gyventojų sveikatai arba net gyvybei.

Orientuojantis į šiuos tikslus, yra siūlomos priemonės:

– labiau įtraukti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas į sergančiųjų COVID-19 diagnostiką ir gydymą. Tam reikėtų kiekvienoje savivaldybėje organizuoti karščiavimo klinikų veiklą. Jose pacientai gautų tiek diagnostinę, tiek būtinąją pagalbą.

Siekiant karščiavimo klinikoms padėti operatyviau atlikti diagnostiką, ekspertai siūlo jas aprūpinti greitaisiais antigeniniais testais. Jų atlikimo greitis yra penkios minutės, nereikalingos laboratorijos. Tikimasi, kad taip įgalinus karščiavimo klinikas, sumažėtų srautai į ligoninių skubios pagalbos skyrius.

Norint, kad karščiavimo klinikos funkcionuotų, reikalingas finansavimas. Taip pat tam yra būtina sąlyga, kad visos pirminės priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, dalyvautų šitame procese.

– kalbant apie ligonines, konstatuojama, kad organizuojančios gydymo įstaigos vienos susitvarkyti su pacientų srautu nebepajėgios. Artėja riba, kada reikės nutraukti planinę pagalbą, kas būtų labai negatyvus dalykas pacientams. Ekspertai siūlo suteikti organizuojančių įstaigų vadovams daugiau galių organizuoti atraminėse (regioninėse, rajonų) ligoninėse skyrių atidarymą, kur būtų galima gydyti pacientus, stabilizavus jų būklę.

– kalbant apie laboratorijas, konstatuojama, kad jos yra perkrautos. Siūloma aprūpinti visas gydymo įstaigas, kurios gydys COVID-19 pacientus, greitaisiais PGR testais, kai tyrimai atliekami per valandą. Kai kurios organizuojančios įstaigos jų jau turi.

– suformuoti brigadas iš aukščiausio lygio specialistų, kurios esant būtinumui, įkūrus regionuose skyrius, galėtų teikti konsultacinę, medicininę, diagnostinę pagalbą.

Kaip jau skelbta, situacijai dėl COVID-19 blogėjant visoje šalyje nuo šeštadienio įsigalioja karantinas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT