G. Nausėda: nesaugių atominių elektrinių elektrai Lietuvoje vietos nėra | Kas vyksta Kaune

G. Nausėda: nesaugių atominių elektrinių elektrai Lietuvoje vietos nėra

BNS 2020/11/03 16:26
Astravo atominė elektrinė / DELFI / Kiril Čachovskij nuotr.

Baltarusijai antradienį pradėjus elektros gamybą Astravo atominėje elektrinėje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva nesusitaikė ir nesusitaikys su šios jėgainės keliamomis grėsmėmis.

„Baltarusija neišgirdo raginimo nekelti grėsmės Europos Sąjungos gyventojams ir sustabdyti Astravo AE paleidimą. Todėl Lietuvoje pradedamas taikyti apsaugos nuo nesaugių atominių elektrinių priemonių įstatymas. Nesaugiai atominėse elektrinėse gaminamai elektrai vietos Lietuvos rinkoje nėra“, – socialiniame tinkle rašo G. Nausėda.

Jo teigimu, reikia sutelktai dirbti, kad nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių elektra nepatektų ne tik į Lietuvos, bet ir į ES rinką.

„Taip pat spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimą, po kurios bendrai sutarta nebetęsti prekybos elektra su trečiosiomis šalimis“, – pabrėžė prezidentas.

Lietuva nutraukė prekybą elektra

Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius prijungtas prie Baltarusijos energetikos sistemos. „12 val. 3 min. (11 val. 3 min. Lietuvos laiku – BNS) Baltarusijos AE pirmojo bloko turbinos generatorius prijungtas prie šalies bendros energetikos sistemos“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pranešė sistemos valdymo centre 11.06 val. užfiksavęs duomenis, rodančius elektros gamybą Astravo AE.

„Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė nulinį MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos“, – rašoma pranešime. Nuo šiol elektros rinkos dalyviai negalės vykdyti komercinių elektros mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Apie tai bendrovė jau informavo elektros biržos „Nord Pool“ dalyvius.

„Litgrid“ atstovai BNS pranešė, kad į Baltijos šalis nuo šiol elektra neimportuojama nei iš Baltarusijos, nei iš Rusijos, išskyrus Karaliaučiaus sritį, su kuria Lietuva toliau prekiauja.

Lietuvai iki šiol nepatvirtinus naujos trišalės prekybos elektra metodikos, kol kas neaišku, kaip elgsis Latvija ir Estija, kurios praėjusią savaitę ją patvirtino. Neatmetama, kad šios šalys gali pasirašyti dvišalę metodiką ir pradėti prekiauti elektra per Latvijos-Rusijos jungtį.

„Litgrid“ žiniomis, prekiautojai baltarusiška elektra šiai savaitei nesudarė jokių importo sandorių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog užfiksavus elektros gamybos Astravo elektrinėje pradžią, Lietuva visiškai blokuoja elektros patekimą į šalies rinką per Lietuvos-Baltarusijos linijas ir užkerta galimybes AE poreikiams naudoti Lietuvos tinklus.

„Šios nacionalinės priemonės užtikrina, kad Astravo AE elektra nebūtų prekiaujama mūsų rinkoje, tačiau ne mažiau svarbūs ir regioniniu lygiu pasiekti sprendimai, kad Astravo AE elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką, o ES privalo užtikrinti kritiškai svarbų vaidmenį branduolinės saugos klausimais”, – pranešime spaudai teigė Ž. Vaičiūnas.

Neteiks avarinio galios rezervo

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila sako, jog „Litgrid“ Baltarusijai neteiks ir avarinio galios rezervo, kuris palaikomas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, be to, šiuo metu nėra ir veikiančios automatikos, kuri galėtų aktyvuoti šios elektrinės agregatus dėl Astravo AE atsijungimo perkrovoms tinkluose.

„Toliau stebime situaciją ir esame pasiruošę imtis būtinų veiksmų Lietuvos elektros sistemos patikimumui užtikrinti“, – teigė G. Radvila.

Liepą „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius dėl išėjimo iš normatyvinio avarinio rezervo susitarimo. Lietuva savo reikmėms rezervais apsirūpina Kruonio pajėgumais, taip pat per jungtis su Lenkija ir Švedija bei naudodama balansavimo pajėgumus Baltijos šalių rinkoje.

„Litgrid“ analitikų skaičiavimais, elektros importas iš Baltarusijos pirmąjį pusmetį siekė 0,3 TWh, arba apie 5 proc. visos importuotos elektros. Daugiausia elektros į Lietuvą importuojama iš Švedijos – pirmąjį pusmetį importas siekė 45 proc.

Fiziškai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus atskirtos nuo Baltarusijos ir Rusijos 2025 metais, sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA