Profesorius apie sveikatos sistemos perdegimą: dalyje Lietuvos ligoninių – tikras sprogstamasis mišinys – Kas vyksta Kaune

Profesorius apie sveikatos sistemos perdegimą: dalyje Lietuvos ligoninių – tikras sprogstamasis mišinys

DELFI nuotr.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė profesoriaus, gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus įrašas, kuriame pristatoma itin sudėtinga padėtis Lietuvos ligoninėse, gydančiose užsikrėtusius koronavirusu. Profesorius baiminasi dėl planinių paslaugų stabdymo ir ragina kuo greičiau visais įmanomais būdais stabdyti infekcijos plitimą šalyje.

„Kodėl mes privalome taip drastiškai mažinti viruso plitimą? Tam, kad išvengti sveikatos apsaugos sistemos perdegimo. Daug žmonių Lietuvoje įsitikinę, kad medikai ir SAM galėtų pernelyg daug nekreipti dėmesio į viruso plitimą ir „ramiai“ teikti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pastarąją tezę aktyviai naudojo politikai rinkimų kampanijoje. Valdžia nemokėjo arba… nenorėjo apsiginti. Prisiminkime, kad pati SAM rinkimų kampanijos įkarštyje ragino didinti planinės pagalbos apimtis. Tai kodėl tuo metu buvę valdantieji nemokėjo ir nenorėjo apsiginti?

Todėl, kad gynyba remtųsi paprasčiausia paradigma – sveikatos apsaugos sistema nėra jokia atspari tvirtovė, o tik kortų namelis, kurį gina ne gerai koordinuota gynyba, o chaotiškai besipriešinantys entuziastai – didvyriai“, – socialiniame tinkle dėstė profesorius.

Anot jo, situacija ligoninėse yra itin sudėtinga. Su pacientais priversti dirbti rizikos grupėje esantys medikai ir naujokai – rezidentai.

„Kiekviena viruso ataka ardo ne išorinius įtvirtinimus, o traukia plytas iš pamatų. Mums nuolat pateikiama informacija apie tūkstančius neužpildytų lovų yra bevertė, kai žinai, kad tuos tūkstančius lovų aptarnauja rizikos grupių medikai, kurie užsikrečia lengvai, o serga sunkiai ir ilgai. Medikai, kurie pirmą kartą gyvenime išgirdo, kas yra infekcijų kontrolė. Arba desperatiškai į mūšį metami naujokai – gydytojai rezidentai, save suvokiantys aiškių taisyklių dalimi, visiškai teisėtai reikalaujantys to, ko mes, „seniai“ jiems niekaip negalime pasiūlyti.

Jaunimas norėtų gintis gerai įrengtuose įtvirtinimuose, o mes tegalime pasiūlyti pačiam išsikasti tranšėją. Ir nenuostabu, nes mano karta iš vyresniųjų kolegų irgi gaudavo analogišką pasiūlymą. Taip, tame kare gimsta nauji gydytojai, pridengiantys mūsų visų „užpakalius“. Profesorė Ligita Jančorienė parašė gražų laišką tiems rezidentams, kurie šį mėnesį atėjo į „karą“. Ji ir pati nuolat fronto linijoje. Tikras atsidavimo pavyzdys. Žurnalistai daug rodo Selą su Viktoru, kai realaus pasaulio herojai visai kitur“, – rašė V. Kasiulevičius.

Koronaviruso plitimo statistika / V. Kasiulevičiaus nuotr.

Profesoriaus teigimu, pandemija smarkiai koreguoja planinių paslaugų teikimą.

„Bėda ta, kad kelių šimtų vietų ligoninė įsisukus infekcijai ir nelikus pagrindinių gydytojų ir slaugytojų darbo vietose kaip mat virsta niekuo. Nepamirškite, kad deguonis visur turėjo būti įvestas vasarą !!! Televizijos rodo vaizdus iš Vilniaus miesto (!!!), kur tas deguonis paskubomis įvedamas. Ir visai nesvarbu, kieno tai pavaldumo ligoninė – jau pusmetį besitęsianti pandemija mus kiekvieną savaitę vis užklumpa netikėtai.

Pandemija skaudžiai kerta planinei pagalbai, nes lovų prireikia COVID-19, nes gydytojai, kurie atlieka sudėtingas operacijas ir procedūras tiesiog suserga. Daug kas sako, kad tų gydytojų per akis Lietuvoje. Gydytojų daug, bet tų, kurie moka ir gali, yra mažai. „Santoruose“ pažįstu kokį tuziną, kuriam susirgus sustos visos transplantacijos, insultų trombų ištraukimas, širdies kraujagyslių koronarografija, stentavimas ar sudėtingos onkologinės operacijos. Gal ir nesustos, bet jų rezultatai bus blogesni. Kažkam tai tik skaičiai, bet sveikatos apsaugos sistema laikosi ant talentų. Tai visas jos „draivas“ ir vertė“, – dėstė profesorius.

Anot jo, situacija Lietuvos ligoninėse – labai rimta.

„Sudėtinga pagalba daugiausia koncentruota dviejų universitetų ligoninėse ir jos dalis Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Juk ne veltui mūsų LSMU kolegos taip „saugo“ savo universiteto klinikas nuo COVID-19 invazijos – ant šių klinikų „laikosi“ didelis centro ir vakarų Lietuvos pacientų srautas. Daug sudėtingų operacijų ir intervencijų rajone nepadarysi, jau nepykit.

Tuo tarpu kita Lietuvos dalis ir Santaros klinikos tokios prabangos neturi ir čia jau tikras sprogstamas mišinys: COVID-19 ir planiniai sudėtingi pacientai vienoje ligoninėje. Sudėtinga Šiauliams ir Panevėžiui, nes šių miestų ligoninės, į kurias suplaukdavo pacientai iš aplinkinių rajonų, irgi tapo COVID-19 gydymo centrais, o planines paslaugas kitomis ligomis sergantiems irgi reikia užtikrinti“, – rašė V. Kasiulevičius.

Profesorius baiminasi dėl planinių paslaugų stabdymo ir ragina kuo greičiau visai įmanomais būdais stabdyti infekcijos plitimą.

„SAM vasarą taip entuziastingai raginusi įstaigų vadovus teikti kuo daugiau planinių paslaugų labai paviršutiniškai pasakojo visuomenei kiek tų planinių paslaugų sveikatos apsaugos sistemoje suteikiama. Daugeliui visuomenės atrodo, kad be COVID-19 nieko medikai nedaro. Bet juk operacijos vyksta, miokardo infarktai ir insultai gydomi, vėžys gydomas pilnu pajėgumu, šeimos gydytojai gyvai ir nuotoliniu būdu atlieka tiek pat konsultacijų, kiek ir iki krizės.

Tačiau infekcijai įsibėgėjant visa tai gali žlugti per akimirką. Todėl mums reikia „supresuoti“ infekcijos plitimą bent iki 200 atvejų per parą. Kad atsektume COVID-19 kontaktus, kad apsaugotume planinę pagalbą, kad užtektų personalo gydyti pacientus intensyviojoje terapijoje.

Pridedu Čekijos grafiką. Pandemijos pradžioje daugiau kaip 10 procentų susirgusių buvo hospitalizuojama, vasarą tas skaičius nukrito iki 2 procentų, mes labai džiaugėmės švelnėjančia pandemija, tačiau dabar vėl skaičiai auga iki 4 procentų. Žiema atnešą rizika, kad perdegimas ateis greičiau negu prognozuojama. Štai todėl turime stabdyti viruso plitimą“, – teigė profesorius.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT