Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas vienoje paskutinių savo tinklalaidžių aptarė klausimus, susijusius su kintančios centrinės valdžios įtaka kelerius metus besitęsiančiam urbanistiniam Kauno proveržiui. Komunikacijos specialisto manymu, į valdžią ateinantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai gali prisukti dosniai srūvančius valstybės biudžeto kranelius ir nuspręsti iš arčiau pažiūrėti, kaip yra įgyvendinami projektai Kaune.
Laukia konservatorių kerštas?
Kaip pirmoje savaitės pusėje paskelbtoje tinklalaidėje pažymėjo S. Malinauskas, konservatoriai atgal pasiima tiek Kauną, tiek visas pozicijas Vyriausybėje. Ingridai Šimonytei, neabejoja komunikacijos ekspertas – ministro pirmininko pozicija, ši politinė jėga deleguos ir ministrus.
„Kaip tai paveiks Kauną, Kauno merą? Konservatoriai labai aiškiai mato, kad Visvaldas Matijošaitis ir „Vieningas Kaunas“ buvo palankūs „valstiečiams“ ir Sauliui Skverneliui. Parėmė pastarąjį per prezidento rinkimus, parėmė „valstiečius“ per Seimo rinkimus, su „valstiečiais“ ėjo Gediminas Vasiliauskas ir kiti kandidatai iš „Vieningo Kauno“.
Galiausiai, manau, Kaunas ir suklestėjo nemaža dalimi S. Skvernelio Vyriausybės dėka, kai ten buvo nukreiptos nemažos lėšos. Kitos savivaldybės gal net galėtų klausti, kodėl ten. Prisiminkime platinamus kelius, tiltus prie „Megos“, „Mokslo salą“ Nemuno saloje – tai milžiniški projektai“, – vardijo S. Malinauskas.
Jo galva, konservatoriai iš vienos pusės norės kerštauti V. Matijošaičiui, nes sieks susigrąžinti Kauną. Dabartinis Kauno meras, kuriam sekasi, esą yra gyvas pavyzdys, kad Andrius Kupčinskas tvarkėsi blogai. Iš kitos pusės, pasak S. Malinausko, konservatorių dabar daug praeina į Seimą, ir jie negali pamiršti Kauno.
„To klausimo sprendimo, turbūt, geriausias pavyzdys man buvo, kai pats V. Matijošaitis atvirai kreipėsi sakydamas, kad nori pasveikinti TS-LKD ir tikėdamasis, kad tai, kas buvo, nesustos. Matyt, jis irgi mato rizikas“, – pastebėjimais dalijosi buvęs S. Skvernelio patarėjas.
Šeimos taryboje galėtų būti mažiau
Kitas dalykas, S. Malinausko manymu – nėra taip, kad Kaune viskas būtų skaidru, pagal taisykles, nors tai ir neprasiveržia į nacionalinę žiniasklaidą.
„Galime prisiminti dabar valdančių Matijošaičio sūnų ir tėvo verslą. Žemės sklypus, viešbučių griaučius, kurie yra perkami, ir t. t. Valdžiai besikeičiant, čia klausimas, ar neatsiras didžiulė motyvacija į visus Kauno reikalus pasižiūrėti detaliai, nes Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, turinti didelę įtaką visoms institucijoms, netgi toms, kurių vadovų neskiria. Ar nebus taip, kad valdžia matys reikalą prie V. Matijošaičio grįžti ne per prizmę, kiek pinigų skirsime Kaunui, o per prizmę, kaip tu juos išleidi?“ – kiek pesimistinį scenarijų braižė S. Malinauskas.
Jo kolega, laidos svečias Mindaugas Lapinskas, pažymėjo, kad prireikus paruošti platformą 2023 m. savivaldos rinkimams, atakuoti kakta kakton V. Matijošaitį ir atkertant biudžetą prismaugti Kauną būtų labai naivu, kvaila ir, greičiausiai, neproduktyvu.
„Ko gero, politinio veiksmo prasme, abejoju, ar kas nors smarkiai keisis, ar bus iniciatyvų V. Matijošaitį pastumti. Iš kitos pusės, tikriausiai, Kauno taryboje „Vieningo Kauno“ dominavimas yra absoliutus, jis nėra ypatingo sveikumo su visa V. Matijošaičio šeimyna ir sūnumis, kurie ten vadovauja. Manyčiau, jeigu tas reikalas sutrupėtų ir būtų mažiau šeimos, visai demokratijai būtų gerai ir tegul tik kas nors tai pradeda judinti“, – kauniečius daugiau diskutuoti apie savo miesto perspektyvą ragino M. Lapinskas.
Jauniausias būsimo Seimo narys „išjojo“ ant Matijošaičio pavardės
S. Malinauskas su pašnekovu nagrinėjo ir Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio fenomeną – jauniausias išrinktas Seimo narys, kurio vardas buvo pažymėtas 51,13 proc. vienmandatės Kauno Savanorių apygardos galiojančių biuletenių, įveikė savivaldybės tarybos narį konservatorių Paulių Lukševičių.
„Turbūt, gerai, kad jaunų žmonių ateina daug, ir ne tik su Laisvės partija. Vidutinis Seimo nario amžius tikrai bus mažesnis nei praėjusioje kadencijoje“, – jaunėjančiu parlamentu džiaugėsi S. Malinauskas.
M. Lapinskas, jo žodžiais, pateikė kelis objektyviai apibrėžiamus faktus. Pirma – į Savanorių apygardos balsadėžės per šiuos rinkimus sumesta bene daugiausia sugadintų biuletenių, kokie 11 proc. (tiksliai – 10,98 proc., antroje vietoje pagal negaliojančių biuletenių dalį – Pajūrio apygarda (10,64 proc.) – „Kas vyksta Kaune“).
„Čia galimi keli variantai. Vienas – kad socialdemokratų ir „valstiečių“ rinkėjai, matydami pasirinkimą tarp konservatorių ir Laisvės partijos, gadino biuletenius. Bet kai pagalvoji, kad kai kuriose apylinkėse 20-30 proc. biuletenių buvo sugadinti balsuojant paštu, pradedi mąstyti apie tai, jog eini į paštą, atstovi eilę idant sugadintum biuletenį. Jeigu visame Kaune sugadintų biuletenių maždaug 3 proc., tai čia – kone keturis kartus daugiau“, – skaičiais operavo komunikacijos specialistas.
Jo manymu, žmonės arba iš karto rinkosi žinomą pavardę politiko, kuris šiaip su Kauno meru niekaip nesusijęs, arba iš pradžių balsavo už P. Lukševičių, tada atkreipė dėmesį į Matijošaitį ir per daug nesigilindami, kuris čia Matijošaitis, braukė Lukševičių, taisė, žymėdavo kitą, šitaip neapdairiai sugadindami balsavimo lapelį.
Efektyvu, bet nebūtinai švaru
„Buvo tam tikras susimalimas ir ne paslaptis, kad M. Matijošaitis taktine prasme darė teisingai, išsiklijavo plakatus „Visi į rinkimus, balsuokite už Matijošaitį“ nenurodydamas vardo, partijos, tiesiog naudodamas pavardę, kas rinkimų taktikos prasme yra normalu“, – Laisvės partijos kandidato sėkmės priežasį nurodė M. Lapinskas.
Anot jo, galbūt nėra gražu, kai paskui apsisukęs iš Seimo tribūnos aiškini, kokią skaidrią politinė jėga darė rinkimų kampaniją, kaip gražiai agitavome ir kaip žmonės palaikė partijos idėjas.
„Bet M. Matijošaitis vis tiek laimėjo. O kokia bus sėkmė ar nesėkmė parlamente, mano nuomone, dar anksti sakyti. Gali būti bet kaip, tai yra baltas popieriaus lapas“, – teigė M. Lapinskas.
