Menas gyvenamuosiuose kvartaluose: kaip ir kodėl sugrįžta dešimtmečius pamiršta praktika? – Kas vyksta Kaune

Menas gyvenamuosiuose kvartaluose: kaip ir kodėl sugrįžta dešimtmečius pamiršta praktika?

Organizatorių nuotr.

Nuo legendinių skulptūrų miegamuosiuose miestų rajonuose iki šiuolaikinės sienų tapybos – meno kūriniai dažnai tampa ne tik papildomu gyvenamųjų kvartalų akcentu, bet ir skiriamuoju jų ženklu. Ilgą laiką pamiršta tradicija derinti architektūrinius sprendimus su menininkų vizijomis sugrįžta ir į naujuosius gyvenamuosius kvartalus – „Šilo namų“ projektą Kaune vainikuos Roberto Antinio skulptūros „Pasitikimo ženklas“ atidengimas.

Nuo 2011 m. Kauno centro pašonėje ir Nemuno kaimynystėje vystomame „Šilo namų“ projekte išdygo ne tik gyvenamieji namai, bet ir kvartalas, turintis medicinos centrą, biurų pastatą ir prekybos centrus. Skulptūra „Pasitikimo ženklas“ taps visas šias skirtingas funkcijas vienijančia ašimi.

„Šis meninis akcentas – tai tarsi pokyčių simbolis, žymintis ilgų statybos darbų pabaigą ir naują etapą gyventojams. Baigę projekto vystymo darbus, paprašėme jo autoriaus Tomo Kriaučiūno, kad šis pakviestų menininkus sukurti galimus skulptūros eskizus. Rinkomės anonimiškai, tačiau labiausiai išsiskyrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio idėjos, kurias ir pasirinkome įgyvendinti projekte“, – darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Roberto Antinio skulptūra „Pasitikimo ženklas“/ Organizatorių nuotr.

Tarp ankstesnių garsaus skulptoriaus darbų – Romo Kalantos atminimui skirtas paminklas „Aukos laukas“ ir Vilniuje Europos kultūros sostinės metais sukurta skulptūra „Puskalnis“. Planuodamas naujausią darbą, menininkas siekė užmegzti ryšį su „Šilo namų“ naujakuriais, o konkursui pateikė net kelis projektus.

„Menas geriausiai atspindi laiko kaitą – jis reaguoja į visuomenės pokyčius, nuolat evoliucionuoja ir nestovi vietoje. Jis ne tik papildo kuriamus projektus, bet tam tikra prasme „sustabdo laiką“ – užfiksuoja konkrečiu metu vyravusią meninę raišką. Kad pateisintume šį principą, kūrėjams davėme visišką kūrybinę laisvę. R. Antinis siūlė net kelis eskizus – nuo žemės meno apraiškų iki 6 m aukščio skulptūrų. Atsižvelgdami į saugumo reikalavimus ir meninę vertę, pasirinkome „Pasitikimo ženklo“ skulptūrą“, – teigia K. Vanagas.

Pabrėžia rajonų ir kvartalų unikalumą

Įvairūs kultūros ir meno ženklai – ne vieno miesto skiriamasis bruožas, padedantis atpažinti skirtingus miesto rajonus ir pačius miestus.

„Menas viešose erdvėse kuria unikalią rajono ar kvartalo tapatybę – tai simboliai, kurie padeda orientuotis svečiams, o vietiniai gali džiaugtis jaukesne aplinka. Jei seniems kvartalams sienų tapyba, skulptūros ar instaliacijos įkvepia gyvybingumo, meno kūrinius įkomponavę naujieji projektai akimirksniu išsiskiria iš kitų kvartalų“, – įsitikinęs K. Vanagas.

Tokios kūrybos pavyzdžių netrūksta ir mūsų šalies urbanistikos istorijoje. Vilniaus Žirmūnų mikrorajoną iki šiol išskiria Kazimiero Kisielio skulptūra „Saulės džiaugsmas“, Lazdynų gyventojus ir svečius pasitinka Gedimino Karaliaus „Rytas“, o Kauno sienos puošiasi gatvės menu. Naujieji projektai padeda visuomenei atrasti ir tuos kūrinius, kurie anksčiau buvo paslėpti nuo pašalinių akių.

Keramikinė meninė instaliacija Užupio etiuduose / Organizatorių nuotr.

„Projektą „Matau Vilnių“ vystome buvusios alaus daryklos teritorijoje, kurioje netrūksta turiningos istorijos ženklų – juos stengėmės įkomponuoti į naują projektą ir taip išsaugoti ryšį su praeitimi. Vienas iš jų – Natalijos Daškovos freska „Liaudies šventė“, kurią ne tik išsaugojome, bet ir restauruojame tam, kad ji vėliau taptų projekto dalimi. Taip su ja susipažinti galės ne tik kvartalo gyventojai, bet ir jo svečiai. Kurdami naujus projektus siekiame, kad jie nesibaigtų ties buto durimis, o tęstųsi visoje kvartalo erdvėje, kuri ne mažiau svarbi už ergonomiškus, jaukius ir šiuolaikiškus būstus“, – pasakoja „YIT Lietuva“ vadovas.

Jis pastebi, kad meniniai projektai kvartaluose kuria išskirtinį jų veidą, sutelkia bendruomenę ir tampa ilgalaike investicija. „Pasitikimo ženklas“ Kaune – tai tarsi vartai, simbolizuojantys miesto ir gamtos prieglobsčio, gyvenamosios ir viešosios erdvės jungtį. Ant Nemuno pakrantės iškilusi skulptūra pasitiks ir palydės visus „Šilo namų“ kvartalo gyventojus bei svečius ir kurs išskirtinės erdvės įspūdį.

Tęsia pradėtą tradiciją

Meniniai akcentai projektuose ne tik pabrėžia rajono tapatybę ir telkia bendruomenę, bet ir leidžia save realizuoti tiek jauniems, tiek jau pripažintiems kūrėjams. Menininkų ir nekilnojamojo turto vystytojų bendradarbiavimas kilsteli bendrą miestų planavimo kartelę.

Menininko kūryba laiptinėse Piliamiestyje / Organizatorių nuotr.

„Pirmą kartą savo kuriamą projektą įprasminti meno kūriniais nusprendėme vystydami „Užupio etiudą“. Tai – ypač tinkama erdvė realizuoti įvairias idėjas, nes čia susitelkusi kūrybinga bendruomenė, o meno kūriniai dera su unikalia rajono atmosfera. Čia menininkė Audronė Dambrauskienė su komanda sukūrė ir įgyvendino 2,3 m aukščio ir 7 m ilgio pano – stambų lipdinį, kuris tapo vidinio kiemo akcentu“, – prisimena K. Vanagas.

Vėliau „YIT Lietuva“ su kūrėjais bendradarbiavo ir kituose projektuose. Taip Kaune esančio „Piliamiesčio“ ir didesnio ploto butais išsiskiriančio kvartalo laiptines papuošė sienų tapytojo Tado Vincaičio-Plūgo kurtos LDK pilys, o „Matau Vilnių“ projekte išsaugota jau minėta N. Daškovos freska.

Daugiau informacijos apie naujus namus čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT