LSMU mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, griežto karantino gali prireikti jau lapkritį – Kas vyksta Kaune

LSMU mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, griežto karantino gali prireikti jau lapkritį

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Anot jų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.

Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjo mėnesį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių, rašoma LSMU pranešime žiniasklaidai.

Tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų. Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje (žr. 1 ir 2 pav. scenarijus A).

1 pav. Paros užsikrėtimų dinamika A ir B scenarijais, kai iki karantino priemonių
sugriežtinimo per parą naujų užsikrėtimų padaugėja 5,8 %, o hospitalizuotų ligonių yra 8 %
nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 scenarijui
A ir 2020-11-12 scenarijui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas.
Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija – paros
užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino
griežtinimo datos. / LSMU nuotr.

Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną (1 ir 2 pav. scenarijus B).

2 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika scenarijams A ir B, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 5,8 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 % (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 atvejui A ir 2020-11-12 atvejui B) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos / LSMU nuotr.

Nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų. Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.

Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus C). Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus D).

3 pav. Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis D). Po karantino priemonių įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija – paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos. / LSMU nuotr.

Mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Jų teigimu, šalyje daug kas priklausys ir nuo vyriausybės sprendimų, taip pat gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos lygio. Šiuo metu atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo.

4 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis B). Po karantino įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos. / LSMU nuotr.

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT