Liberalų sąjūdis ketina siekti trijų postų Vyriausybėje – į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūlys Kauno mero patarėją Simoną Kairį, o į aplinkos apsaugos – partijos pirmininkės pavaduotoją Simoną Gentvilą, švietimo ministro kandidato partija neatskleidžia.
Be kita ko, į Seimo pirmininko poziciją bus siūloma liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Pirmas prioritetas – Seimo pirmininko postas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Gentvilas.
„Visų pirma dėl ekonomikos ministro, tai Simonas Kairys, jis buvo įvardintas prieš rinkimus, jis yra ir mūsų kultūros politikos pranešėjas. Šiandien apie Kultūros ministerija mažai kas kalba, bet tai yra žmogus kuris galėtų į abu postus pretenduoti. Kas liečia švietimo ministrą, (…) sfera reikalauja labai didelio finansavimo, kad būtų galima daryti ilgalaikes reformas. Mes negalime kaip mažesnieji partneriai įžengti į Švietimo ministeriją be konservatorių užnugario“, – kalbėjo politikas.
„Aš jau antri rinkimai esu nominuojamas į šešėlinį aplinkos apsaugos ministro postą, (…) tai – natūralu, kad aš pretenduočiau“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, spaudos konferencijoje dalyvavusi nuotoliniu būdu, teigė, kad naujai valdžiai svarbiausia bus „kuo sklandžiau perimti tuos darbus, kurie labiausiai buksuoja, kurie yra svarbiausi, be kurių neįsivaizduojame ėjimo į priekį“.
„Tai – sveikatos sistemos situacija, kuri kasdien darosi vis sudėtingesnė, ir, žinoma, įvertinimas mūsų finansinės sveikatos“, – komentavo ji.
Politikė taip pat akcentavo būtinybę susitarti dėl esminių pokyčių švietimo srityje.
„Manau, kad prie nacionalinio susitarimo būtina bus grįžti. Na, kalbant apie konkrečius darbus, manome, kad būtina didinti finansavimą, kuris pasiektų kiekvieną mokinį ar studentą. (…) Kitas punktas, kuris mums labai svarbus, kad neformalusis krepšelis pasiektų kuo didesnį vaikų skaičių. Esam užsibrėžę labai konkretų skaičių – 85 proc. iki kadencijos pabaigos“, – kalbėjo.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Trakų rajono merė, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Edita Rudelienė teigė, kad liberalams itin svarbi regionų politika.
„Mums svarbus savivaldos savarankiškumas. (…) Mes kalbėtume apie žemių funkcijų perdavimą, biudžetų formavimo klausimus, bedarbių klausimus, skolinimosi limitus, nes šiandien dienai, kai savivaldybės negali pasiskolinti, o tai sudaro labai mažą procentą viso valstybės biudžeto, tai nėra gerai“, – teigė ji.
Su Laisvės partija mato „ilgą meilės istoriją“
S. Gentvilas teigė nematantys problemų dėl koalicijos tariantis su Laisvės partija. Pasak politiko, daugiausia klausimų gali kilti patiems konservatoriams, ieškant sutarimo partijos viduje.
„Aš nematau mums problemos su Laisvės partija, tariantis dėl koalicinės sutarties. (…) Skirtumai tarp mūsų buvo labiau asmenybės, bet ne politinės programos. Žvelgiant į priekį, aš manau, bus didesnis iššūkis konservatoriams susitarti viduje, kuris flangas formuos jų politiką šioje kadencijoje – ar liberalusis, ar krikdemiškas“, – komentavo jis.
„Su Laisvės partija matau ilgą meilės istoriją, kuri tęsis toliau. Man atrodo, kažkuria prasme liberalų rinkėjui labai pasisekė“, – pridūrė S. Gentvilas.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojo, kovojant su pandemija šiuo metu itin svarbus kuo daugiau kalbėtis su visuomene.
„Ką reikia greitai pasakyti, virusas yra tarp mūsų, reikia kalbėti su visuomene. Pavasarį buvo „Koronastop“ milžiniška kampanija, šiandien esame kelis kartus didesnėje antrojoje bangoje, tačiau visuomenės informavimas yra bent keletą kartų mažesnis per Vyriausybės prizmę, viešuosius ryšius, nėra investuojama į tai. Ir tai yra blogai, nes visuomenė nes visuomenė priima skeptiškiau šitą dalyką“, – kalbėjo jis.
„Prisiminkime vieną iš strateginių klaidų, aš sakyčiau, kovą, balandį tribūną užėmė Aurelijus Veryga. Tuo metu pagal sociologines apklausas jis buvo, kaip bevertinsim, nepopuliariausias Lietuvoje politikas, tik po to pakilo jo reitingas. Dalies visuomenės net ir teisingi A. Verygos pasisakymai buvo automatiškai atmetami, nes žmonės neturėjo pasitikėjimo kredito. Tai rodo, kad neturime suteikti politikams tribūnos tokiais momentais, o turime pasikliauti profesionalais“ ,– pridūrė politikas.
Iki šiol opozicijoje buvę liberalai rinkimuose iškovojo 13 mandatų ir dalyvauja derybose dėl dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su rinkimus laimėjusiais Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Laisvės partija.
Konservatoriai Seimo rinkimuose iškovojo 50 mandatų, Laisvės partija – 11. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime.
