Lietuvoje fiksuojant vis didesnį sergamumą koronavirusu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas pareiškė, kad protrūkis nebevaldomas. Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedroje dirbantis akademikas ragina nedelsiant įvesti visuotinį karantiną ir pirmoje vietoje saugoti valstybės sveikatos apsaugos sistemą.
„Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas „Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti. Mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje. Dabartinė epidemijos kontrolė primena kažką panašaus, kaip koks M. Jordanas varinėtųsi apie Jus kamuolį, o Jūs bėgiotumėt, mosikuotumėt rankomis ir… na tipo žaidžiat“, – vaizdingą palyginimą savo socialinio tinklo paskyroje pirmadienio vakarą pateikė M. Stankūnas.
Jo nuomone, daugelis dabar taikomų priemonių, kaip kontaktų atsekamumas iš esmės nebeturi didelės reikšmės, nes oficialiai diagnozuojamų atvejų labai daug, o realūs skaičiai yra gerokai didesni.
„Turime suprasti, kad vagis (virusas) yra mūsų namuose ir jis ten šeimininkauja. Svarbiausias dabar uždavinys yra apsaugoti pagrindinį turtą, t. y. sveikatos sistemą. Didelė klaida guostis, kad šiuo metu ligoninėse gydomi tik 332 pacientai. Jau iš pirmo piko žinome, kad hospitalizacijų skaičiaus augimas atsilieka nuo naujų atvejų augimo.
Pavyzdžiui, pirmojo piko metu didžiausi naujų atvejų skaičiai buvo fiksuojami kovo paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis, o hospitalizuotų asmenų skaičius piką buvo pasiekęs balandžio 13-26 d., vidutiniškai 135 hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Tad hospitalizuotų pacientų skaičius augs“, – dėsto LSMU profesorius.
M. Stankūno teigimu, per artimiausias 48 val. su labai konkrečia ir multidisciplinine mokslininkų bei specialistų pagalba turėtų būti parengtas ir įgyvendintas visuotinio karantino planas. Šis esą turėtų būti švelnesnis nei buvo pavasaryje, bet tuo pačiu griežtesnis nei taikomas dabar.
„Šis karantinas turėtų būti su aiškia pabaigos data. Ir nuleistomis galvomis turėtume pasakyti, kad jis yra skelbiamas todėl, kad nesugebėjome padaryti savo namų darbų ir pasiruošti antrajam pikui. Šio karantino suteikta kiekviena minutė turėtų būti išnaudojama tam, kad būtų parengta aiški strategija, priemonės, algoritmai kaip valdyti šią krizę toliau“, – tvirtina M. Stankūnas.
Pasak visuomenės sveikatos specialisto, taip pat reikia pakartoti sero-epidemiologinį tyrimą, kad matytume, kiek esame paveikti viruso. Tam esą turime ir patirties, ir materialinę bazę, pakankamai greitųjų testų.
„Turi atsirasti labai aiškus mokslininkų ir specialistų patariamasis komitetas. Nesvarbu ar jis bus prie Vyriausybės ar prie Prezidentūros. Svarbu tai, kad visuomenė aiškiai žinotų, kas įeiną į tą komitetą ir kad į jo patarimus būtų įsiklausoma.
Nemeluokime sau. Jei neveiksime dabar… vis tiek tą darysime ateityje, bet su jau žymiai liūdnesnėmis pasekmėmis. Ta palyginus rami kalba, kuri buvo praeitą savaitę ten ir pasiliko. Šiandien yra šiandien. Čia mano subjektyvi reakcija į pastarųjų dienų COVID-19 epidemiologinę situaciją, su kuria Jūs galite ir sutikti, ir nesutikti“, – įrašą užbaigia M. Stankūnas.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad per spalio 25 d. nustatyti 766 nauji koronaviruso atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms – 10 949, sergančių žmonių skaičius – 6600, pasveiko 4166 žmonės.
