Kaune, prie Savanorių prospekto, buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“ kadaise veikė pirmasis Lietuvoje striptizo klubas „Venera“. Veiklą pradėjusi 1996-aisiais, „laukinio kapitalizmo“ klestėjimo metais ši įstaiga pelnė ne itin gerą reputaciją: klubas garsėjo muštynėmis, jo pavadinimas skambėjo prostitucijos, grupinio šokėjos išžaginimo bylose.
Nors „Venera“ jau seniai neveikia, pastatas atiteko naujiems savininkams, panašu, kad praeities šleifas it prakeiksmas šią vietą vis dar lydi. Verslininkų planus nugriovus pastatą – vaiduoklį pastatyti apartamentų kompleksą žlugdo biurokratinės kliūtys.
„Laukinio kapitalizmo“ eros liekana
Striptizo klubas „Venera“, kaip ir restoranas „Sandija“ – vieni ryškesnių „laukinio kapitalizmo“ epochos rudimentų, apie kuriuos dar nepamiršo kauniečiai.
Jeigu Kaune „Sandija“ labiau garsėjo kaip vieta, kur rinkdavosi ne tik turtingesni žmonės, bet ir šešėlinio pasaulio atstovai, 1996 metais veiklą pradėjusi „Venera“ buvo žinoma ir už Kauno ribų. Tai buvo pirmasis šalyje striptizo klubas, į kurį papramogauti rinkdavosi ne tik kauniečiai.
Ilgainiui ši vieta pelnė toli gražu ne pačią geriausią reputaciją. „Venera“ buvo žinoma, kaip ne pati saugiausia vieta, kur pasitaikydavo ir muštynių, ir vagysčių. Šio klubo pavadinimas linksniuotas ir sąvadavimo byloje, čia apsaugininku dirbęs kaunietis kartu su pažįstamu taksistu sekso ištroškusius klientus nukreipdavo į viešnamiu paverstą butą Kauno senamiestyje.
Būta ir kur kas drastiškesnių įvykių. 2009 metais šio klubo šokėja buvo įviliota į butą, kur apkaltinus kelių šimtų litų vagyste, grasinant peiliu išžaginta keturių vyrų.
Po pastatu – gigantiška slėptuvė
„Venera“ jau seniai nebeveikia, klubą valdžiusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kulminacija“ dar 2011 metais buvo iškelta bankroto byla.
Pastatas, kuriame kadaise aplinkui stulpą sukdavosi nuogos šokėjos jau ne vienerius metus virtęs niūriu vaiduokliu. Kaune veikusiai vienai didžiausių įmonių, Radijo gamyklai priklausę 1985 metais statyti kultūros rūmai „Šilelis“ šiuo metu aptverti tvora, išdaužyti jo langai uždengti plokštėmis.
Nedaug kas žino, jog po visu 5 tūkst. 140 kvadratinių metrų ploto trijų aukštų pastatu įrengtas milžiniškas rūsys. Tai šaltojo karo epochos palikimas, apie 3 tūkst. tuometės Radijo gamyklos darbuotojų turėjusi talpinti požeminė slėptuvė.
„Delfi“ pradėjus domėtis, koks likimas laukia čia veikusio striptizo klubo „išgarsinto“ pastato, susidurta su kuriozine situacija. Jis turi naujus savininkus, tačiau naujam gyvenimui prikelti – remontuoti ar tiesiog likviduoti šį „vaiduoklį“ verslininkai negali, jiems savivaldybė neišduoda statybos leidimo.
Kaip nutiko, jog su pastatais – vaiduokliais ir jų netvarkančiais savininkais kovojanti Kauno savivaldybė nesutinka, kad nuo žemės paviršiaus pagaliau būtų nušluotas statinys, kuriame anksčiau veikė striptizo klubas „Venera“ ?
Pirko aukcione, bet žeme naudotis negali
Aiškinantis šį fenomeną susidurta su itin keista situacija – pastatas turi naujus savininkus, jau senokai parengtas jo rekonstrukcijos projektas, gauti kaimynų sutikimai. Tačiau darbai nevyksta, nes pastato savininkai niekaip negali iš valstybės išsinuomoti po juo esančios žemės.
„Mūsų norai – ten pastatyti gyvenamąjį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Senasis pastatas bus dalinai griaunamas, po juo esanti didžiulė slėptuvė – rekonstruota į požeminį garažą“, – sakė „Šilelio“ kultūros rūmus iš bankroto administratoriaus aukcione įsigijusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės projektas“ direktorius Linas Šukys.
Verslininkas minėjo, jei ne kuriozinė situacija, į kurią bendrovė ne savo valia pateko, senojo pastato jau nebebūtų, o jo vietoje stovėtų naujas, šiuolaikiškas statinys.
„Šilelio“ kultūros rūmus kadaise valdė kita įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Nuova 5“. Ji iš valstybės nuomojosi ir žemės sklypą, sutartis sudaryta iki 2100 metų. Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo paskirtis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Ši, tarsi neesminė aplinkybė, paskirčių neatitikimas vėliau virs tikru galvos skausmu ir regis neišsprendžiama problema.
Bendrovei „Nuova 5“ susidūrus su finansiniais sunkumais, 2010 metais jai buvo iškelta bankroto byla, o 2019 metais ji likviduota.
Jos turtą, buvusius kultūros rūmus „Šilelis“, kur veikė striptizo klubas „Venera“, nemokumo administratorius pardavė aukcione.
„Pastatą pirkome su galimybe persirašyti žemės nuomos sutartį savo vardu. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) to padaryti nesutinka. Taip ir blaškomės jau vienerius metus. Turime parengę visą dokumentaciją, bet miesto savivaldybė mums neišduoda statytos leidimo. Norint jį gauti, reikia turėti valstybinės žemės nuomos sutartį“, – sakė bendrovės „Saulės projektas“ vadovas L. Šukys.
Įdomiausia tai, kad beveik pusės hektaro ploto žemės sklypas po buvusiais „Šilelio“ kultūros rūmais, Registrų centro duomenimis, šiuo metu tebėra išnuomotas jau neegzistuojančiai, bankrutavusiai ir išregistruotai bendrovei „Nuova 5“. O nuomos mokestį valstybei moka šio žemės sklypo niekaip išsinuomoti negalintys naujieji kultūros rūmų „Šilelis“ šeimininkai…
„Šis stumdymasis, bėgimas nuo atsakomybės vyksta jau trejus metus. Buvome ir į Vilnių, NŽT būstinę nuvykę, visi pažada, palinksi galvomis ir viskas“, – sakė L. Šukys.
Kliudo biurokratiniai formalumai
Pastatą, kuriame veikė stiptizo klubas „Venera“ iš bankroto administratoriaus įsigijusiai bendrovei atstovaujantis advokatų bendrijos „Wint“ asocijuotasis partneris Saulius Urbonavičius prognozavo, kad nerandant sprendimo ginčas neišvengiamai persikels į teismus.
„Įstatymas labai aiškiai sako: jeigu turiu pastatą, kuriam eksploatuoti reikia valstybei priklausančio žemės sklypo, tai valstybė privalo jį išnuomoti. Šiuo atveju NŽT remiasi tuo, kad pastatas – vienos paskirties, o po juo esanti žemė – kitos“, – sakė advokatas S. Urbonavičius.
Registrų centro duomenimis, vaiduokliu virtę „Šilelio“ rūmai – kultūros paskirties statinys. Tačiau žemės sklypo paskirtis iš tiesų skiriasi, nurodoma, kad sklypas skirtas daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai.
„Mūsų klientas yra situacijos įkaitas. Jis negali nei keisti pastato paskirties, jei jį renovuoti, nei remontuoti, nes neturėdamas valstybinės žemės nuomos sutarties negauna savivaldybės leidimų. Formaliai šį sklypą nuomojasi bankrutavusi bendrovė, kuri yra išregistruota, o visus mūsų prašymus perrašyti sutartį NŽT yra atmetusi“, – sakė advokatas.
Situacija, į kurią pateko pastatą aukcione įsigiję klientai advokatas S. Urbonavičius vadino absurdiška. Dėl skirtingų žemės ir pastato paskirčių neperrašoma sklypo nuomos sutartis, o jos neturint – griūvančio statinio negalima net remontuoti. Nes tam reikalingas leidimas, kuris išduodamas tik gavus žemės savininko sutikimą, arba pateikus nuomos sutartį.
„Mano įsitikinimu, valstybinės institucijos bijo ar vengia spręsti šią problemą. Juo labiau, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su buvusiu pastato savininku jau buvo sudaryta, kodėl tuomet negalima jos perrašyti?“, – svarstė advokatas S. Urbonavičius.
Jis minėjo, kad išnaudojus visas galimybes, ko gero teks kreiptis į teismą. Bylinėjimasis truks kelis metus, per tą laiką vaiduokliu virtęs pastatas, kuriama kadaise veikė pirmasis šalyje striptizo klubas ir toliau šiurpins miestiečius.
NŽT pozicijos nekeičia, pasiūlė kreiptis į Kauno savivaldybę
Paprašius NŽT pateikti savo komentarą apie susidariusią situaciją, sulaukta analogiško išaiškinimo, kurį minėjo pastatą įsigijusios bendrovės vadovas ir jai atstovaujantis advokatas: sklypą išnuomoti bus galima tik tada, kai jo paskirtis atitiks pastato paskirtį.
„Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) valstybinės žemės sklypus nuomoja vadovaudamasi teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, išnuomoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, valstybinės žemės sklypas, esantis adresu Astronomijos g. 6, Kauno mieste, yra 0,4930 ha ploto, žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Žemės sklype esančio pastato paskirtis – kultūros (kultūros rūmai). NŽT Kauno miesto skyrius galės išnuomoti šį valstybinės žemės sklypą, kai žemės sklypo naudojimo būdas atitiks jame esančio pastato paskirtį“, – teigiama NŽT atsakyme.
Taip pat pasiūlyta pastatą valdančiai, tačiau su juo nieko daryti negalinčiai bendrovei kreiptis į Kauno savivaldybę. Pasirodo, tai ji dar 2007 metais yra pakeitusi sklypo po „Šilelio“ kultūros rūmais paskirtį.
„UAB „Saulės projektas“ klausimą galėtų išspręsti Kauno miesto savivaldybė. Atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti keičiamas žemės sklypo žemės naudojimo būdas.
Pagal galiojančius teisės aktus, vienam žemės sklypui gali būti nustatytas vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas.
Šiuo atveju būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 22 d. įsakymu patvirtino žemės sklypo, esančio adresu Astronomijos g. 6, Kauno mieste, detalųjį planą, kuriuo nustatė, kad žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.
NŽT ne vieną kartą UAB „Saulės projektas“ paaiškino, kad bendrovė gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybę ir inicijuoti detaliojo plano pakeitimą, kurį parengus valstybinės žemės sklypui būtų pakeistas šio žemės sklypo naudojimo būdas.
Kai žemės sklypo naudojimo būdas atitiks jame esančio pastato paskirtį, NŽT Kauno miesto skyrius galės išnuomoti šį valstybinės žemės sklypą“, – savo poziciją paaiškino NŽT.
Savivaldybė atsakė, jog ne viskas taip paprasta
Pasiteiravus Kauno savivaldybės atstovų, ar iš tiesų, taip paprastai, kaip nurodė NŽT, galima išspręsti biurokratiniuose labirintuose įkalinto pastato – vaiduoklio problemą, sulaukta atsakymo, jog viskas toli gražu ne taip paprasta.
„Jeigu yra parengtas detalusis planas, tai negalima paprastai tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keisti žemės sklypo žemės naudojimo būdo“, – Kauno urbanistų poziciją perdavė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius.
Pasirodo, turi būti rengiamas detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 318.4.5.2, 318.4.5.3 papunkčiais, norint pakeisti detaliuoju planu suplanuotą žemės naudojimo būdą, turi būti rengiamas detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu“, – teigiama Kauno savivaldybės atsakyme.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
