A. Veryga apie sparčiai blogėjančią koronaviruso situaciją: nėra lengva rasti „aukso vidurį“ – Kas vyksta Kaune

A. Veryga apie sparčiai blogėjančią koronaviruso situaciją: nėra lengva rasti „aukso vidurį“

delfi.lt / Dalia Plikūnė 2020/10/19 09:51
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pirmadienį tradiciškai posėdžiausiantis vyriausybinis COVID-19 komitetas dės naujausius duomenis ant stalo, ir spręs, ar savivaldybės, kuriose situacija blogiausia, imasi pakankamų priemonių virusui valdyti, ar yra reikalingas centrinės valdžios įsikišimas.

„Šiandien kalbėsimės apie karščiausias savivaldybes. Manau, kad taip pat – ir apie Vilniaus savivaldybę. Kalbėsime ir apie Europos Komisijos rekomendacijas dėl šalių skirstymo pagal šviesoforo principą pagal rizikas, ir kaip greitai mes galėtume prisitaikyti šitas rekomendacijas“, – sakė A. Veryga.

Ministras patikslino, kad dėl savivaldybių bus kalbama apie tai, ar savivaldybės adekvačiai reaguoja, ar reikia centrinės valdžios sprendimų.

„Šiandien ryte gausime paskutinius duomenis. Žiūrėsime, koks yra sergamumas, ligos plitimas konkrečiose savivaldybėse, ir tada spręsime, ar užtenka sprendimų, ar reikia papildomų“, – kalbėjo A. Veryga.

„Net ne sektorinį, jeigu tai yra ne viena savivaldybė, tai galima net ir ministerijos teikimu dviejose savivaldybėse skelbti karantiną, nustatant jo sąlygas“, – teigė A. Veryga.

Situacija šalyje blogėja

Interviu „Delfi“ pirmadienio rytą bendrai situaciją šalyje dėl koronaviruso vadino blogėjančia.

„Deja, bet ji yra blogėjanti. Deja, ji blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių. Tas tikrai kelia nerimą ir sezonui ir toliau vėstant ir šaltėjant“, – kalbėjo A. Veryga.

Ministras sutiko, kad tiek visuomenė, tiek ekspertai, turi labai skirtingus lūkesčius dėl priemonių, kurios yra reikalingos valdyti šiai situacijai – vieni klausia, kur yra griežtesnės priemonės, kiti – kaip tik jų nelaukia ir baiminasi.

„Visuomenė turi labai skirtingus lūkesčius. Net ekspertai labai skirtingas rekomendacijas dalina – vieni pasisako už kietą karantiną, kiti kaip tik sako, kad reikia išmokti su tuo gyventi, prisitaikyti. Nėra lengva rasti „aukso vidurį“, nes priemonių įvedimas ir jų efektyvumas labai priklauso nuo visuomenės, tai yra nuo žmonių, kuriems reikia tų priemonių laikytis.

Jeigu visuomenė yra labai priešiškai nusiteikusi priemonėms, tai ir galimybė tas priemones įgyvendinti tampa labai ribota. Stengiamasi taikyti labiau ribotą strategiją. Priemones pritaikyti ten, kur virusas išplinta labiau. Nedidelių rajonų atveju iki šiol tas pasiteisindavo. Dabar Vilnius yra „karštas taškas“, ir čia – jau ne Raseiniai ir ne Radviliškis“, – kalbėjo A. Veryga.

Ministras teigė skaitęs žinutes, kad miestas susitarė su pramogų vietomis, kad bus laikomasi taisyklių, saugomasi.

„Kaip bus, pamatysime. Duok Dieve, kad tikrai taip ir būtų. Bet kaip tik prieš interviu su Jumis klausiau spaudos apžvalgos, ir berods „Verslo žiniose“ buvo analizuojamas švedų ir kitų šalių atvejis analizuojamas, ir nuolat akcentuojama, kad švedai mažiau draudė, daugiau prašė visuomenės iš esmės to paties, ką mes darėme nustatydami privalomus reikalavimus. Švedai laikėsi tų rekomendacijų.

Mes, panašu, laukiame iki paskutinės minutės, kol dar nedraudžiama, ir savotiškai laukiame, kada mus nubaus, uždraus. Tada galėsime pasiskųsti, kad uždraudė, neleido. Bet, jeigu dar galima, nepasakyta, kad draudžiama, tai iki paskutinės minutės darysime taip, kad apeitume kažkokį patarimą arba rekomendaciją“, – stebėjosi A. Veryga.

Ministras neatmetė, kad gali būti grįžta prie griežtų priemonių.

„Tikrai nesinorėtų griežtų karantininių priemonių, bet, jeigu sveikatos sistema neatlaikys, o taip gali atsitikti, tai jų reikės imtis. Tiesiog neliks jokių kitų alternatyvų. Žmonėms sveikatos paslaugas vis tiek reikės teikti. Sveikatos sistema negali perdegti. Kol kas ačiū Dievui taip nėra, bet, kaip bus ateityje, pamatysime“, – sakė A. Veryga.

Neigia sunkesnius sprendimus taupantis naujai valdžiai

Kai kurios kitos Europos šalys jau imasi ir griežtesnių viruso kontrolės priemonių. Prancūzija regionuose, kur labiausiai plinta koronavirusas, tarp jų – ir Paryžiaus mieste, mažiausiai keturioms savaitėms nuo šeštadienio įsivedė komendanto valandas nuo 21 val. iki 6 valandos. Tos priemonės liečia daugiau nei 20 mln. žmonių.

Kaip apibendrino BBC, ketvirtadienį Lenkija nustatė raudonąsias zonas, kur mokyklos ir sporto salės. Tarp tų raudonųjų zonų pateko ir šalies sostinė Varšuva.

Italijos pietiniame Kampanijos regione (taip ir pat ir jo mieste Neapolyje), dviem savaitėms uždarytos mokyklos.

Portugalijoje nuo ketvirtadienio svarstoma riboti žmonių susirinkimus nuo penkių žmonių. Tik vestuvėse ir krikštynose planuojama leisti dalyvauti iki penkiasdešimties žmonių, bet, pavyzdžiui, universiteto vakarėliai yra uždrausti.

Rusijos sostinėje Maskvoje nuo pirmadienio uždaromos mokyklos moksleiviams nuo 13 iki 18 metų amžiaus.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras sakė, kad ir pas mus ne viskas yra tik rekomendacijų pagrindu.

„Yra priemonių, kurios yra net ir labai privalomos – kaukės, reikalavimai dėl renginių organizavimo. Skirtingai negu, pavyzdžiui, prancūzai, mes nebuvome atšaukę ekstremalios situacijos, (…) ir galėjome šį tą taikyti, tą ir darome.

Taip pat ir savivaldybėms yra pakankamai laisvos rankos pritaikyti tam tikras priemones. Nėra taip, kad mes absoliučiai atsipalaidavome. Nors šalies mastu, kaip Jūs teisingai ir sakote, tai yra ir politinės atsakomybės klausimas.

Vyriausybė kas kartą susirinkusi sprendžia, vertindama, ką tai reikštų ekonomikos prasme – kad ir tarkime tokiu atveju, jei moksleivius reikėtų masiškai išvaryti į nuotolinį mokymąsi. Visi puikiai suprantame, kad tai būtų didžiulė grupė žmonių, kuriems būtų nebeįmanoma išeiti į darbą. Žmonės liktų namuose, nes jiems reikėtų prižiūrėti vaikus. Tai būtų didžiulis krūvis šalies ekonomikai“, – sakė A. Veryga.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau yra patyrusi didelį poveikį.

„Lietuva gerai susitvarkė, bet tas negali tęstis be galo. Tai yra sunkūs pasirinkimai visoms valstybėms. Visi labai laukia vakcinos, ir tas laukimas yra labai skausmingas“, – teigė A. Veryga.

Ministras tikino, kad psichologiškai jis nėra nusiteikęs jau išlaukti naujos valdžios, kad ji priiminėtų sunkesnius sprendimus.

„Tikrai taip nėra. Naujos valdžios dar reikės gerokai palaukti. Seimas prisieks maždaug lapkričio viduryje, bet užtruks, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Šita Vyriausybė dar dirbs ir gruodžio pirmoje pusėje. Tai tikrai – ne variantas sulaukti naujos valdžios. Tuos sprendimus reikės priiminėti ir priiminės šita Vyriausybė“, – kalbėjo A. Veryga.

Dėl vakcinos kol kas optimistinių žinių neturi

Pasak ministro, kol kas nėra labai optimistinių žinių iš tyrėjų apie vakciną dėl COVID-19.

„Girdime žinutės, kad net ir optimistiškiausios vakcinos, atsakingai žiūrint į jų kūrimą, būna, kad stabdo kuriam laikui klinikinius tyrimus, kol išsiaiškina dėl pašalinių poveikių. Gyvename tame pačiame žinojime, kurį turėjome galbūt prieš gerus du mėnesius“, – sakė A. Veryga.

Ministras teigė, kad dar tebėra optimistinių pažadų, kad gali gruodį atsirasti vakcinų.

„Bet kol jų nėra, tai yra tik pažadas. Turbūt galėsime pasakyti, ar taip bus, tik tada, kai gruodis ateis“, – teigė A. Veryga.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT