Kovo 11-osios gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje prieš kelias dienas susiklosčius pavojingai situacijai, kurios metu vos nekliudytas pėsčiasis, tarp kauniečių kilo diskusija, kas nutikus nelaimei tokiu atveju būtų kaltas. „Kas vyksta Kaune“ šį klausimą uždavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnams – aiškėja, kad vairuotojai perėjose turi būti daug atsargesni, ypač prieš porą metų pakeitus vieną Kelių eismo taisyklių (KET) punktą
Kaip portalo žurnalistams sakė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė, visapusiškai objektyviai vertinti situacijos negalima, nes reikėtų nustatyti visas faktines aplinkybes, apklausti eismo dalyvius, liudytojus, surinkti visus įmanomus bylius ir nebylius įrodymus.
„Visgi iš vaizdo įrašo matome, kad pėsčiasis prieš įeidamas į perėją stovi prie važiuojamosios dalies krašto, t. y., laukia, kol galės įžengti į gatvę, tad vairuotojas aiškiai turi Kelių eismo taisyklių (KET) 30 punkte numatytą prievolę praleisti žmogų ir priimti tą sprendimą iš anksto“, – sakė R. Baltaševičienė.
Taip pat, pažymėjo ji, matoma, kad pirmoje juostoje stovi ir dalį perėjos užstoja troleibusas. Tokiu atveju vairuotojas taip pat privalo sustoti, o jeigu greta važiuojanti transporto priemonė prieš perėją mažintų greitį, jį irgi sumažinti.
[susije_video kurie=””]
„Kelio ženklinimas dažnai prisideda prie eismo saugumo, padeda išvengti incidentų, tačiau matome, kad čia ką tik atlikti gatvės remonto darbai, juostos bei „zebras“, tikriausiai, bus nubraižyti, bet perėja pirmiausia žymima kelio ženklais, kaip ir yra“, – aiškino pareigūnė.
Ji pabrėžė, kad 2018-ųjų lapkritį, išanalizavus gerąją Europos šalių praktiką, suderinus su tarptautiniais eismo saugumo teisės aktais, priimti tam tikri KET pakeitimai.
Pakeistas 30 punktas numatantis, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi sulėtinti greitį arba sustoti prie perėjos ženklo. Anksčiau vairuotojas turėjo praleisti į važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį, o dabar – žengusį, įžengiantį ir laukiantį galimybės įžengti į važiuojamąją dalį, vadinasi, laukiantį ant šaligatvio.
„Šiame punkte numatyta, kad vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui (tamsiam paros metui) arba negalint apžvelgti visos perėjos. Taisyklės pakeistos dėl to, kad pėsčiųjų perėjose žūdavo, būdavo sužalojama daug žmonių. Galime pasidžiaugti, kad per šiuos metus Kaune perėjose nežuvo nė vienas pėsčiasis, sužalotų vis mažėja. Dabar vairuotojas privalo įvertinti situaciją ir praleisti pėsčiąjį daug anksčiau“, – kalbėjo R. Baltaševičienė.
Taip pat pakeistas 32 KET punktas, kuris sako, kad vairuotojui draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją tol, kol pėsčiasis nepasitraukė iš jo eismo juostos.
„Šis punktas labai svarbus saugumo prasme, kadangi vairuotojai dažnai elgiasi neatsakingai, greitina pėsčiuosius, tačiau neatsižvelgia į tai, kad kas nors gali iškristi (kaip galbūt nutiko ir vaizdo įraše užfiksuotoje situacijoje), jis gali suklupti, pasidaryti bloga“, – dėstė R. Baltaševičienė.
Tuo metu į važiuojamąją dalį įžengęs pėsčiasis turi įvertinti atstumą iki atvažiuojančių transporto priemonių ir jų greitį, taip pat vengti bet kokios veiklos, kuri atitrauktų jo dėmesį nuo eismo situacijos ir trukdytų pasirūpinti savo saugumu – kalbėti telefonu, klausyti muzikos.
„Pėsčiasis irgi turi saugoti save“, – reziumavo Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė, visgi, pripažinusi, kad vairuotojas pėsčiųjų perėja einančiam žmogui turi daugiau taisyklėse įtvirtintų prievolių, o pėsčiasis apskritai turi pirmumą.
Pavojinga situaciją Kovo 11-osios gatvėje užfiksuota spalio 13 d. popietę. Kaip matyti medžiagoje, pirmoje juostoje kiek tolėliau nuo perėjos stovi 7 maršruto troleibusas, tuo metu antra juosta automobiliai juda V. Krėvės prospekto žiedinės sankryžos kryptimi. Ant šaligatvio stoviniavęs vaikinas metasi į priekį, mėgina pralįsti tarp gana tankiai judančių automobilių ir klumpa prieš „Volvo“, desperatiškai keliasi ir gatvę iš esmės įveikia keturpėsčias.
