Paskutinį spalio sekmadienį vėl grįšime prie žiemos laiko ir laikrodžius suksime atgal. Tai reiškia, kad galėsime valanda ilgiau pamiegoti, tačiau vakarai bus ilgesni ir tamsesni.
Žiemos laikas vedamas kiekvienų metų paskutinį spalio sekmadienį, kai 4 valandą nakties laikrodžio rodyklės persukamos valanda atgal. Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio, tuomet grįžtama prie vasaros laiko.
Šiais metais laikrodžių rodykles suksime naktį iš šeštadienio į sekmadienį, spalio 25 d.
Laiko sukiojimas kelia aistras
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Šįmet laikrodžius persukti vis dar privalu: Europos Parlamento sprendimas dėl sezoninio laiko buvo atidėtas iki 2021 metų, tačiau 2020 m. pavasarį prasidėjusi koronaviruso pandemija ir tebesitęsiančios derybos dėl Brexit sumaišė kortas dėl svarstymų, ar reikia galutinai atsisakyti laiko sukiojimo. Klausimas vis dar įšaldytas.
2018 m. Susisiekimo ministerijos atlikta visuomenės apklausa parodė, kad daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.
Anot jos, nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tokį pasirinkimą labiausiai palaikė vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų.
Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.
„Delfi” primena, kad žiemos ir vasaros laikas įvestas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
