Pirmasis Seimo rinkimų turo sudėliotas paveikslas kol kas sveria dešinės pusės link, tačiau „Delfi“ kalbinti specialistai akcentuoja, kad vaizdas dar tikrai negalutinis, o lemiamą vaidmenį antrajame ture suvaidinti gali keli veiksniai.
Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, daugiausiai balsų pirmajame ture gavusi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienmandatėse bendrai turės 18 susidūrimų su liberaliomis jėgomis (Laisvės partija ir Liberalų Sąjūdžiu) ir 26 akistatas su Lietuvos valstiečiais ir žaliaisiais (LVŽS).
Kaunas gali nusverti į kitą pusę
Kaip „Delfi“ teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, docentas Mažvydas Jastramskis, gerokai turimą paveikslą gali pakoreguoti laikinosios sostinės gyventojų balsai.
„Kaunas bus esminis dalykas. Ten yra „valstiečiai“ prieš Tėvynės sąjungą, ir tai, kaip ten pasiskirstys mandatai, gali labai pakeisti balansą tarp centro dešinės ir centro kairės“, – sakė jis.
Kad Kaunas jau pirmajame rinkimų ture išsiskyrė iš kitų didžiųjų miestų, antrino ir „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė dr. Rasa Ališauskienė.
„Vienas dalykas, kad ten pakankamai kaip didžiuose miestuose gerai pasirodė „valstiečiai“, pagal tai, kas išėjo į antrą turą. Pavyzdžiui, su Vilniumi negali palyginti. Vilniuje daugumoje vienmandačių yra TS-LKD ir Laisvės partijos kandidatai. O Kaune yra daugiausiai TS-LKD ir „valstiečių“. Šiek tiek skiriasi, labiausiai liberalūs išliko Vilnius ir Klaipėda, kaip ir būdavo. O Kaunas toks labiau, sakyčiau, susiskaldęs“, – dėmesį atkreipė ji.
R. Ališauskienė pastebėjo, kad prieš ketverius metus antrasis rinkimų turas rezultatus pakoregavo labai stipriai.
„Tada šiek tiek daugiau turėjo Tėvynės Sąjunga, bet mikroskopiškai, beveik vienodai su LVŽS. O po antro turo „valstiečių“ persvara buvo žymi. Tai šį kartą matant, kas pateko į antrą turą, gali būti ir toks scenarijus. Bet dabar Tėvynės Sąjunga ryškiau pirmauja, tai gali būti ir scenarijus, kad jie dar pasididins“, – prognozavo R. Ališauskienė.
Kad galutinis vaizdas dar pasikoreguos, neabejojo ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
„Ankstesni rinkimai rodo tą patį, kad rezultatas labai pasikoreguodavo. Kita vertus, čia pirmiausiai yra aritmetika, kiek tų kandidatų yra. Tikėtina, kad nepaisant aiškios konservatorių sėkmės pirmame ture, tie kandidatai, kurie remiami kairesnių partijų, jeigu jie eina su konservatorių kandidatu, dažniausiai turi geresnes pozicijas. Žmonės konservatorius kaip partiją arba labai myli, arba nemyli ir yra linkę atiduoti balsą už kažką kitą, bet ne už konservatorius“, – kalbėjo I. Zokas.
Ta pati korta gali suveikti „valstiečių“ nenaudai
Vis dėlto M. Jastramskis abejojo, ar šį kartą galėtų pasikartoti 2016 m. scenarijus, kai nemaža dalis balsavo „prieš“ konservatorius. Politologo teigimu, toks manymas ne visai tikslus, nes prieš ketverius metus „valstiečių“ korta buvo ir naujumas.
„Buvo balsuojama už naują partiją, dar nebuvusią, už permainas, už jos populiarius lyderius. Tai dabar jau veiktų ne „valstiečių“ naudai. Jokiu būdu. Todėl, kad jie jau yra ketverius metus valdžioje buvusi partija. Mes čia neprisiriškime prie partijų.
Kalbėkime apie principą, kad jeigu antrame ture yra būtent linkstama mažiau palaikyti valdžios partiją ir ieškoma kažkokio nuosaikesnio varianto, tai kaip tik dešiniajai yra pliusai, nes jie eina iš opozicijos. Tai čia vienas dalykas. Ir apskritai, man atrodo, iš Tėvynės Sąjungos surinkto balsų procento nepanašu, kad jie būtų tiek nemėgstami, jog pasikartotų tas pats dalykas kaip 2016 m.“, – sakė M. Jastramskis.
Be to, pašnekovo teigimu, dabar situacija kitokia ir todėl, kad tarp dviejų pirmųjų partijų atotrūkis didesnis konservatorių naudai. Su tuo sutiko ir R. Ališauskienė.
„Bet kad antrame ture „valstiečiai“ nepakartos 2016 m., tai aišku, nes ir tų kandidatų mažiau išėjo. Tik tiek, kad kaip partijos, kuri buvo valdžioje, tas rezultatas neblogas. O konservatoriai šį kartą tikrai turi daug potencialo, bet kaip jie sugebės sumobilizuoti tuos rinkėjus, kurie pirmame ture balsavo ne už jų kandidatą, ir kad balsuotų ne už tą antrą, tai va čia didelis klausimas“, – teigė sociologė.
Savo ruožtu I. Zokas siūlė pasižiūrėti ne tik į praėjusius Seimo, bet ir į prezidento rinkimus. Sociologas neatmetė galimybės, kad balsuojančių ne „už“, o „prieš“ tikrai bus.
„Tai rodo ne tik 2016 m. rezultatai, bet tai rodo ir prezidento rinkimų rezultatai. Kai išėjo konservatorių remiama Šimonytė ir Nausėda ją, galima sakyti, sutriuškino. Ne dėl to, kad buvo itin populiarus kandidatas, o todėl, kad išėjo prieš konservatorių remiamą kandidatą.
Jeigu projektuotume iš paskutinių rinkimų, kurie įvyko prieš gerus metus, tai, matyt, konservatorių lubų klausimas niekur nedingo ir, tikėtina, kad ypač mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, antikonservatoriški kandidatai dažnai turi stipresnes pozicijas. Bet vėlgi reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai, kadangi kai kur veikia asmenybių klausimas. To irgi negalima nuvertinti“, – sakė I. Zokas.
Dar vienas nežinomasis – aktyvumas ir ką rinkėjai mato premjeru
Svarbų vaidmenį galutiniams rezultatams, pabrėžė R. Ališauskienė, bus ir rinkėjų aktyvumas. Sociologė kėlė klausimą, ar po dviejų savaičių balsuoti ateis tie, kurių kandidatai į antrąjį turą nepateko.
„Ir jeigu ateis, tai kaip elgsis? Dvi savaitės yra pakankamai ilgas laikas. Kas dar turės įtakos, kad dabar jau nori, nenori prasidės kalbos apie koaliciją ir kas gali turėti daugumą, nors partijos sako, kad jas formuoti dar anksti. Tai žmonėms irgi darys įtaką, nes praktiškai bus tai, apie ką iš dalies buvo ir pati rinkimų kampanija – kas bus premjeras.
Matėme ir per debatus, ir apklausose buvo klausiama – ką norėtumėte matyti kitu premjeru. Vis tiek žmonėms taip atrodo, kad jei koalicija centro-dešinės, tai greičiausiai Šimonytė, jeigu centro-kairės, tai vis tiek greičiausiai Skvernelis. Šitas faktorius gali turėti įtakos ir renkantis, už ką balsuoti antrame ture“, – įžvalgomis dalinosi R. Ališauskienė.
Kad dalis rinkėjų, balsavusių už „valstiečius“, o ypač socdemus gali tiesiog neateiti į antrąjį turą, sakė ir M. Jastramskis.
Tuo tarpu I. Zokas pabrėžė, kad ir atėjusiųjų elgesys nebūtinai bus nuspėjamas. Jo teigimu, jei žmogus pirmame ture palaikė konkrečią kairiąją partiją, tai dar nereiškia, kad ir antrajame palaikys kitą to paties politinio spektro jėgą.
„Lemiamą vaidmenį suvaidins asmenybės patrauklumas“, – prognozavo I. Zokas.
Vadina lūžiniais rinkimais
VU TSPMI politologas kaip šių rinkimų išskirtinumą įvardijo palaikymą liberalioms jėgoms.
„Nėra čia labai įprastas dalykas. Jo po truputį būta. Mieste, Vilniuje, praėjusiuose rinkimuose būta tokio dalyko, bet tokiu mastu kaip dabar, tai tikrai pirmą kartą.
Aišku, aktyvumas buvo mažesnis negu vidutiniškai, bet net atsižvelgiant į tai, tai yra tam tikri lūžiniai rinkimai. Net ir daugiamandatę pasižiūrėjus, tai tiek balsų Lietuvoje dešinė jau negavo daugiau negu 20 metų“, – atkreipė dėmesį M. Jastramskis.
Paklaustas, ar galėtų prognozuoti, kiek įtempta kova bus tose vienmandatėse, kuriose susitiks vien dešiniosios partijos – konservatoriai ir liberalai, M. Jastramskis sakė, jog tam tikras prognozes galima daryti remiantis pirmojo turo rezultatais.
„Aš vis dėlto manau, kad konservatoriai turi pranašumą kaip didesnė partija. Kiek aš mačiau, tikrai yra dalis apygardų, kur pranašumas yra didelis – konservatorių virš 30 proc., o Laisvės partijos mažiau negu 20 proc. Ten, kur atotrūkis jau yra pirmame ture ir kandidatas gavo virš 30 proc. balsų, tai turėtų laimėti konservatoriai.
Aišku, gali būti vienas kitas netikėtumas, čia atsiranda ir asmenybės faktorius“, – teigė politologas.
Vis dėlto jis nematė logikos svarstymuose, kad visas jėgas konservatoriai turėtų sutelkti kovai tose vienmandatėse, kur varžysis su kairiaisiais.
„Koalicijos yra koalicijos, bet konservatoriams reikia imti kuo daugiau vienmandačių, kad jie turėtų daugiau mandatų kaip laimėjusi jėga, apie kurią suksis kitos partijos. Keistai atrodo patarimas nesikoncentruoti ten, kur gali laimėti, bet koncentruotis kitur, kur gali laimėti. Visur reikia koncentruotis. Manau, konservatoriai stengsis paimti kuo daugiau vienmandačių. Aišku, draugiškesnis santykis gali būti su liberalais Vilniuje. Bet čia dovanėlių jie tikrai nedalins ir neturėtų dalinti“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Bus arši kova
Kad kovodamos dėl vietų skaičiaus Seime partijos negalvos ir neturėtų galvoti apie koaliciją, sutiko ir R. Ališauskienė.
„Kiekviena apygarda dabar svarbi. Čia negalima kažkurių užmest ar pasitraukt, net jeigu eina to paties politinio spektro (kandidatai – „Delfi“), bet šiuo atveju jie vis tiek konkuruoja. Tose vietose, kur jų kandidatų nėra, vieni ar kiti gali paremti sau artimesnius kandidatus – liberalai konservatorius, konservatoriai liberalus, valstiečiai kairę pusę. Bet kur eina to paties spektro, tai vienaip ar kitaip kova bus arši“, – prognozavo R. Ališauskienė.
Tačiau, anot I. Zoko, jau ne vieneri rinkimai įrodė, kad tas partijų ar konkrečių kandidatų rėmimas – prasta korta.
„Antras turas yra grynai vienmandačių žaidimai, tai, be abejo, bus orientuojamasi į vienmandates apygardas. Kas dažniausiai nesuveikia, tai tas partijų palaikymas – jūs pralaimėjote, tai kurias partijas palaikysite?
Lietuva 30 m. gyvena demokratijos sąlygomis. Jeigu aš balsavau už partiją C, kuri nepraėjo į antrą turą, tai tos partijos kandidato pasakymas, už ką man balsuoti, labai dažnai iš viso nesuveikia. Dėl to, matyt, turėtų būti darbas tiesiogiai apygardoje įtikinant rinkėjus, kad aš esu geresnis pasirinkimas“, – dėmesį atkreipė sociologas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
