Aukštojoje Fredoje stovinti apleista cerkvė mena XIX a. – Kas vyksta Kaune

Aukštojoje Fredoje stovinti apleista cerkvė mena XIX a.

SKIRMANTĖ JAVAITYTĖ 2020/10/11 14:36
Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvėje pamaldos vyko jau seniai./ R. Tenio nuotr.

Aukštojoje Fredoje jau 129 metus stovi Šventojo Sergijaus Radonežiečio cerkvė. Tarpukariu pastate buvo įkurta katalikų bažnyčia. Sovietmečiu ji tarnavo kaip sandėlis, sporto salė. Jau bene trisdešimt metų pastatas stovi apleistas, o šiuo metu jis priklauso privačiam asmeniui. Prisiminti šių maldos namų istoriją padeda istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas.

Šalia – kapinės

Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva 1891 m. perstačius katalikų koplyčią buvo įrengta cerkvė, skirta artilerijos batalionų reikmėms. Šalia tarpukariu įrengto VDU Botanikos sodo išliko ne tik ši cerkvė, bet ir senosios Fredos kapinės, kuriose palaidoti vokiečių ir rusų kariai, žuvę puldami Kauno tvirtovę. Amžino poilsio čia atgulė ir pirmasis Kauno tvirtovės komendantas Oskaras Klemas. Stovėdami šalia jo kapo už tvoros regime pietrytinę Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvės pusę su apside. Ant tvoros – šventųjų paveikslėliai.

Žvilgsnis į artileristams statytą cerkvę iš A. Fredos kapinių./ R. Tenio nuotr.

Karių reikmėms

Kaip pažymi gidas D. Ramanauskas, XIX a. pab. Kauno miestas tapo strategiškai reikšmingas, 1879 m. parengti Kauno tvirtovės statybos planai po kelerių metų buvo pradėti įgyvendinti. Planuota pastatyti 12 fortų, sutelkti dešimtis tūkstančių karių, kurių didžioji dalis turėjo būti stačiatikiai.

1891 m. pradėtas antrasis statybų etapas, statyti ne tik fortai, baterijos, kareivinės, sandėliai, bet ir maldos namai. „Palaipsniui pastatytos kariuomenės cerkvės: Žemuosiuose Šančiuose, Fredoje, dabartiniame Radvilėnų plente. Soboras pastatytas kaip Kauno tvirtovės komplekso kulminacija, stačiatikių įsigalėjimo simbolis“, – teigė istorikas D. Ramanauskas.

Pagrindinis kupolas buvo dangaus spalvos, ant sienų kadais matėsi ištapyti angelai, evangelistai. Dabar cerkvės viduje – tuščia./ Kultūros vertybių registro nuotr.

Cerkvė ir kapinės Fredoje atsirado, kai netoliese buvusiame žemaičių bajoro Juzefo Godlevskio (Godliausko) dvare įsikūrusi artilerijos valdyba nutarė šalia pastatyti nedidelę cerkvę, įrengti kapinaites. Už statybas buvo atsakingi pulkininkas Nepliujevas ir papulkininkis Vojevodskis. Prie jos statybų finansiškai prisidėjo ir karo vadovybė, kariai.

Gidas pasakoja, kad iš pradžių maldos namai vadinosi Kauno tvirtovės Šv. Trejybės Kauno artilerijos cerkvė, vėliau jie gavo XIV a. gyvenusio stačiatikių vienuolio, šventojo vardą – Sergijaus Radonežiečio. „Tai vienas iš kelių Kaune išlikusių Kauno tvirtovės religinių pastatų. Dar vienas stovi Naujamiestyje, tai buvęs Soboras, dabar – Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia“, – sakė D. Ramanauskas.

Buvęs J. Godlevskio dvaras. Anksčiau čia gyveno artilerijos valdyba, pirmasis tvirtovės komendantas generolas O. Klemas./ R. Tenio nuotr.

Bažnyčia, sandėlis, sporto salė

Gidas pažymi, kad Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė buvo pastatyta nugriovus toje vietoje stovėjusią nedidelę katalikų koplyčią. Po Pirmojo pasaulinio karo ji paversta katalikų bažnyčia, o po Antrojo – uždaryta, apleista, net nugriuvo varpinės bei kupolo viršūnės. Vėliau ji naudota kaip sandėlis, po to – sporto salė. 1982 m. remontuota.

Maldos namuose tilpdavo apie 200 tikinčiųjų, joje būdavo ne tik rengiamos religinės apeigos, bet ir vykdavo renginiai, šventės. „Nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų pastatas stovi apleistas, tiesa, prieš kelerius metus buvo aptvarkytas, uždengtas stogas, langai, tačiau šiandien funkcijos nebeatlieka. Dabar tai – privati nuosavybė“, – sakė istorikas.

Ž. E. Žilibero g. 8 stovinti cerkvė ribojasi su privačių namų kvartalu./ R. Tenio nuotr.

Jo teigimu, cerkvė išliko autentiška, pažymėtinos plytos, akmeniniai pamatai, medinės durys, įkomponuoti graikiški kryžiai. Abu šoniniai fasadai yra identiški, su arkiniais langais. Tarp cerkvės arkų išliko XX a. tapybos fragmentų. Ypatingas betoninis cerkvės kupolas – tai vienas iš pirmųjų betono pavyzdžių Kaune.

Kultūros vertybių registre informuojama, kad cerkvės erdvė suskaidyta į keturias dalis: apskrito plano centrinę patalpą, šešiakampio plano apsidės ir stačiakampio plano bokšto bei prieangio patalpas.

Varpinės bokštas./ R. Tenio nuotr.

Tvirtovės tvora

Istorikas atkreipia dėmesį į netoli cerkvės esantį VDU Botanikos sodą, jį iki šių dienų juosia Kauno tvirtovei aptverti naudota tvora, vietomis siekianti 3 m aukštį.

„Ją perlipti būdavo labai sunku, užlipus viena koja, niekaip neišeidavo permesti kitos. Viršuje styro kabliai, už kurių kareivis galėdavo užkibti ir susižeisti“, – sakė pašnekovas. Po karo nemažai tvoros buvo surinkta, sandėliuota, po to naudota objektams aptverti. „Dalis pateko ir į privačių žmonių rankas, kurie tvorą panaudojo savo reikmėms. Nemažai Žaliakalnio pastatų aptverta būtent šita tvora“, – teigė D. Ramanauskas.

1923 m. įrengtame VDU Botanikos sode iki šiol išlikę Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, įtvirtinimų liekanos. Beje, centriniai įtvirtinimai prasideda nuo botanikos sodo ir baigiasi prie Aleksoto apžvalgos aikštelės.

2013 m. Vilkaviškio vyskupija apleistą Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę už 400 tūkst. Lt. (apie 115 tūkst. eurų) pardavė privačiam asmeniui Ryčiui Klimui. Šiuo metu pastatas užkonservuotas, jis aptvertas tvora, į prižiūrimą teritoriją patekti prašalaičiai negali. 2001 m. Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė buvo įtraukta į LR kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinio paminklo statusą.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT