Išankstiniame etape balsavę TS-LKD Kauno kandidatai pasisakė ir specialioje laidoje | Kas vyksta Kaune

Išankstiniame etape balsavę TS-LKD Kauno kandidatai pasisakė ir specialioje laidoje

Organizatorių nuotr.

Trečiadienį Kaune balsus atidavė visi septyni Kauno mieste į Seimą kandidatuojantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) kandidatai. Vėliau kandidatai persikėlė į Vilniaus g. 39 name įsikūrusį TS-LKD Kauno sueigos biurą, kur vyko speciali tiesioginė laida, skirta kandidatų patirties bei vertybinių nuostatų pristatymui, diskusijoms ir atsakymams į paskutiniuosius prieš šių metų Seimo rinkimus gyventojams kylančius klausimus.

[galerija kiek=”8″]

Specialioje laidoje ir diskusijoje dalyvavo visi penktuoju numeriu rinkimuose pažymėtos TS-LKD partijos Kaune keliami kandidatai. Tai – partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kandidatuojantis Centro-Žaliakalnio apygardoje, Kazys Starkevičius – Petrašiūnų-Gričiupio, Šilainiuose kandidatuojanti Kauno miesto TS-LKD sueigos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė, Panemunės apygardoje – Gintarė Skaistė, Savanorių apygardoje – Paulius Lukševičius, Aleksoto-Vilijampolės – Vytautas Juozapaitis, o Kalniečių apygardoje Arvydas Anušauskas.

Kaunas – Lietuvos Milanas

Specialiame tiesioginiame pokalbyje su rinkėjais bendravęs, savo idėjas pristatęs ir į klausimus atsakinėjęs TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, jog Kauną mato tarsi Lietuvos Milaną.

„Kiekvienas miestas formuoja savo identitetą ir sieja save su tam tikra simbolika. Mano nuomone, kiek netinkamas yra šiuo metu dar dažnai girdimas Kauno, kaip laikinosios sostinės pristatymas. Laikinoji sostinė suponuoja apie prarastus ir laikinus dalykus, išlieka prisirišimas prie istorinio laikotarpio, kuris jau niekada nepasikartos. Dėl šios priežasties, daug galvodamas ir ieškodamas pavyzdžių kitų valstybių praktikoje, atkreipiau dėmesį į miestą, kuris geriau pagalvojus yra labai logiškas pavyzdys ir atitikmuo kitos šalies kontekste“, – teigė G. Landsbergis.

Politiko teigimu, Italijos kontekste Milanas yra miestas, turintis labai aiškią savo kryptį, stiprybes, atspirtį kultūroje, ekonomikoje, švietime. Anot G. Landsbergio, miestas vengia pozicionuoti save kaip beveik sostinę ir tokiu būdu daugelyje sričių ja tampa.

„Miestas yra pats sau sostine srityse, kurias išsikėlė kaip prioritetines. Milanas yra tikrai logiškas pavyzdys šiame identitetu Kaunui panašiame kontekste. Juk operos sostinė – ne Roma. Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad Milanas yra viena iš pasaulio operos sostinių. Kartu Italijoje Milanas yra ekonomikos ir švietimo sostinė, garsėjanti geriausiu šalies universitetu.

Gabrielius Landsbergis / Organizatorių nuotr.

Na, o miesto pasididžiavimas kyla iš to, kas šiandien jau yra pasiekta, o tai, man atrodo, yra pagrindinis miesto stiprybės ir tobulėjimo variklis. Tai skatina miestą judėti pirmyn ir, manau, kad kuo daugiau šio pasididžiavimo bei požiūrio bus Kaune, tuo stipresnis miestas taps“, – sakė Centro-Žaliakalnio apygardoje kandidatuojantis G. Landsbergis.

Savo dosjė šmaikščiai įvardinęs, kad viena mėgstamiausių jo knygų yra populiari vaikiška komiksų knygelė „Ką žmonės dirbą visą dieną“, G. Landsbergis sulaukė klausimo – ką Seimo nariai dirba visą dieną?

„Jei atsakant trumpai ir rimtai, pastarieji ketveri metai Seime buvo kova už demokratiją ir kova prieš tironiją. Nors tai sunkiai nusipieštų minėtoje linksmoje knygoje vaikams, tačiau tai tikrai buvo svarbiausia kasdieninės veiklos užduotis“, – sako kandidatas.

G. Landsbergis dalijosi pastebėjimais, kad prieš tris dešimtmečius iškovota Lietuvos nepriklausomybė plačiojoje visuomenėje po truputį virsta tarsi duotybe, pamirštant kokia trapi ji gali būti.

„Mes nepriklausomybės vertybes įrašėme į konstituciją ir jomis vadovaujamės kasdieniniame šalies gyvenime. Dėl jų renkame ir Seimą, tačiau kartais pamirštame, kaip svarbu jas saugoti ir ginti kasdien. Aplink gausu pavyzdžių. Visai greta mūsų yra valstybės, kurios šiandien jau sunkiai besivadina demokratiškomis, nors laisvę iškovojo panašiu metu, kaip ir mes.

Pavyzdžiui, tai šiandieninė Vengrija ar Baltarusija, kur žmonės kiekvieną savaitę kovoja už laisvę rizikuodami savo gyvybėmis. Žmonės Baltarusijoje neturi pasirinkimo laisvės išsirinkti ir deleguoti norimų valdžios atstovų, tuo tarpu šiandien Lietuvoje mes girdime netgi aktyvių raginimų eiti ir gadinti rinkimų biuletenius, piešti ant jų herojus ar kitaip rinkimų metu pasilinksminti. Žmonės Baltarusijoje nekvatoja, jiems rinkimai nėra pokštas. Man rodos, kad mes pernelyg neseniai buvome panašioje situacijoje, kad šiandien į rinkimus galėtumėme žiūrėti, kaip į pokštą“, – sako G. Landsbergis.

Svarbiausia – komanda, strategija, tikslas

Kas bendro tarp politikos ir buriavimo? Šio klausimo specialios, tiesioginės laidos metu sulaukė TS-LKD Kauno sueigos pirmininkė ir partijos kandidatė Šilainių apygardoje bei praeityje buvusi profesionali buriuotoja ir buriavimo sporto meistrė Jurgita Šiugždinienė. Atsakydama politikė išskyrė tris aspektus – komandą, tikslą ir strategiją.

Jurgita Šiugždinienė / Organizatorių nuotr.

„Prisimenu posakį: jei nežinai kur plauki, joks vėjas nebus tau palankus. Taip yra tiek buriavime, tiek politikoje. Politikoje būtini aiškūs tikslai – valstybės, partijos, komandos. Svarbu jais tikėti, dėl jų sutarti, jų siekti ir vadovautis. Jiems pasiekti būtina strategija. Taip pat yra ir buriavime.

Jeigu nori laimėti varžybas ar pasiekti tikslą, tu turi žinoti koks vėjas ir iš kurios pusės pučia, kokios vyrauja srovės, dairytis aplinkui ir matyti, ką veikia tavo oponentai bei partneriai, tam, kad galėtum pasiekti tikslą. Tiesa, buriavime tu esi niekas be savo komandos – įgulos. Jei komanda nepasiruošusi dirbti kartu, pasekmės gali būti labai skaudžios, o kartais net pražūtingos. Atitinkamai yra ir politikoje. Svarbu – komanda, strategija, tikslas“, – sakė J. Šiugždinienė.

Pirmąja šalies universiteto rektore moterimi buvusi J. Šiugždinienė sulaukė ir klausimo, susijusio su lyčių nelygybe bei moterų lyderyste vadovaujamose pozicijose pasaulyje.

„Nenoriu skirstyti vyrų ir moterų į atskiras grupes pagal stiprybes ar silpnybes. Manau, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, turi išskirtinį charakterį bei su juo ateinančias stiprybes ir profesinius trūkumus. Tiesa, kas yra ypatingai svarbu ir apie ką daug kalbame savo programoje – lygios moterų galimybės derinant asmeninį gyvenimą su profesiniu. Kitaip tariant, atsakomybių ir užduočių pasidalijimas šeimoje, sąlygos derinti šeimos gyvenimą su karjera. Nepaisant to, kiekvienas esame ypatingas, o mūsų asmeniniai pranašumai leidžia išsiskirti profesinėje srityje nepriklausomai nuo lyties“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kaunas – istorija kvėpuojantis miestas

Kalniečių apygardoje kandidatuojantis istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Seimo narys ir Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas Arvydas Anušauskas diskusijoje apie politinę veiklą, taip pat akcentavo komandos svarbą. Dėl darbo politikoje istorikas beveik turėjo atsisakyti savo pomėgio kopti į kalnus.

„Kopiant į kalnus taip pat nepaprastai svarbu komanda. Ypač – kas laiko kitą virvės galą tau lipant šlaitu ar su kuo tu esi susirišęs viename ryšulyje lipant per sniego tiltą. Nuo bendražygių priklauso tavo išlikimas. Atitinkamai, tikiu, kad lygiai taip pat komanda svarbi ir politinėje veikloje“, – sakė A. Anušauskas.

Paklaustas apie simboliką jo, kaip istoriko bei rašytojo veikloje, politikas išskyrė jam svarbią sąsają su Kalniečių apygarda, kurioje kandidatuoja. Paskutinėje politiko išleistoje knygoje „Aš esu Vanagas“ dalis veiksmo vyksta būtent Kauno Kalniečių gatvėje.

„Kalniečių apygarda ypatinga tuo, kad joje vyko mūsų istorijoje labai svarbus įvykis. Adolfas Ramanauskas- Vanagas būtent šitoje vietovėje lankėsi 1956 metais, lemtingojo suėmimo metu. Būtent šioje apygardoje yra ir jo vardo gatvė bei monumentu pažymėta vieta, iš kur jis buvo išgabentas iš Kauno į ilgų kankinimų bei žūties vietą Vilniuje. Tiesa, tai tik reikšmingas sutapimas, nes rašydamas knygą prieš dvejus metus aš nežinojau, jog kandidatuosiu būtent šioje apygardoje“, – į užduotą klausimą atsakė A. Anušauskas. Paklaustas apie tris vietas, kurias kaip istorikas rekomenduotų aplankyti Kaune, A. Anušauskas išskyrė unikalius Kauno monumentus.

„Visas tris, didžiausią įspūdį man palikusias vietas atradau rengdamas siužetus dokumentiniams filmams. Visų pirma, tai istorinė prezidentūra. Ši vieta turi ypatingą reikšmę mūsų istorijoje. Taip pat ir buvusieji Teisingumo rūmai, šiandien žinomi kaip Kauno filharmonija. Na, o trečioji vieta būtų Karo muziejaus sodelis. Ši vieta mane visada užburia, ji – kvėpuoja istorija“, – teigia politikas.

Arvydas Anušauskas / Organizatorių nuotr.

Nekūrybiškas politikas – tik vykdytojas

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kandidatuojantis maestro, operos solistas ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis specialioje tiesioginėje laidoje sulaukė klausimo, raginančio pasidalinti kurioziškiausiu nutikimu, įvykusiu jo sceninės karjeros metu.

„Išties, teatro pasaulyje nutinka daugybė keisčiausių nuotykių. Vienas tokių man nutiko gastrolių metu Bostone, JAV. Ten priešgaisrinės apsaugos sumetimais visos durys iš vidaus privalo atsidaryti, o iš lauko niekada neįeisi, jei tau durys nebus atvertos.

Taigi, supainiojęs vienas duris tarp užkulisių, užuot patekęs į kitą scenos pusę, patekau į mažą gatvelę tarp pastatų. Tokiu būdu užsitrenkęs su teatro rūbais, ilgais plaukais ir grimu atsidūriau pačiame Bostono centre. Streso būta nemažai, nes spektaklis vis dar vyko ir aš turėjau vos penkias minutes sugrįžti į sceną. Visa laimė, jog teatro apsauga laiku susigaudė ir įleido mane atgal vidun, tad man pavyko laiku ir tęsti spektaklį“, – juokėsi V. Juozapaitis.

Paklaustas, kokios iš meno pasaulio atsineštos patirtys padeda būnant Seimo nariu, V. Juozapaitis išskyrė gebėjimą tvirtai ginti savo nuomonę bei tikslus, kelyje norimo rezultato link.

„Kuomet 2012-aisiais buvau pašauktas tarnauti Seime, daugelis oponentų tikėjosi, jog į Seimą ateina negebantis apginti savo nuomonės skystablauzdis jautruolis. O tiesa yra tai, jog aš atėjau iš operos meno ir akademinio pasaulio, kuriame konkurencija yra kur kas rimtesnė, nei politikoje, kur oponentą gali pažinti iš tolo. Visgi, mene ar akademiniame pasaulyje yra vienas didžiulis privalumas, kurį taip pat atsinešiau kartu: jei nori nugalėti savo oponentą, tu turi tapti geresnis už jį. Deja, politikoje, tai nutinka labai retai.

Dažniausiai čia konkurencija suprantama kaip oponento sumenkinimas, pakišant jam koją, apšmeižiant, ar tiesiog apdergiant ir užpilant purvu. Tad, iš kultūros, meno ir švietimo pasaulio aš atsinešiau jautrią sielą ir pakankamai storą odą. Abi šios savybės geram politikui yra privalomos“, – sakė politikas.

Kalbėdamas apie politikui svarbias savybes, V. Juozapaitis išskyrė kūrybiškumo talentą. Anot jo, ne veltui įstatymų kūrimo sąvoka savyje apima ir žodį kūryba.

Vytautas Juozapaitis / Organizatorių nuotr.

„Kūrybiškumas yra mūsų visuomenės gyvenimo variklis. O politikoje tai apskritai yra duona kasdieninė. Jei žmogus neturi kūrybinės gyslelės, fantazijos, nuojautos, jei jam trūksta atjautos, tuomet jam nelemta būti tikru politiku. Geriausiu atveju jis tampa vengiančiu atsakomybės bedvasiu vykdytoju. Žinoma, šalia šių savybių Seimo nariui būtina tiek profesinė kompetencija, tiek politinė patirtis. Juk susirgęs žmogus mieliau renkasi patyrusį gydytoją, o mokytis – iš patyrusių mokytojų ir dėstytojų“, – sako profesorius V. Juozapaitis.

Politiko darbas – suteikti žmonėms tai, ko jiems trūksta

Panemunės apygardoje kandidatuojanti ekonomikos mokslų daktarė, Lietuvos šaulių sąjungos ir Seimo narė Gintarė Skaistė, sulaukusi klausimo apie mokslo ankstinimą vaikų ugdymo procese, atsakymą iliustravo ne tik mokslinių tyrimų duomenimis, bet ir sėkminga savo patirtimi. Politikė skaityti pradėjo būdama vos ketverių.

„Mokslo ankstinimas, o tiksliau ugdymo ankstinimas, kuomet vaikas mokosi per žaidimus ir kitas jį įtraukiančias veiklas, kaip rodo ir moksliniai tyrimai, teigiamai veikia tolesnę jo raidą, mokymosi bei profesinius pasiekimus. Atitinkamai, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, aš būčiau už ugdymo ankstinimą, tačiau prieš tai reikalinga atsižvelgti ir į turimus resursus, mokytojų bei auklėtojų galimybes. Jei jų pakanka, tuomet, manau, kad bent jau vieneriais metais ugdymo procesą tikrai galėtumėme paankstinti“, – sakė G. Skaistė.

Tiesa, politikė neišvengė ir klausimų, susijusių su jos atstovaujamos apygardos bendruomene. Konkrečiai – dėl Šančių mikrorajone, greta Nemuno planuojamo tiesti kelio bei politikės, kaip Seimo narės galimybių atstovauti šios bendruomenės interesus.

Gintarė Skaistė / Organizatorių nuotr.

„Galbūt ne visi yra susipažinę su šia problema, tačiau asmeniškai man, ji – labai artima. Šia pakrante Šančiuose esu tikrai daug vaikščiojusi, važinėjusi dviračiu ir man ji visada atrodė kaip ypatingas Kauno gamtos kampelis. Žmonės ten atrodė laimingi dėl juos supančios aplinkos. Sužinojus, jog savivaldybė planuoja ten tiesti gatvę ir atkirsti miestą nuo upės – nepatikėjau. Dėl šios priežasties, iš karto prisijungiau prie bendruomenės jų kovoje ir drauge kreipėmės į savivaldą su kvietimu diskutuoti, pergalvoti bei pakoreguoti esamus planus pagal gyventojų poreikius.

Tiesa, susidūrėme su abejingumu. Man, kaip politikei, atstovaujančiai gyventojus, atrodo labai keista, kaip galima priimti sprendimus, kurių didžioji dalis bendruomenės visiškai nenori. Juk politiko darbas ir yra suteikti žmogui to, ko jam trūksta ir reikia kasdieniniame gyvenime.

Atitinkamai, atsižvelgdami į šią situaciją bei savivaldybės nustatytą aukštą apklausos iniciavimui reikalingą procentą parašų rinkimui, Seime inicijavome Savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad savo valią išreikšti norinti bendruomenė, neturi atliepti savivaldybės iškeltos apklausos kartelės. Pati bendruomenė, kurios interesai yra liečiami, gali nustatyti kokioje teritorijoje atlikti apklausą. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip išrinktas politikas gali atstovauti bendruomenių interesus Seime“, – teigė G. Skaistė.

Bendrystė tarp skirtingų rinkėjų grupių

Buvęs Sąjūdžio narys, ilgametis Kauno savivaldybės tarybos, o vėliau ir Seimo narys, Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje kandidatuojantis Kazys Starkevičius diskusijos metu sulaukė klausimo apie tai, kaip jam sekasi suderinti aktyvią politiką su mėgstamą veiklą šeimos ūkyje.

„Nuo pat nepriklausomybės atgavimo mano ir mano šeimos tikslas buvo atkurti šeimos ūkį po to, kai seneliai buvo ištremti į Sibirą. Nors tėvelis mirė iki 1990-ųjų, mama nepriklausomybės išlaukė, tad aš tuo metu šeimai daviau pažadą, kad ūkį atkursime.

Mane įkvėpė dar ir tai, kad Lietuvos žemės ūkis iki okupacijos buvo panašiame lygyje, kaip, pavyzdžiui, Danijos, tad norėjosi prisidėti jį ten sugrąžinant. Šiandien galime pasidžiaugti, kad mes – Lietuva – vėl esame panašiame lygmenyje. Žinome, labai skaudu, kuomet pagalvoji, kiek daug laiko praradome“, – sakė K. Starkevičius.

Paklaustas, ar sprendimų priėmime įmanoma suderinti miesto rinkėjų ir atstovaujamųjų kaimiškose vietovėse poreikius, politikas atsakė teigiamai. Svarbu – ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Kazys Starkevičius ir Paulius Lukševičius / Organizatorių nuotr.

„Visada ieškojau bendro kontakto tarp miesto ir kaimo rinkėjų poreikių, tačiau ypatingai gerai jį surasi bei suprasti padėjo darbas Žemės ūkio ministro pareigose. Teko prisidėti kuriant ne vieną projektą, vėliau sėkmingai apjungusį miesto ir kaimo gyventojų interesus. Kai kurie jų, puikiai gyvuoja iki šiol. Pavyzdžiui, prieš keletą metų priimtas lengvai prieinamų turgelių kūrimo įstatymas.

Pastarieji iki šiol sėkmingai veikia kiekvieną savaitę, tokiose vietose kaip greta Kauno pilies ar Vilniuje įsikūrusios Žemės ūkio ministerijos. Jie kiekvieną savaitę pritraukia augintojus iš kaimiškų vietovių ir aukštos kokybės produktų ieškančius pirkėjus. Bėgant metams nuolat turgeliuose besilankantys asmenys jau tapo ir gerais pažįstamais, susitinkančiais ne tik parduoti bei pirkti, bet ir pasišnekučiuoti“, – teigė politikas.

Verslo ir politikos santykį lemia požiūris

Ilgametę patirtį versle turintis bei Kauno taryboje dirbantis TS-LKD kandidatas Savanorių apygardoje Paulius Lukševičius paklaustas apie verslo patirties naudą politikoje, teigė, jog ji – akivaizdi ir nenuginčijama.

„Kalbėkime realiai. Didžioji dalis geriausių specialistų šiandien yra versle ir tai normalu, nes atlyginimų vidurkis ten yra kur kas didesnis, nei viešajame sektoriuje. Privačiose kompanijose dirba geriausi teisininkai, geriausi marketingistai, geriausi finansininkai – to nereikia bijoti pasakyti. Be abejo, labai džiugu matyti tendenciją, kad sukaupę didelę bei vertingą patirtį, būdami amžiaus grupėje tarp 40 ir 50 metų, kuomet energijos veikti dar yra su kaupu, buvę įmonių vadovai, akcininkai, tarybų nariai po truputį ateina į politiką.

Tai yra labai sveikintina ir, manau, kad tokio profilio politikų grupė ateityje tik augs bei didės“, – teigė P. Lukševičius.

Tiesa, paklaustas apie galimus interesų konfliktus iš verslo pasaulio į politiką atėjusių gretose, kandidatas į Seimą teigė, jog esminis veiksnys yra vertybės, samprata bei verslo aplinka, kurioje iki tol asmuo veikė.

Paulius Lukševičius / Organizatorių nuotr.

„Svarbiausia požiūris bei aplinka iš kurios asmuo ateina į politiką. Jei požiūris yra vakarietiškas, leidžiantis teisingai atskirti verslą nuo politikos, iš pirmojo pasiėmęs geriausias savo vadybines savybes bei galimybes, į politiką asmuo ateina su siekiu savo įgūdžius pritaikyti visai visuomenei naudingiems ir reikalingiems tikslams pasiekti“, – teigė kandidatas.

Detaliau susipažinti su partijos rinkiminių nuostatų programa 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose gyventojai gali adresu čia.

Diskutuoti aktualiomis temomis ir pasidalinti rūpimais klausimais miesto gyventojai kviečiami kiekvieną darbo dieną TS-LKD biure, adresu Vilniaus g. 39.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Gabrieliaus Landsbergio, Jurgitos Šiugždinienės, Kazio Starkevičiaus, Vytauto Juozapaičio, Arvydo Anušausko, Gintarės Skaistės, Pauliaus Lukševičiaus rinkimų kampanijos sąskaitų.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA