Šių metų rinkimuose į Seimą „valstiečiai“ pasirinko konkurentų puolimo taktiką – Kas vyksta Kaune

Šių metų rinkimuose į Seimą „valstiečiai“ pasirinko konkurentų puolimo taktiką

R. Tenio nuotr.

Šiemet rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą batalijose rinkėjams tenka susidurti su nauja taktika – tai neigiama politinė reklama, kai siekiantys būti išrinkti agituoja ne už savo idėjas ir programines nuostatas, o visais būdais stengiasi sumenkinti oponentus ir tam pasitelkia pačius aršiausius propagandinius metodus.

Metodus vadina nacistiniais

Panašu, tokios taktikos šiemet rinkimuose laikosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija (LŽVS), kurios lėšomis dideliu tiražu finansuotas leidinys „Neliečiamieji“ jau pasiekė tikslinės auditorijos pašto dėžutes bei buvo dalinamas praeiviams gatvėse.

Atidžiau pavarčius šį leidinį, kyla labai daug klausimų dėl didžiosios dalies tendencingai pateiktų faktų ir sąsajų, tačiau iš esmės leidinyje – naujos informacijos beveik nerasite, nes dauguma skelbiamų neva sensacingų faktų – jau ne kartą viešinti oficialioje žiniasklaidoje.

Skirtumas tik tas, kad apie oponentus šiame leidinyje pateikiama vien neigiama informacija, nutylimos faktų analizei itin reikšmingos aplinkybės, neišklausoma antra pusė, o kiekvieną teiginį „pastiprina“ įvairios LŽVS lyderio Ramūno Karbauskio citatos. Akivaizdu, kad toks leidinys, nors ir primena spalvingą žurnalą, turėtų būti vadinamas tikruoju vardu – propagandine brošiūra.

Pasirinktą agitacijos formą VDU politologas Bernaras Ivanovas atvirai vadina nacistine propaganda, kuri padėjo į valdžią ateiti Hitleriui.

VDU politologas B. Ivanovas leidinį prilygino nacistinei propagandai/ R. Tenio nuotr.

„Ar pateikta informacija yra tikra, jau niekas nesigilina“, – įsitikinęs politologas. Jo vertinimu, toks elgesys, kai neturi pats ką pasakyti, o „varai“ ant kitų, rinkėjų neturėtų būti toleruojamas. Tai pasibjaurėtinas pavyzdys ir ne dėl to, kad taikinyje konservatoriai, nes lygiai taip pat gali būti nusitaikyta ir į kitų politinių partijų atstovus, nes tokia yra negatyvios politinės kampanijos metodika, kurios išradėjas – nacių ideologas Jozefas Gėbelsas“, – sako B. Ivanovas.

Pasak politologo, panašių pavyzdžių galima būtų rasti 1929–1932 Hitlerio ir jo pasekėjų retorikoje, po kurios jie ir atėjo į valdžią. Dabartiniais laikais tai būdinga nebent JAV prezidento Donaldo Trumpo, taip pat autokratinių valstybių ir režimų vadovams. Tiesa, pasak B. Ivanovo, JAV politinė kultūra nors ir labai skiriasi nuo europietiškos, joje retai nueinama iki viešo purvo pylimo be pagrindo.

B. Ivanovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose režimų šalyse, kaip pavyzdžiui Rusija, yra naudojami ir tokie propagandiniai metodai, kad apie konkurentus išleidžiamos skrajutės visuomenei jautriomis temomis. Pavyzdžiui, melagingai teigiama, kad pasirinktas politikas palaiko gėjų santuokas ar pasisako už abortus. Tokios skrajutės pasklinda tūkstantiniais tiražais, o į jų maketą patekusiam politikui praktiškai tampa nebeįmanoma atitaisyti tendencingai iškreiptų žodžių ar net melo.

Siūlo nesijuokti, o kalbėtis

DELFI žurnalistas, rašantis saugumo ir gynybos temomis, Vaidas Saldžiūnas portalui „Kas vyksta Kaune“ sako, kad to leidinio į savo pašto dėžutę negavo, nes greičiausiai nepatenka į tikslinę auditoriją, kuriai buvo skirtas šis žurnalas, tačiau peržiūrėjo leidinį PDF formatu.

Jis sako, kad tai nėra pirmas atvejis, kai Lietuvoje rinkimuose naudojama būtent tokios formos agitacija bei pamini Rolando Pakso rinkiminę kampaniją, kurios metu irgi dideliu tiražu buvo išleistas propagandinis laikraštis, skatinantis balsuoti už kandidatą.

Žurnalistas taip pat pamini, kad istorijoje tokių atvejų – apstu, jis prisimena vokiečių leidėjo Juliaus Štraicherio istoriją, kuris leido antisemitinį nacių leidinį, kuris galiausiai buvo uždarytas, o leidėjas pateko į kartuves.

„Manau, galiausiai vis tiek yra atsakomybė ir ribos, iki kurių ateinama, ir tai susiję su visuomenės tolerancija“, – sako žurnalistas. Jo įsitikinimu, nereiktų juoktis ir nekreipti dėmesio į tokias apraiškas, nes propaganda tuo ir pavojinga, kad yra nukreipta į tikslinę grupę žmonių ir skatina atlikti labai konkretų veiksmą, šiuo atveju – balsuoti.

„Manau, vis tiek turėtų būti bandoma pasiekti tuos žmones ir iš kitos pusės“, – sako V. Saldžiūnas, kuriam dažnai tenka nagrinėti įvairias propagandos temas bei demaskuoti „Fake News“ kampanijas.

Tikisi, kad taps praeitimi

Labiausiai brošiūroje juodinamas žmogus – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad po šio leidinio publikavimo yra labai netolima riba, kai gali būti išleistas žurnalas, kuriame būtų rašoma – „pasiimk akmenį ir eik mesk į tą žmogų, nes jis štai padarė tokius ir tokius darbus“.

„Yra žmonių, be abejonės, kurie skaito tokį turinį, dalyvauja „Facebook“ diskusijose ir jiems ši emocija kyla, o argumentų jie gal nesupranta ir nelabai domisi. Jeigu žmogus paverčiamas politinio karo įrankiu – tai labai pavojingas kelias. Tikiuosi, kad Lietuva juo nepasuks. Todėl raginu savo bendruomenę ir bendražygius nedalyvauti šiame kare. Taip, jie elgiasi negražiai, taip, jie elgiasi neteisingai. Norėčiau, kad kita karta, kuri ateis į politiką, tokių minčių jau neturėtų“, – sako G. Landsbergis.

Anksčiau žiniasklaidai politikas yra sakęs, kad Lietuva nėra labai palanki valstybė neigiamai kampanijai. „Žmonės yra pašiurpę, jau dabar sako, kad visos ribos yra peržengtos. Jų nuomone, negalima reklamuojant save, žeminti ir pulti kitų. Tai nacionalinio charakterio dalykai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politikas.

Komunikacijos specialistai laukė atsako

VDU Politologų klubo narė, viešosios komunikacijos studentė Gintarė Lasytė leidinį turėjo galimybę perskaityti viešėdama pas savo tėvus Kretingoje, žurnalą jos šeimos nariai atsispausdino PDF formatu.

Pasak G. Lasytės, leidinys išleistas likus mažiau nei mėnesiui iki naujojo Seimo rinkimų, jo visas turinys skirtas dabartiniams opozicijos nariams, kurie, remiantis paskutinių apklausų duomenimis, yra artimiausi jų konkurentai.

„Jau pirmajame leidinio puslapyje pavaizduotose vizualizacijose galime matyti TS-LKD partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio atvaizdą, kuriame pastarasis žvelgia į 1 euro monetą. Šią vizualizaciją galima skaityti kaip neetišką, pašiepiančią karikatūrą, kuri primena apie politiko žmonos versle kilusį skandalą dėl mokyklos Vilniuje pirkimo. Dažnai vartojamas terminas „Landsbergiai“, neišskiriant tam tikrų asmenybių iš šios giminės, stengiamasi pateikti kaip gaują ar klaną“, – apie neigiamą retoriką kalba G. Lasytė.

Pasak specialistės, leidinyje LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis toliau mina ant Lietuvos skaudulio, t. y. 2009 – 2010 m. ekonominės ir finansinės krizės, bei akivaizdžiai išreiškia daug kritikos tuo metu valdžioje buvusiems konservatoriams.

Tiesa, leidinyje dabartiniai valdantieji nekalba apie valstybės skolinimąsi koronaviruso pandemijos metu ir tai, kad jų valdymo metu valstybės skola tapo didžiausia per visą Lietuvos istoriją nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

„Valsiečių“ išleistas leidinys baigiasi žodžiais, o gal turėčiau sakyti liepimu, „ateikite į rinkimus, išsirinkite valdžią, kuri netoleruos „neliečiamųjų“. Ir tai bene svariausias leidinyje pateiktas argumentas, kodėl juos turėtų pasirinkti rinkėjas“, – sako G. Lasytė.

Pasak G. Lasytės, teiginiams, kodėl būtent ši partija valdys ar valdo geriau, leidinyje skirtas vos vienas puslapis, kuriame deklaruojama apie per šią kadenciją neva nuveiktus teigiamus darbus. „Įdomu, ar sulauksime TS-LKD leidinio atkertamojo žodžio?“, – retoriškai klausia VDU studentė.

Likus mažiau nei savaitei iki rinkimų, svaresnio nei TS-LKD, nei brošiūroje minimų kitų politinių jėgų atstovų pasisakymo jame pateiktos informacijos tema viešojoje erdvėje neįvyko, tikėtina, kad pasirinkta metodika – nekreipti dėmesio. Ar ji pasiteisins pamatysime labai greitai, rinkimai į LR Seimą vyks spalio 11 d.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT