NATO priešakinių pajėgų batalionas Rukloje antradienį sulaukė pačių garbingiausių svečių – Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono, aplankiusio Kauno apskrityje dislokuotus prancūzų karius. G. Nausėda žurnalistams sakė, kad vizitas pagerins valstybių tarpusavio supratimą, su E. Macronu prezidentas aptarė ir pozicijos Rusijos atžvilgiu bei sankcijų Baltarusijai klausimus.
Oficialioje pasveikinimo ceremonija Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke antradienio popietę Lietuvos ir Prancūzijos prezidentus pasitiko krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, į Lietuvą atvykusi su E. Macrono delegacija.
Aikštėje rikiavosi abiejų šalių kariai bei prancūzų atsigabenta kovinė technika. Po trumpos sutikimo ceremonijos E. Macronas ir G. Nausėda pasitraukė su kariais pasikalbėti akis į akį.
[galerija kiek=”32″]
Augins Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio supratimą
G. Nausėda išlydėdamas prezidentą E. Macroną atviravo taręs, kad šis vizitas buvo labai sėkmingas abiem pusėms: „Pasakiau nuoširdžiai – aš noriu jus geriau suprasti, mes norime jus geriau išgirsti, suprasti jūsų argumentus ir, turbūt, jūs norite to paties, į ką prezidentas atsakė „tikrai taip“. Šis vizitas buvo labai svarbus, kad geriau vienas kitą suprastume, nes tuose bendruose Europos Sąjungos (ES), Europos Vadovų Tarybos forumuose dažnai pritrūksta laiko, galimybių pasišnekėti tête-à-tête (akis į akį – „Kas vyksta Kaune“).“
Lietuvos vadovas džiaugėsi E. Macrono apsilankymu Rukloje, susitikimu su 300 Prancūzijos karių, kurie čia bus iki šių metų pabaigos. Anot G. Nausėdos, tai – puikus bendradarbiavimo tarp NATO sąjungininkų pavyzdys.
„Vakar vakarienės metu pasakiau „man, kaip Lietuvos Respublikos prezidentui, nėra nieko maloniau kaip matyti Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos karius čia dirbančius petis petin, vykdančius pratybas ir pasirengusius atremti galimas intervencijas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Užtvirtino Lietuvos lojalumą NATO
Jis pažymėjo, kad NATO lieka svarbiausias mūsų saugumo garantas ir šiandieninis prezidento E. Macrono vizitas yra svarbus to įrodymas. Taip pat norėta pabrėžti Lietuvą esant atsakinga NATO nare, dalyvaujančia tarptautinėse misijose.
„Prezidentas E. Macronas šiandien mėgina aktyviai tarpininkauti sprendžiant konfliktus Afrikoje ir aš su malonumu pažymėjau, kad Lietuva yra pasiuntusi 49 savo karius į operaciją Malyje, Sahelio regionas mums nėra kažkokia teorinė abstrakcija, mūsų kariai ten yra. Apskritai, apie pusę tarptautinėse misijose esančių Lietuvos karių šiuo metu yra Afrikos žemyne“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad prancūzai yra ne tik aktyvūs priešakinių pajėgų bataliono dalyviai, bet aktyviai dalyvauja ir oro misijose, su Prancūzijos dalyvavimu Lietuvoje arba Baltijos šalyse jau yra įvykusios aštuonios oro policijos misijos.
„Turime daug bendradarbiavimo pavyzdžių ir manau, kad šis vizitas prisidės prie Prancūzijos ir Lietuvos santykų tamprumo, bičiuliškumo ir, svarbiausia, jausime dar daugiau empatijos vieni kitų atžvilgiu. Ne paslaptis, kad ir žmogiški santykiai, kuriuos puoselėjame visą šį laiką yra svarbūs dviejų šalių bendradarbiavime“, – šyptelėjo Lietuvos prezidentas.
Kalbantis su Rusija gali laukti nusivylimai
Vakarykštės vakarienės metu G. Nausėda teigė paklausęs E. Macrono, ar strateginis dialogas su Rusija yra geopolitinė vizija ir ar prezidentas nemato „tam tikrų rizikų, kasdienio gyvenimo veiksnių, kurie gali sutrukdyti šią viziją įgyvendinti.“
„Jis yra realistas, tikrai mato Rusiją atvertomis akimis, tačiau šioje geopolitinėje dėlionėje Prancūzija tikisi geresnio supratimo su Rusija, kad Europoje būtų daugiau taikos, supratimo – šia prasme jį galima remti ir tikrai remiu tokį siekį. Dialogas visada yra reikalingas“, – svarstė G. Nausėda.
Kita vertus, anot šalies vadovo, turime būti sąžiningi ir aiškiai pasakyti – galime rinktis šį kelią, tačiau jame gali laukti daug nusivylimų, kuomet, prezidento žodžiais, atrodys, kad pastangos, kurias įdėjome, neatsiperka, nes ši valstybė siekia kitokių tikslų, kurie nėra suderinami su mūsų tikslais.
„Jeigu priimame šitokias žaidimo taisykles ir stengiamės plėtoti šitokį dialogą, galime tai daryti, nes esu įsitikinęs, kad visada geriau kalbėtis nei žvanginti ginklais ir gąsdinti vienam kitą“, – pacifistnes pažiūras deklaravo G. Nausėda.
Baltarusijos sankcijų nesibaimina
Pasak prezidento, Baltarusijos atsakomųjų sankcijos Baltijos šalims buvo galima tikėtis, nes visa režimo retorika iš pat pradžių buvo karinga, agresyvi.
„Mes įvedėme sankcijas tik pasidarius visiškai aišku, kad normalus mediavimas tampa nebeįmanomas, kadangi medijuoti nėra su kuo, šiuo metu medijuoja tik Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, – valstybių santykius apibūdino G. Nausėda. – Civilinės arba pilietinės visuomenės įtraukimo į šią mediaciją nėra ir artimiausiu metu vargu bau ar bus.“
Lietuvos įvestos sankcijos, pridėjo G. Nausėda, pagrįstos tuo, kad išnaudojus kitas alternatyvas nematyt kito kelio kaip priversti režimą reaguoti į tai, ką jis daro ir atkreipti dėmesį, kad šitokie veiksmai Europos vidury yra nepateisinami.
„Tai yra atsakomasis žingsnis, kuriuo norima parodyti, kad mes irgi turime priemonių. Na, ką gi. Jie įvedė, tegul jie tai daro. Mūsų tai nepagąsdins ir juolab nesutrukdys ES priimti tų sprendimų, kurie pribrendę ir apie kurios taip pat kalbėjome su E. Macronu. Tai yra, kad ES sankcijos yra minimali būtinybė ir šito nepadarius, ES kredibilumas, įvaizdis ir pasitikėjimas ja kaip geopolitines problemas spręsti gebančia galybe gerokai smuks. Prezidentas su tuo sutiko ir darysime viską, kad šią savaitę būtų pasiektas principinis sprendimas ir visų be išimties ES valstybių sutarimas dėl sankcijų Baltarusijai“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbė BNS, Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Lietuva ir Estija paskelbė į sąrašą įtraukusios 98 pareigūnus, Latvija – 101 asmenį, jame yra teisėjų ir jėgos struktūrų darbuotojų.
„Sunku pakomentuoti nelogiškus emocingus mūsų kaimynių Baltijos šalių gestus, kartais besiribojančius su isterija. Išplėtė sankcijų sąrašus… Ką gi, nuo šiandienos, kaip ir žadėjome, mes taip pat įvedame atsakomąsias simetriškas ribojamąsias priemones kiekvienai iš šių šalių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.
Derino pozicijas dėl NATO ir ES
Kaip žiniasklaidai sakė R. Karoblis, su F. Parly ir valstybių vadovais diskutuota apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Faktinė realybė, pažymėjo krašto apsaugos ministras, tokia, kad Prancūzija atsakinga už pietus, daugiausia – Afrikos žemyną. Ten ir aplink taip pat dislokuotas nemažas skaičius lietuvių karių.
„Turime galimybę kalbėti ir apie grėsmes, kurios mus supa. Pirmiausia, ministrei buvo pristatytos grėsmės, žvalgybinė informacija, kad geriau pajustų šio regiono pulsą. Prancūzija yra viena iš svarbiausių NATO šalių ir savaime grėsmių matymas yra labai svarbus įvertinant situaciją, koreguojant tam tikras pozicijas, susijusias tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Dabar matosi, kad artėjant Rusijos ir Baltarusijos faktinei vadovybei, grėsmės didėja ir NATO darbotvarkė gali būti koreguojama“, – teigė R. Karoblis.
Tas pats dėl kitų svarbių specifinių dalykų: NATO darbotvarkės, ES klausimų, karinio mobilumo, kuriuos suinteresuoti visi. Pasak R. Karoblio, reikia užtikrinti tiek infrastruktūrą, tiek procedūras, kad visų NATO narių kariai galėtų judėti ten, kur yra poreikis.
„Paliesti santykiai tarp NATO ir ES gynybos politikos. Galbūt kartais skiriasi terminai, bet supratimas su ministre aiškus – jog NATO yra gynybinis aljansas ir gynyba Europoje turi remtis NATO. Sveikiname ir ES pajėgumų stiprinimą, kad Europa imtųsi daugiau atsakomybės ir būtų geresnis balansas tarp JAV ir europiečių“, – klabėjo R. Karoblis.
Rukloje – rekordinis prancūzų karių skaičius
Krašto apsaugos ministras taip pat pabrėžrė Prancūzijos prezidento ir gynybos ministrės apsilankymą pas tautiečius karius esant kone šventu dalyku, tai užsienyje tarnaujančius karius smarkiai motyvuoja.
„Ir aš, ir mano vadovai linkę aplankyti tarptautinėse operacijose tarnaujančius Lietuvos karius, čia kalbame apie tą patį. Pats Prancūzijos karių buvimas šiuo metu rekordinis, Rukloje yra daugiau nei 300 karių, kurie treniruosis tiek Gaižiūnų poligone, tiek Pabradėje, būdami priešakinių pajėgų kovinės grupės nariai. Kitas dalykas – ką tik baigta aktyvioji priešlėktuvinių pratybų fazė, kur prancūzai dalyvauja labai aktyviai, jų šiuo metu yra 170“, – sąjungininkų įsitraukimą komentavo R. Karoblis, pakartojęs, kad Prancūzijos indėlis yra tikrai stiprus.
Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro virš 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių – kovos tankai „Leclerc“, pėstininkų kovos mašinos VBCI.
Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.
Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro daugiau nei 1200 karių. Jai vadovauja Vokietija, o karius kovinei grupei taip pat yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas.
