A. Veryga apie antrąją koronaviruso bangą: rekordų bus ir daugiau, apribojimai gali laukti maitinimo įstaigų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė bijantis prognozuoti, kada antroji koronaviruso banga pasieks aukščiausią tašką, tačiau teigė, kad dabartiniai rekordus mušantys susirgimų skaičiai dar ne pabaiga. Ministras užsiminė, kad vienas aspektas lems, kokia antroji banga bus. Anot jo, tai sergančių asmenų amžius.

Antroji banga

Praėjusią savaitę epidemiologai ir pats ministras A. Veryga sakė, kad Lietuvoje fiksuojama jau antrosios koronaviruso bangos pradžia. Delfi jis nenorėjo prognozuoti, kada sulauksime antrosios bangos piko.

Pašnekovas svarstė, kad ir rekordiniai naujų susirgimų skaičiai, kuriuos matėme praėjusią savaitę, dar nėra pabaiga.

„Manau, kad tie skaičiai, kuriuos dabar turime, jie nėra baigtiniai. Manau, kad tikrai turėsime daugiau, tikrai turėsime dar ne vieną židinį, skaičius didesnius. Kas labai svarbu – kad žmonės, ypatingai rizikos grupės asmenys, išmoko saugotis. Tikėkimės, kad ta liga labiau plis ir palies jaunesnius asmenis, kaip tai buvo iki šiol, ką stebi ir kitos Europos valstybės. Jeigu taip bus, ta grėsmė santykinai vidutinė bus, bet jei liga pradės plisti vyresnio amžiaus žmonių grupėse, galime turėti tam tikrų problemų“, – tikėjosi ministras.

A. Veryga priminė dabar nurodytas rekomendacijas – kaukių dėvėjimas, susibūrimų vengimas, dirbti nuotoliniu būdu, jei tai yra įmanoma.

„Kuo daugiau žmonių saugosi, tuo mažiau šansų, kad ta liga išplis. Kita rekomendacija – skiepytis nuo gripo, dabar jau dalis vakcinų pasiekė Lietuvą. Tai rizikos grupės žmonės turėtų suskubti ir pradėti domėtis ir vakcinuotis. Tokios ir yra priemonės, kurias reikėtų taikyti“, – dar vieną pasiūlymą įvardijo ministras.

Kalbėdamas su Delfi politikas teigė, kad šią savaitę gali atsirasti naujų diskusijų dėl galimų naujų ribojimų. Viskas, anot jo, priklausys nuo epidemiologinės situacijos.

„Jeigu liga ir toliau plis, tai gali būti grįžta prie klausimų, kur ji plinta. Jei matysime tas pačias tendencijas – uždarose erdvėse, galima tikėtis tam tikrų svarstymų gal dėl viešojo maitinimo įstaigų, bet kol kas tai tik teorija“, – kalbėjo A. Veyga.

Kodėl neskelbiamas lokalus karantinas?

Nuo praėjusio pirmadienio Lietuvoje buvo užfiksuota per 600 naujų koronaviruso atvejų. Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad situacija šalyje vis dar yra valdoma.

„Atsakymas toks pats, kaip ir praėjusią savaitę – kol kas taip. Kol nematome kažkokio ypatingo blogėjimo gydymo įstaigose, kol neturime daug pacientų, kuriems reikia sudėtingos pagalbos, ir kol epidemiologai gali didžiąją dalį tų atvejų rasti ir atsekti ir gali įvardinti kaip židinius. Tai tol galima sakyti, kad situacija yra valdoma“, – kalbėjo pašnekovas.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

Lietuvoje sekmadienį buvo užfiksuotas ir naujas koronaviruso židinys Kauno mieste. A. Veryga pabrėžė, kad prie vis vis atsirandančių ir užgęstančių židinių teks priprasti.

„Vienas židinys užgęsta, kitas atsiranda, nes žmonės bendrauja, toje pačioje šeimoje yra žmonių iš skirtingų darbo vietų. Natūralu, kad ta infekcija nekeliauja į vieną ar kitą darbovietę, ugdymo įstaigą. Taip vieni židiniai atsiranda, kiti – užgęsta. Čia toks nesibaigiantis procesas, kol nebus vakcinos, toks, deja, ir bus“, – sakė jis.

Ministras, kalbėdamas apie šalyje esančius koronaviruso židinius, teigė, kad iki tam tikros vietos atvejų skaičius židiniuose turi augti.

„Iki tam tikro momento atvejų skaičius turi augti, nes kai labai intensyviai pradedama testuoti, užsikrėtė žmonės tiesiog tada randami. Tai nereiškia, kad infekcija plinta, tai reiškia, kad mes randame užsikrėtusius žmones. Ir jei daugumos tų žmonių izoliacija yra sėkminga, židiniai pradeda gęsti. Paprastai iki šiol taip ir būdavo“, – židinių valdymą komentavo politikas A. Veryga.

Šiuo metu situacija prasčiausia yra Raseinių rajone, Radviliškio, vejasi ir Šiaulių miestas, bei rajonas. Tačiau lokalus karantinas šiose savivaldybėse nėra skelbiamas, savivaldybės naudoja tik karantino metu naudotus ribojimus. Ministras situacijos šiuose rajonuose nevadina kritine.

„Karantinas pats savaime dar nieko nereiškia, viskas priklauso nuo jo turinio. Pats karantinas kaip režimas ir labai gąsdina žmones, turi neigiamą reakciją. Nežinau, ar ten situacija kritinė, ji tikrai nėra gera, bet vargu ar ją galima vadinti kritine. Jeigu jau reikėtų riboti piliečių laisvę, galimybę judėti, tada jau ką padarysi, reikėtų skelbti karantiną ir aktyviai kontroliuoti, kas kur vyksta. (…) Šiuo atveju savivaldybės tvarkosi kitomis priemonėmis, jų tikrai yra nemažai priimta“, – prisiminė ministras.

Praėjusį penktadienį Raseinių rajono savivaldybė savaitei atidėjo planus kreiptis į Vyriausybę dėl karantino, tačiau nuo šeštadienio įvedė rekomendacijas gyventojams visose viešose vietose dėvėti veido kaukes, mažiausiai dviem savaitėms atšaukti visas keliones į kitus rajonus, vengti bet kokių susibūrimų.

A. Veryga, kalbėdamas su Delfi teigė, kad kol kas šiame rajone nurodymai tik rekomendaciniai, nes jų sustiprinimui reikalingas karantinas.

„Bet ko gero, reikėtų karantino režimo prievolei nustatyti ir tam, kad nustatyti ne darbo vietose, įmonėse, įstaigose, o visuotiniai, tam, matyt, reikėtų skelbti karantiną. Bet čia vėl yra labai sudėtinga diskusija – viena vertus sakoma, kad mažai pasitikima piliečiais, viskas sukama per kontrolės prizmę. Kita vertus – kai tai nėra prievolė, atrodo, kad nėra reikalo ir laikytis. Labai norėčiau tikėtis, kad žmonės laikosi vienų ar kitų priemonių ne todėl, kad bijo būti nubausti policijos, o dėl to, kad supranta, jog viruso plitimas tokiu būdu gali būti suvaldytas“, – sakė ministras.

Turi vilties pakeisti negatyviai nusiteikusius

Po pirmos bangos žmonės, atrodo, atsipalaidavo, tad kaukes atgal dedasi nenoriai. Ministras A. Veryga sakė jaučiantis tokias nuotaikas ir gali rekomenduoti tik vieną – aiškinti apie asmens apsaugos priemonių naudą.

„Visų absoliučiai, matyt, neįtikinsime. Nesame unikali valstybė, po pirmos bangos reakcija yra kitokia, ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje žmonės protestuoja gatvėse, nesiruošia laikytis nei rekomendacijų, nei reikalavimų, o ten situacija buvo labai rimta. (…) Natūralu, kad žmonės yra labai sunku patikėti, susitaikyti su ta grėsme. Kaip pakeisti tai? Tiesiog aiškinti kiekvieną dieną ir kantriai, duoti pavyzdžius. Būtų idealu, jei kiekvieną dieną matomi žmonės, elgesio modeliai nuolat apie tai primintų“, – apie galimą problemos sprendimo būdą kalbėjo A. Veryga.

Ministras kalbėjo, kad ypač griežtų priemonių šiuo metu imtis nebūtų protinga. „Nemanau, kad mes galime kažkokių ypatingų represinių priemonių imtis, baudimų konkrečių, nes žmonės yra pavargę nuo priemonių, neigiamų žinių“, – komentavo pašnekovas.

A. Veryga kalbėjo, kad į baimės dėl koronaviruso periodą jau negrįšime.

„Bet manau, kad į tokį lygį, kuris buvo per pirmą bangą, kai dalis elgesio buvo nulemtas baimės, nes niekas nežinojome, buvo tikrai labai neramu, kaip viskas vystytis. Matyt, kad į tokią būseną mes jau negrįšime“, – prognozėmis dalijosi pašnekovas.

Koronaviruso testavimas / Kaunas.lt nuotr.

Koronaviruso grėsmę neigiantys pastebi gana mažą mirštamumą nuo šios infekcijos, pirštu beda į Švediją ir primena, kad ši liga pavojinga tik rizikos grupės asmenims. A. Veryga priminė, kad sunkiai sirgti gali ir jaunesni asmenys.

„Ne tik liga puola rizikos grupės asmenis. Mes Lietuvoje turime ne vieną pavyzdį, aišku, tai nėra paaugliai, nėra dvidešimtmečiai. Bet turime 35–40 metų amžiaus žmonių, kurie pasakoja savo patyrimus ir tikrai jiems ta liga nebuvo lengva, tiesa, jų yra labai nedaug, čia tiesa. Liga daug pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonės, turintiems lėtinių ligų“, – kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ragino jaunus žmones pagalvoti apie galimybę ligą parnešti vyresnio amžiaus artimiesiems.

„Ne tik dėl to, kad gali pasitaikyti komplikacijų ir jauniems žmonėms, bet jie grįžta į namus, kur gali parnešti virusą. Ir patys sirgdami lengva forma, arba iš viso nejusdami simptomų, gali ligą perduoti, kuri jiems realiai bus pavojinga“, – Delfi sakė pašnekovas.

Mažai vilties dėl bendrų ES rodiklių

Ministras A. Veryga Delfi pirmadienį sakė turintis mažai vilties, kad visos Europos Sąjungos (ES) šalys susitars dėl unifikuotų rodiklių. Lietuva nors pati peržengė 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą, tačiau ją taiko kitoms šalims.

„Gali rasti argumentų, pagrindžiančių ir į vieną, ir į kitą pusę, tikrai sudėtinga pasakyti, kuris iš tų apsisprendimų yra geresnis. Aišku, geriausia būtų, kad ES susitartų. Bet aš labai mažai turiu vilties, kad taip ir įvyks“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad suderinti rodiklius visoje ES itin sudėtinga.

„Būtų gerai, kad ta logika būtų vienoda. Bet aš vargiai tikiu, kad susitarti pavyks Europai, nes labai skirtingos šalys, su labai skirtingais rodikliais. Kai kur jau daugiau nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai kur išlieka labai mažai, kaip kokioje Latvijoje. Labai sudėtinga tikėtis, kad šalys susitars, nes kol rodiklis yra geresnis, labai nesinori įsileisti kažką, pas ką yra blogiau. Dar vienas argumentas – neįsileisti dar daugiau sergančiųjų, kad situacija nebūtų dar blogesnė“, – tikino pašnekovas.

A. Veryga teigia, kad nors tokio sprendimo logika kiek abejotina, tvarka nebus keičiama.

„Jeigu židiniai šalyje yra valdomi, sunku pasakyti ar bus pasiūlymų tą rodiklį keisti. Bet ateityje gali būti visko. Kol yra židiniai, yra logika tvarkyti įvežamus atvejus, kad jų ir nedaug“, – sakė jis.

Per dvi pastarąsias paras nustatytas 201 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis šalyje, išauginęs bendrą susirgimų skaičių iki 4385. Per savaitgalį nuo infekcijos mirus dviem žmonėms bendras mirčių nuo COVID–19 skaičius pasiekė 91.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Koronavirusas nustatytas Seimo nariui V. Simulikui

Kauno menininkų namuose pristatomas filmas apie žlugusį žymųjį „Ursus“ fabriką Lenkijoje

Žurnalistui A. Tapinui nustatytas koronavirusas: yra reikalų

Veiksmo filmas netoli Kauno: sprunkantys kontrabandininkai prarado ir prekes ir automobilį

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną

Kauno „Veneros“ vaiduoklis sukasi biurokratijos sūkuryje – pastatą įsigijo, bet pajudinti negali (foto)

Šiąnakt pereisime prie žiemos laiko – laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda

Prestižinis Žaliakalnio rajonas: kuo tokia ypatinga jo dvasia?

Devintoje vietoje įsikūręs muziejus kviečia drąsiai sėsti ant „art deco“ baldų

Šviesoforo principu atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: Lietuva nusidažė geltonai