IX forto monumentą atgaivins masinis rumunų menininkės projektas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šių metų spalio 3-4 dienomis, 15-17 val. Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus ir projektų erdvė „Swallow“ kviečia į rumunų menininkės Alexandros Pirici režisuojamą choreografinį projektą „Pulsas“. Projektas skirtas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno (1933-2020 m.) sukurto paminklo nacizmo aukoms atminti „įgyvinimui“. Po atviru dangumi paminklo teritorijoje vyksiančiame pasirodyme dalyvaus iki 50-ies atlikėjų grupė.

Kaip nurodoma Kauno menininkų namų pranešime, A. Pirici savo kūryboje dažnai pasitelkia gyvos ir judančios skulptūros idėją kaip kritinę priemonę skulptūrinio objekto bei subjekto santykiui tirti. Projektas „Pulsas“ yra kaip tik toks. Šįkart sukūrusi choreografiją didesnei nei kada nors prieš tai atlikėjų grupei, menininkė pasiūlė „įgyvinti“ tris Kauno IX forto paminklo skulptūrų grupes.

Anot A. Pirici, žvelgiant į šį paminklą beregint pajuntamas jo žymimos tragedijos ir siaubo mastas: „Bet koks bandymas ką nors prie jo pridėti ar įsikišti į jo būtį, regis, reikalauja didelio rūpesčio ir atsargumo. Ar galėtų būti būdas, kuriuo paminklo papildymas choreografiniais-skulptūriniais iš gyvų kūnų sudarytais elementais galėtų prisidėti prie jo nešamos žinios?

Paminklo gelžbetonio skulptūrose matomi dekonstruoti žmonių kūnai ir veidai, o priėjus arčiau galima įžvelgti jiems formuoti naudotų medinių lentų atspaudus. Struktūrų tekstūra, medžių rievių žymės lentų įspauduose, lengvai apsamanoję paviršiai, forto pastatai, juos supančios pievos, obelų sodai bei sparčiai aplinkinių Kauno priemiesčių padanges kertantys debesys – šis paminklas yra itin aktyvios ir daugiasluoksnės panoramos dalis. Norėdami jį visapusiškai suvokti ir pajusti turime judėti aplink, o ši kelionė – itin kūniška ir erdviška patirtis.“

A. Pirici pasiūlyta paminklo „įgyvinimo“ idėja atitinkamai atliepia šią lėto judėjimo ratu patirtį, sykiu įtraukdama garsą, choreografijai tarsi tampant iš lėto atsiveriančiu, sliuogiančiu vijokliu ar epifitiniu iš žmonių kūnų sudarytu augalu. Švelniai pulsuodamas abstrakčiame rate, primenančiame horą (bendruomeninį rato šokį, kartais laikomą žydišku, bet taip pat populiarų Balkanuose ir kitose Rytų Europos šalyse), šis iš atlikėjų kūnų sukurtas augalas palaipsniui, lėtai ir tolygiai apgaubia paminklą.

Šio choreografinio vyksmo kuratoriui Valentinui Klimašauskui projektas yra svarbus bent dėl kelių esminių dalykų: „Visų pirma, tai yra projektas tiek apie tragišką istorinę, tiek dar gyvą ir besiformuojančią asmeninę atmintis. IX forto monumentas nacizmo aukoms lydėdavo mano paauglystės saulėtekius, nes matėsi iš mūsų buto lango šalia esančiame Šilainių mikrorajone. Jis ir dabar yra itin matomas ir formuoja aplinkinių rajonų panoramą, yra vienas iš Kauno vartų elementų – matosi tiek nuo „Via Baltica“ greitkelio, tiek nuo Vilniaus-Klaipėdos autostrados.

Antra, jis yra apie atminties aktyvavimą. Šiuo metu pasaulis įžengęs į precedento neturinčią tamsią populizmo, ekologinės katastrofos, stiprėjančių nacionalizmų, pandemijos ir t. t. erą, todėl yra svarbu prisiminti istorines pamokas, kurti naujas progas galimoms solidarumo išraiškoms. Trečia, Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa turi aiškiai išreikštų problemų su monumento, paminklo, memorialo įgyvendinimu, jos estetine išraiška, todėl tikiu, kad Alexandra Pirici meninis veiksmas prisidėtų prie taikesnio, mažiau poliarizuoto ir įdomesnio pokalbio apie atminties vietų įamžinimą, jų reikšmes ir prasmes.“

V. Klimašauskas / V. Markevičiaus nuotr.

A. Pirici dirba muziejų, teatro ir viešųjų erdvių kontekstuose bei kuria choreografiją tęstinėms akcijoms, performatyviems paminklams ir performatyviai aplinkai. Savo darbuose sujungdama šokį, skulptūrą, šneką ir muziką, menininkė nagrinėja monumentalumą ir konkrečių vietų bei institucijų istoriją, taip siekdama žaismingai narplioti ir transformuoti esamas hierarchijas. Savo kūryboje ji taip pat apmąsto veiksmų mene ir populiariojoje kultūroje istoriją bei funkcijas, svarsto klausimus apie kūną, jo buvimą šalia, nebuvimą ir įvaizdį bei stebėjimo politiką.

Menininkės darbai buvo eksponuoti kas dešimtmetį vykstančiame Miunsterio „Skulptur Projekte“ (2017 m.), 55-osios Venecijos bienalės Rumunijos paviljone, Londono „Tate Modern“, „New Museum“ Niujorke, Bazelio „Art Basel Messeplatz“, 9-ojoje Berlyno bienalėje, Europos šiuolaikinio meno bienalėje „Manifesta 10“, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „Ludwig“ muziejuje Kelne, „Van Abbemuseum“ Eindhovene, Rusų muziejuje Sankt Peterburge, „Neuer Berliner Kunstverein“ Berlyne, Berlyno „HAU“ teatre, Varšuvos modernaus meno muziejuje, Čikagos architektūros bienalėje ir daugelyje kitų žymių meno institucijų.

Projektą organizuoja Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus ir projektų erdvė „Swallow“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Koronavirusas nustatytas Seimo nariui V. Simulikui

Kauno menininkų namuose pristatomas filmas apie žlugusį žymųjį „Ursus“ fabriką Lenkijoje

Žurnalistui A. Tapinui nustatytas koronavirusas: yra reikalų

Veiksmo filmas netoli Kauno: sprunkantys kontrabandininkai prarado ir prekes ir automobilį

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną

Kauno „Veneros“ vaiduoklis sukasi biurokratijos sūkuryje – pastatą įsigijo, bet pajudinti negali (foto)

Šiąnakt pereisime prie žiemos laiko – laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda

Prestižinis Žaliakalnio rajonas: kuo tokia ypatinga jo dvasia?

Devintoje vietoje įsikūręs muziejus kviečia drąsiai sėsti ant „art deco“ baldų

Šviesoforo principu atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: Lietuva nusidažė geltonai