Norėdami apžiūrėti Karo techniką, eilėse laukia kelias valandas

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Liepos 1 d. atidarius Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspoziciją, tūkstančiai lankytojų skuba ne tik išvysti karinį jūrų, oro, sausumos transportą, bet ir įlipti į kai kurių eksponatų vidų. Norintiesiems pamatyti daugiau kaip 150 karinės technikos pavyzdžių, Kauno tvirtovės VI forte savaitgaliais tenka gerokai lūkuriuoti eilėse, nusidriekiančiose nuo įėjimo vartų iki pat automobilių stovėjimo aikštelės.

Pasižvalgyti po didžiausią Karo technikos ekspoziciją šalyje užsuka ir portalas „Kas vyksta Kaune“.

Pasitelkė karius

Dar 2008 m. sostinėje buvo atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos Vilniaus skyrius, o 2017 m. pradėtas šio skyriaus perkėlimas į Kauno tvirtovės VI fortą. 2018 m. vasario 13 d. pirmoji karinė technika pasiekė Kauną, o kovo 30 d. iš Vilniaus į Kauną buvo pervežtas paskutinis automobilis – gaisrinė „Timoney“. Plačiajai visuomenei ekspozicija Kaune atsivėrė šią vasarą – liepos 1 d.

Kaip informavo muziejus, sudėtingiausias buvo sunkiosios karinės technikos pervežimas.

„Pasitelkus NATO priešakiniame batalione tarnaujančių Vokietijos ir Nyderlandų karių pagalbą iš Vilniaus į Kauną buvo pergabenti tankai „T-55“ ir „T-72“, gaisrinė „Timoney“ ir „Krazz 255“, – rašė muziejus.

Gabenant techniką daug prisidėjo ir lietuviai kariai. Įdomu, kad transportuojant radiolokatorius, net teko pakelti troleibusų laidus.

Ekspozicija / R. Tenio nuotr.

Devynios aikštelės
Šiuo metu Kauno tvirtovės VI forte Karo technikos ekspozicijoje yra daugiau kaip 150 eksponatų, planuojama, kad ateityje jų pasipildys iki 500. Didžioji dalis technikos buvo naudota Lietuvos kariuomenėje, kita – dovanota.

Technika buvo pagaminta po Antrojo pasaulinio karo, jos vertė – milijoninė. Ekspozicija suskirstyta į 9 aikšteles: jūrų, oro pajėgų, oro erdvės stebėjimo kontrolės, ratinės technikos, vikšrinės ir šarvuotos technikos, logistikos bei kt.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos sk. muziejininkas, ekskursijų gidas Gvidijus portalui „Kas vyksta Kaune“ pažymėjo, kad ratuota technika ant forto šlaitų užvažiavo pati, tačiau naudojimui ji jau technologiškai pasenusi. Į keliolika karinių traktorių, sunkvežimių, šarvuočių, radarų – leidžiama įlipti, šią galimybę išnaudoti pirmiausia skuba mažieji lankytojai.

Radiolokatorius, naudotas oro erdvės stebėjimo pajėgose / R. Tenio nuotr.

Istoriniai eksponatai

Stabtelime prie kelių eksponatų. Karinių jūrų pajėgų aikštelėje matyti atkuriant Karines jūrų pajėgas gauti kateriai: „Vytis 1“, „Vytis 2“, „Kiras“. Šių katerių pagalba 1992-1994 m. buvo atliekama Klaipėdos uosto apsauga ir kontrolė. Čia pat stovi raketų paleidimo sistema, laikyta laivo priekyje, kiek toliau matyti lėktuvų sekimui naudoti radarai.

„Maksimalus šios sistemos lėktuvų stebėjimo nuotolis – vos 180 km. Esant dabartiniams greičiams – tai labai nedidelis atstumas“, – eksponatą komentavo muziejininkas.

Iki 2008 m. naudotas tarnybinis autobusas, į kurį leidžiama įlipti / R. Tenio nuotr.

Kitoje aikštelėje sustojame prie autobuso „PAZ-672“, atkeliavusio iš Nemenčinės civilinės saugos mokyklos. Jame įrengtos 23 vietos, maksimalus autobuso greitis – 80 km/val. „Biržuose, Vilkaviškyje, Jurbarke dar rasime šio modelio autobusų, vežiojančių žmones maršrutais“, – pridūrė gidas.

Mokomasis kariuomenės transportas / R. Tenio nuotr.

Toje pačioje eksponatų eilėje matome mokomąjį sunkvežimį „ZIL-131“. Tuometėje divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje šiuo transportu buvo rengiami vairuotojai. „Šių sunkvežimių pagalba buvo parengta labai daug vairuotojų, nes mokykla turėjo vos 3-4 mokomuosius sunkvežimius“, – pažymėjo gidas.

Sustojame prie vidutinio, lenkų padovanoto tanko „T-72M1“, pasak muziejininko, jis mažai kuo skiriasi nuo sovietų kariuomenės tankų, kurie per tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius važinėjo Vilniuje prie televizijos bokšto.

Cheminės žvalgybos mašinos viduje / R. Tenio nuotr.

Toliau ekspozicijoje išvystame cheminės žvalgybos mašiną „RChM-2S“, skirtą vietovės radiacinei ir cheminei žvalgybai. Ji taip pat galėjo būti naudojama likviduojant chemines ir radiacines avarijas. Šarvuočio korpusas nuo 2,6 iki 4 kartų saugojo įgulą nuo radiacinio poveikio.

„Tokio modelio technika 1986 m. buvo naudota Černobylio avarijai lokalizuoti. Tokią mašiną vienintelę turėjome Kaune, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ABC kuopoje (atominis, branduolinis, cheminis ginklai)“, – sakė muziejininkas.

Į lėktuvus – tik žiūrėti

Karinio oro transporto aikštelėje išsiskiria ant pylimo iškeltas sovietinių laikų naikintuvas „Su-7“. Apie 1986 m. šis naikintuvas buvo atgabentas iš Afganistano į Zoknius, kur turėjo būti remontuojamas. Visgi, po detalios apžiūros buvo nuspręsta jo neberemontuoti, todėl nutarta jį panaudoti kaip paminklą viršgarsinei karo aviacijai.

Nepriklausomybės laikais lėktuvas buvo nukeltas nuo pjedestalo ir paliktas gulėti pamiškėje. 2019 m. naikintuvas perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. Kauno tvirtovės VI forte jis užkeltas ant pylimo ir yra matomas iš toli.
Pasiteiravus ar lankytojams leidžiama įlipti į oro transportą, tenka nusivilti.

„Juokauju, kad vartai uždaryti, tad į sausumos transportą įlipti galima, nes žinau, kad neišvažiuos, o su lėktuvais – paims ir išskris virš tvoros, tiek ir tematysim“, – šypsojosi gidas.

Tolumoje ant pylimo – naikintuvas, dešinėje – vadinamasis „kukurūzninkas“ / R. Tenio nuotr.

Lauko virtuvė, skalbykla, ligoninė

Ekspozicijos pabaigoje lankytojai turi galimybę išvysti sunkvežimius su priekabomis – lauko virtuves, skirtas pamaitinti karius karštu maistu. Virtuvės turi kelis katilus maisto gamybai. Vokiškoje įrangoje puodas, kuriame verdama košė, turi ir dvigubas sieneles, kad taip greit neatvėstų.

Muziejininkas Gvidijus rodo duonos kepimo įrangą, sumontuotą sunkvežimyje / R. Tenio nuotr.

Lenkiškame sunkvežimyje iš šono dedamos 52 suporintos tešlos formelės, kurios sukdavosi ratu, kol duona iškepdavo. Vienu metu kepdavo 104 kepaliukai. Sunkvežimio viduje – visa įranga tešlai maišyti, minkyti, stelažai tešlą dalinti porcijomis ar raikyti duoną, taip pat spintelė produktams laikyti.

„Su šia duonkepe per parą buvo galima iškepti iki 3 tonų duonos. Ši įranga atkeliavo iš Lenkijos, jos nenaudojome, nes turėjome daug duonos kepimo įmonių“, – pasakojo ekskursijos gidas.

Kiek toliau demonstruojamas švedų sunkvežimis su priekaba, kurioje sumontuotos skalbimo mašinos, kad kariai lauko sąlygomis galėtų išsiskalbti drabužius.

Autobuso „DAF V1600“ viduje – kilnojamoji ligoninė, pritaikyta šešiems gulintiems ligoniams / R. Tenio nuotr.

Gyveno kareiviai, veikė karo kalėjimas

Kauno tvirtovės VI fortas buvo pastatytas vienai artileristų ir vienai pėstininkų kuopoms. Tuometinę kuopą sudarydavo 150-170 kareivių. Pasak muziejininko, taikos metu čia tarnavo apie 60 kareivių vienoje kuopoje

Patalpa kareiviams gyventi / R. Tenio nuotr.

Žvilgtelkime į kazematą – patalpą kareiviams gyventi. Kazemate gyvendavo 12 kareivių, karo metu skaičius ir patrigubėdavo, pastatant triaukštes lovas. Kiekviena patalpa turėjo atskirą krosnį ir ventiliacinę angą, o praėjimas iš vieno kambario į kitą buvo per arkines angas, kurios sudarė ištisą koridorių per visas kareivines.

Abiejuose kareivinių sparnuose veikė sanitariniai mazgai: tualetas, prausykla, valgykla, virtuvė, maisto produktų sandėliai, buvo ir patalpa melstis.

Tunelis / R. Tenio nuotr.

Tarpukariu forte buvo įkurtas karo kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia apgyvendino sovietų karius, paimtus į nelaisvę. 1944 m. sovietams išstūmus vokiečių kariuomenę iš Kauno, čia buvo įkurdinti vokiečių karo belaisviai. Vėliau sovietai Kauno tvirtovės VI forte išgriovė pečius, užmūrijo praėjimus iš kambario į kambarį, išgriovė arkinius langus ir įstatė vartus.

Tuomet čia ėmė sandėliuoti nenaudojamas aviacines bombas, artilerijos sviedinius, granatas ir kitus šaudmenis. Šią teritoriją jie valdė maždaug iki 1986 m., visą teritoriją supo aukšta tvora su spygliuota viela, sargybos bokšteliuose budėdavo kareiviai.

Sargybos būdelė, pastatyta pagal 1931 m. Vidaus tarnybos statutą. Jos stovėjo prie kiekvieno dalinio įvažiavimo / R. Tenio nuotr.

Tik su gidu

Karo technikos skyrių galima aplankyti tik su gidu, po vieną vaikštinėti teritorijoje nesaugu nes kareivinės pakankamai aukštos, iš kitos pusės šlaitų galima lengvai užlipti ir nukristi, yra sprogmenų pavojus.

„Šįmet po žiemos šaltis ant šlaito iškėlė sovietinių laikų puolamąją granatą „RGD-5“ su koviniu sprogdikliu, kurią išminuotojai neutralizavo vietoje. Fortas užima daugiau kaip 10 hektarų, jis ne visas sutvarkytas, o žmonės smalsūs, gali kažkur įlįsti ir neišlįsti, tad dėl saugumo lankymasis forte galimas tik su gidu“, – aiškino pašnekovas.

Prie įėjimo į Kauno tvirtovės VI fortą savaitgaliais nutįsta eilės / R. Tenio nuotr.

Lankyti rekomenduoja darbo dienomis

Po ekspoziciją vedžiojantis Karo technikos sk. muziejininkas, ekskursijų gidas Gvidijus rekomenduoja muziejų lankyti darbo dienomis. „Savaitgaliais į muziejų papulti – kaip laimėti loterijoje“, – tikino gidas ir pažymėjo, kad vos atvėrus duris į ekspoziciją, liepos mėnesį buvo sulaukta daugiau kaip 4 tūkst., o rugpjūtį – 3 tūkst. lankytojų.

Registruotis nereikia, atėjusieji stoja į gyvą eilę, yra suskirstomi į grupes po 25 žmones ir keliauja į ekskursiją. Ekskursijos vedamos antradieniais–sekmadieniais 10.00 val., 11.30 val., 13.00 val., 14.30 val. Lankytojai įleidžiami likus 15 min iki ekskursijos pradžios.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių: į raudonąją zoną patenka ir Kauno rajonas

Atnaujintas paveiktų šalių žemėlapis: raudonoji zona Europoje plečiasi

Karinis sraigtasparnis vėl kilo dėl kilnaus tikslo - į Kauną pristatytas organas donorui

Kauno rajone pristatytas interaktyvus kapinių žemėlapis

Vėlinių savaitgalio išvakarėse - žinia iš prezidento ir svarbūs patarimai iš ministerijos

Sekmadienį įsigalioja nauji alkoholio prekybos draudimai

N. Pareigytė koronavirusu galėjo užsikrėsti populiariame Kauno naktiniame klube

O. Vyšniauskas Kaune sumainė žiedus su 20 metų jaunesne mylimąja

Lietuva įteikė protesto notą Baltarusijai, dėl dalinai uždarytos sienos

Ilgąjį Vėlinių savaitgalį policija stiprina pajėgas