Skaičiuojama, kad Kaune stovi aštuonios sinagogos, tačiau melstis žydai renkasi tik į vieną – choralinę, esančią E. Ožeškienės g. 13. Penkios naudojamos pagal kitą paskirtį, likusios dvi – stovi apleistos. Manoma, kad sinagogų Kaune gali būti ir daugiau, tačiau pastatai jau sunkiai atpažįstami.
[galerija kiek=”8″]
Apie Kaune stovinčias sinagogas pasakoja istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas, vedantis ekskursijas apie žydų istoriją Kaune.
8 sinagogos
Gidas D. Ramanauskas pasakoja, kad žydai Kaune minimi nuo XV a., per tą laiką buvo pastatyta daugybė sinagogų. Didžioji dalis iki šių dienų išlikusių sinagogų buvo pastatytos XIX a. Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune veikė daugiau kaip 30 žydų maldos namų.
Šiuo metu istorikas D. Ramanauskas Kaune skaičiuoja 8 išlikusias sinagogas, tai: choralinė (E. Ožeškienės g. 13), chasidų (Gimnazijos g. 6), Neviažskio (L. Zamenhofo g. 7), „mėsininkų“ (M. Daukšos g. 27 A), Žaliakalnio (Vaisių g. 30), Žemųjų Šančių (Sodų g. 36), sinagoga „Nachlas Israel“ (Gedimino g. 26 B) ir sinagoga Birštono g. 14.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu dalis Kauno sinagogų buvo sunaikintos, kitos sovietų laikais buvo perdarytos į sandėlius, kepyklas, sporto sales, gyvenamuosius namus.
Šalyje – tik dvi
Svarbiausia Kauno sinagoga – choralinė („Ohel Jaakov“) – stovi centre, E. Ožeškienės g. 13. Ji išskirtinė tuo, kad apeigų metu gieda choras, be to, tai viena iš dviejų Lietuvoje tebeveikiančių sinagogų. Dar viena veikia Vilniuje, ji irgi choralinė. Kaune šie žydų maldos namai buvo pastatyti 1872 m., Antrojo pasaulinio karo metu kupolo dalis buvo nugriauta ir atstatyta tik 2001 m.
Be religinių apeigų, čia organizuojami žydų renginiai, šventės, antrame pastato aukšte veikia Kauno žydų bendruomenės muziejus. Sinagoga pastatyta Kauno pirmosios gildijos pirklio Levino Minkovskio lėšomis. „Minkovskių giminė Kaune buvo garsi, tai mokslininkai, kurių darbais rėmėsi net pats Albertas Einšteinas“, – įdomų faktą pažymėjo gidas D. Ramanauskas.
Įrengta kirpykla, autoservisas
Sinagoga Birštono g. 14 buvo pastatyta XIX a., joje dominuoja sinagogoms būdingi smailiarkiai langai. Kad čia buvo žydų maldos namai yra matyti iš Puodžių gatvės, mat tik šioje sienoje išliko Europos sinagogoms būdingos smailiaarkės langų nišos.
Pastatas nuo Birštono gatvės jau nebeprimena sinagogos. Po karo sinagogoje sovietai įrengė butus. Šiuo metu pastate vykdoma komercinė veikla: veikia kirpykla, o buvusioje maldų salėje – autoservisas.
„Birštono gatvė buvo pakankamai siaura, vos 2 juostos, sovietmečiu ją platinant priekinė pastato dalis su ištaigingu rytietiško stiliaus fasadu buvo tiesiog „nukirpta“, – sakė istorikas ir pridūrė, kad kirpykloje bei autoservise iki šių dienų išliko autentiškos kolonos bei kitos vidaus puošybos detalės.
Paversta konferencijų sale
L. Zamenhofo g. 7 romantizmo epochoje, 1851 m., pastatyta privati mūrinė Neviažskio vardo sinagoga, ji buvo apstatyta gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Šiame komplekse sinagogą savo išgalėmis pastatė Jackelis Neviažskis. Jam taip pat priklausė pastatas, kuriame dažnai apsistodavo esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas.
Pasakojama, kad čia L. Zamenhofas pasipiršo būsimai žmonai Klarai Zilbernik, svarstoma, kad šioje sinagogoje 1887 m. jie galėjo ir susituokti. Kaip būdinga žydų pastatams, sinagogos rytinis fasadas buvo atgręžtas į gatvę. Vidurinėje dalyje buvo paliktas platus tarplangis, rodantis aron kodešo (šventoji skrynia) stovėjimo vietą.
Kiemelyje iki šių dienų išliko XIX a. vid. statytų pastatų. Sovietmečiu šiame komplekse buvo bandoma įrengti restoraną. 2003-2005 m. pastatas buvo restauruotas privačiomis lėšomis. Šiuo metu statinių komplekse veikia VšĮ „Šeimos santykių institutas“, o buvusios sinagogos pamaldų salėje įkurta konferencijų erdvė.
Vyksta fotosesijos, filmuojamos laidos
1858 m. pastatyta Žaliakalnio sinagoga (Vaisių g. 30) išliko beveik nepakitusios išorės formos. Pasak istoriko D. Ramanausko, kiek toliau nuo centro gyvendavo mažiau pasiturintys žydai, tad ši sinagoga buvo medinė. „XX a. pr. nuspręsta, kad pastatą reikia atnaujinti, dalis jo buvo apmūryta, palėpė palikta medinė“, – sakė pašnekovas.
Dabar Žaliakalnio sinagoga priklauso Kauno žydų religinei bendruomenei, dalis pastato nuomojama privačiai fotostudijai „Sinagoga Studio“, joje vyksta ir televizijos laidų filmavimai, renginiai.
Mokosi studentai, veikia įmonės
XIX a. pastatytoje „mėsininkų“ sinagogoje (M. Daukšos g. 27 A) šiuo metu veikia Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Keramikos ir tekstilės laboratorijos, kuriose mokosi studentai. Sinagogos pavadinimas neįprastas dėl to, kad ją išlaikė mėsininkų profesinė bendruomenė. Pastate iki šių dienų išliko siauri smailėjančių arkų langai.
Gedimino g. buvo pastatyta Kauno žydų labdaros draugijos „Nachlas Israel“ sinagoga. Įdomu, kad ji čia atsirado vietoj XIX a. šioje vietoje stovėjusios medinės sinagogos. 1961 m. pastatas virto daugiabučiu namu.
Šiais laikais apie buvusią sinagogą primena fasadas su trikampiu frontonu. Buvusios sinagogos pastate dabar veikia leidyklos „Mijalba“ knygynėlis, dvasinio tobulėjimo centras „Šviesos namai“, kt. įmonės.
Pora apleistų sinagogų
Apžvelkime dvi prastesnės būklės sinagogas. Viena jų stovi Gimnazijos g. 6 – tai buvusi chasidų sinagoga. 1880 m. pastatyti maldos namai buvo orientuoti į vargingesnę visuomenės dalį. Pastatas avarinės būklės, tačiau vis dar galima įžvelgti kuklų neorenesansinį dekorą.
Sovietmečiu pastate buvo įkurta laboratorija, patalpas valdė Vilniaus dailės akademijos filialas. Vėliau akademijai pastatas tapo nereikalingas ir iki šiol stovi nenaudojamas, bet išlaikęs autentiškumą.
Kita apleista, raudonų plytų sinagoga stūkso Žemuosiuose Šančiuose (Sodų g. 36). Tai viena iš vos dviejų tarpukariu Lietuvoje pastatytų sinagogų. Sovietmečiu nemažai religinių pastatų buvo nacionalizuoti, Ž. Šančių sinagogoje buvo įrengta kepykla, nemažai langų ir durų – užmūryti, pakeistos kitos išorės architektūros detalės, pristatytas gamybinis korpusas.
Dabar pastatas apleistas, tačiau aktyvi Ž. Šančių bendruomenė siekia ją atgaivinti, panaudoti kaip bendruomenės kultūros namus.
„Žydų bendruomenė Lietuvoje nedidelė – vos 3 tūkst. narių, Kaune gyvena keli šimtai, tad atnaujinti maldos namus jiems – didelė našta“, – atkreipė dėmesį D. Ramanauskas.
Yra daugiau
Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas pasakojo, kad Kauno regioniniame valstybės archyve rado žemėlapius su nacių okupacijos laikais Vilijampolėje veikusio Kauno geto žemėlapiais. Juose sužymėtos Kauno sinagogų, žydų mokyklų vietos.
„Vilijampolėje galimai stovi dar bent 8 sinagogų pastatai. Deja jie smarkiai perstatyti, apgyvendinti“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad net ir Kauno archyvo pastate anksčiau taip pat stovėjo vienai Kauno žydų giminei priklausiusi privati sinagoga.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Lietuvos istorijos ženklų įspaudai Kauno tapatybėje“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
