Žemųjų Šančių bendruomenę vėl mobilizavo šioje miesto dalyje planuojamos statybos. Kaip ketvirtadienio vakarą pristatyta viešame susirinkime, vietoje vieno aukšto su mansarada namo siaurutėje Linų gatvėje numatoma statyti penkių aukštų daugiabutį. Šančiškių manymu, toks pastatas čia yra tiesiog per didelis – projektą realizavus, gyventojams kiltų didelių nepatogumų.
[galerija kiek=”8″]
„RA studijos“ vadovaujant architektui Virgilijui Jočiui parengtas projektas visuomenei oficialiai paviešintas rugsėjo 24 d., pristatymas vyko Kauno savivaldybėje. Diena prieš Žemųjų Šančių bendruomenės „Facebook“ grupėje patalpintas kvietimas dalyvauti susitikime ir išsakyti savo nuomonę.
Bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė tvirtino, kad projektiniai pasiūlymai nėra aptarti su artimiausiais kaimynais, projektuojama negavus jų sutikimų ir neatsižvelgiant į vietos dvasią. Be to, numatytų automobilių parkavimo vietų esą nepakanka patenkinti visiems būsimų gyventojų susisiekimo poreikiams. Šios temos ir buvo ketvirtadienio pristatymo leitmotyvas.
Plotas išaugtų kone devynis kartus
Kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, 717 kv. m ploto sklype adresu Linų g. 6 stovintį vieno aukšto su mansarda daugiabutį gyvenamąjį namą planuojama rekonstruoti į penkiaaukštį su požemine autombilių stovėjimo aikštele. Tiesa, senojo pastato čia iš esmės neliktų, o bendrasis namo plotas nuo 172,8 kv. m išaugtų net iki 1467,14 kv. m, tuo metu sklypo užsatymo plotas nuo 148 kv. m padidėtų iki 306,1 kv. m.
Antžeminėje pastato dalyje projektuojami butai ir holai su laiptine: pirmame-ketvirtame aukštuose ketinama įrengti po keturis butus, penktame aukšte – tris butus. Iš viso suprojektuota 19 butų, kuriuose kambarių skaičius varijuoja nuo vieno iki trijų.
„Teritorijos tvarkymas bus vykdomas kartu su projektuojamo pastatų komplekso konstrukcijų statybos darbais, užbaigiamas su pastatų statybos pabaiga. Sklype projektuojamos trys automobilių stovėjimo vietos, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje numatyta 16 automobilių stovėjimo vietų, iš kurių dvi pritaikytos žmonėms su negalia“, – detalizuojama projektinių pasiūlymų dokumentuose.
Sklype taip pat planuojama 50 kv. m vaikų žaidimo aikštelė su sporto zona bei poilsio zona pagyvenusiems žmonėms, o rytinėje dalyje prie įvažiavimo į sklypą iš Linų gatvės išsirikiuotų eilė atliekų konteinerių. Statybas pradėti numatyta jau netrukus, pabaigti – 2021-ųjų III ketvirtį.
Žeminti pastato nenusiteikę
Projektuotojai iš gyventojų sulaukė visos puokštės raštu pateiktų klausimų, į kuriuos atsakė planus pristatęs „RA studijos“ vadovas Tomas Račkauskas. Šančiškiai tvirtino, kad negauti besiribojančių sklypų savininkų sutikimai dėl požeminio garažo įrengimo ir teiravosi, kaip tai paveiks statybas, mat negavus leidimo esą tektų mažinti automobilių stovėjimo aikštelę, atitinkamai – ir butų skaičių bei aukštingumą.
Pasak T. Račkausko, LR teisės aktai leidžia projektuoti inžinerinius statinius mažiau nei 1 m nuo sklypo ribos, jeigu jie visiškai po žeme, kaip šiuo atveju ir yra. Tuo metu aplinkiniai namai ir visi statiniai bus išsaugoti ir jie nenukentės.
„Pagal įstatymus, mūsų nuomone, garažo mažinti nereikia. (…) 15 m pastato aukštis yra įvertinus visas konstrukcijas, tai penkių aukštų namas, kiekvienam aukštui duota apie 3 m. Visos konstrukcijos preliminariai įvertintos aukštingumo prasme. (…) Konstrukcijos dar nepradėtos projektuoti, kadangi projektas priešprojektinių pasiūlymų fazėje, jis dar tik viešinamas“, – besikarščiuojančius kauniečius ramino T. Račkauskas, pridėjęs techniniame projekte pastato aukštį tikrai nebūsiant didesnį už nurodomą projektiniuose pasiūlymuose, nors gyventojai, atvirkščiai, norėtų, kad jis būtų drastiškai mažesnis.
Kauniečiai taip pat būgštavo, kad problemų dėl automobilių statymo kiltų pas naujojo namo gyventojus atvykus svečiams, siaura Linų gatvelė būtų užkišta. Anot T. Račkausko, projektas atitinka Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimą, pagal kurį vienam butui priskiriamas vienas automobilis.
„Įstatymai nenurodo, kad reikia numatyti du, tris ar keturis automobilius vienam būstui. Realybėje, kai kurie visai neturi, mūsų manymu, STR reikalavimas yra tenkinamas. Projektuotojas nevertina, kur galima statyti gatvėje ar aikštelėje, jeigu sklype talpinamas reikalavimus atitinkantis automobilių skaičius“, – dėstė „RA studijos“ vadovas.
Milžinas tarp mažų medinukų
Šančiškiams pastebėjus, kad naujų pastatų architektūra turėtų derėti su urbanistiniu kontekstu, o projektuojamas daugiabutis išsišoka tarp aplinkinų statinų, T. Račkauskas teigė, kad architektai čia disonanso nemato.
„Aplink kvartale yra tūrio prasme daug didesnių pastatų, kvartalas neturi vientisos architektūros, nėra tik žemaaukščiai vieno aukšto pastatai su mansarda. (…) Tikrai negalima sakyti, kad pažeidžiame kvartalo tūrį. Mūsų nuomone, ta struktūra nėra vertinga, ji nesaugotina ir nekopijuotina. Ilgainiui tai turėtų keistis, pastatai turėtų būti projektuojami ilgaamžiškesnėmis medžiagomis. Gyvenimas keičiasi, pamažu keičiasi ir kvartalų vaizdas“, – argumentavo T. Račkauskas, pridūręs, kad kvartalas ribojasi su pagrindine gatve, tad architektūrinė paletė įvairi.
Tuo metu statybos įformintos kaip rekonstrukcija, kadangi išsaugomi tam tikri esamo namo fragmentai. Tiesa, sienos netaps nešančios, o pamatai saugomi ten, kur papuola naujos sienos. Vizualizacijoe visiškai naują pastatą matantys gyventojai tokia klasifikacija, tačiau, buvo nepatenkinti.
T. Račkauskas pažymėjo specialistus įvertinus projektą ir gaisrinės saugos požiūriu, išsamia studija nustatytas potencialus poveikis gretimiems namams. O sklype žaliuojančiai augmenijai nusimato galas, kadangi saugotinų medžių čia neregistruota, dabar augantys teisiniu požiūriu nevertingi. Įgyvendinus projektą, būtų atsodinta gyvatvorė ir kiti želdiniai.
Nerimauja gyvensiantys tamsoje be gryno oro
Kaip pristatyme aiškino projektuojamo penkiaaukščio kaimynystėje gyvenanti moteris Linų gatvelė mažutė, čia tėra 11 namų, o važiuojamoji dalis – 5 m pločio. „Pastatas bus aukštesnis net už bažnyčią, nors mes prie jos nesirišame. Atstumas nuo sienos iki tvorelės nepakankamas. Įvažiavimas, konteineriai po mūsų langais. Nematysim saulės!! Sukiosis automobiliai, šviesos nėra, oro nėra. Sėdime tamsoje, uostome išmetamąsias dujas, ir viskas. (…) Man į jūsų topografinę medžiagą nusispjaut. Atvažiuokite šeštadienį į vietą ir pažiūrėkite“, – rėžė įsiaudrinusi šančiškė.
T. Račkauskui pasiteiravus, ar dabar gatvėje automobilių nėra, kaunietė turėjo atsaką: „Mes pas jus neateiname. Jūs ateinate pas mus. Tai sudarykite tokias sąlygas, kad nekenktų. Užsakovas tenuperka mūsų, gretimą namą ir tegul stato nors ir šimtą aukštų. Prašome tik žemiau ir mažiau, ir kad įvažiavimas į jūsų rūsį būtų perkeltas“, – vardijo moteris.
Žodį gavusi V. Gelūnienė bendruomenės poziciją išdėstė kiek šaltesniu tonu. Anot jos, tai yra saugotinas kvartalas, Žemuosiuose Šančiuose neturėtų būti daromi jokie planai prieš tai nesukūrus bendros urbanistinės kvartalo vizijos, o diskutuoti apie rajono dvasines vertybes projektuotojams derėtų ne tarpusavy, bet su Šančių gyventojais.
„Daugeliui gyventojų išsakytų pastabų pritariu. Prieš imantis didelių urbanistinių pokyčių, privaloma kalbėti su žmonėmis. Praėjo laikai, kai gyventojai priima viską, kas nuleidžiama iš viršaus. Jeigu įstatyme neparašyta, kad žmonės vertina mažų medinių namų architektūrą, nereiškia, kad taip nėra, žmonės vertina šiuos namukus.
Statinys ima konkuruoti su aukščiausiu, svarbiausiu dvasiniu pastatu kvartale (netoliese stovi Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
– „Kas vyksta Kaune“). Objektas turi ne konkuruoti su urbanistiniu kontekstu, o prisitaikyti. Įsivaizduokime, jeigu tokių namų atsiras keli. Mes užgrūsime gatves, negalės privažiuoti specialiosios tarnybos. Kvartalas mažas, gatvės siauros, žmonių ten gali gyventi ribotas skaičius“, – persvarstyti sprendinius ragino V. Gelūnienė.
