Į Kauną atvykę ministrai deklaravo planus tiesti naują geležinkelį ir magistralę

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečiadienį Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andžėjus Adamčykas lankėsi Kaune, kur aptarė vykdomus ir numatomus susisiekimo projektus. Anot aukštų valstybės pareigūnų, pirmyn juda didelio masto „Via Baltica“ rekonstrukcija, taip pat kalbėta apie naują geležinkelį iš Vilniaus į Balstogę, o štai „Rail Baltica“ projektas, J. Narkevičiaus manymu, galėtų būti vykdomas efektyviau.

Vizijoje mato naują jungtį su Lenkija

Kaip Kauno geležinkelio stotyje surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė J. Narkevičius, su Lenkijos infrastruktūros ministru aptarta visiškai naujos krypties europinės vėžės tiesimo galimybė. Šis traukinių kelias sujungtų Vilnių, Druskininkus, Gardiną ir Balstogę, vėžės perspektyva esą jau analizuojama Lietuvos geležinkelių.

„Laikas kalbėti apie tarpvalstybinį susitarimą, kuris naudingas Lietuvai, Baltarusijai, Lenkijai, taip pat – Latvijai ir Estijai“, – pareiškė J. Narkevičius. Rytoj ministrai, beje, pasirašys ketinimų protokolą, kuris įformins Lietuvos bei Lenkijos pastangas gerinti infrastruktūrą ir kaimiškose pasienio vietovėse.

A. Adamčykas teigė, kad galvota apie tai, ką pagerinti abiem valstybėms vystant infrastruktūrą. Europos Sąjunga, pastebėjo jis, turi tam tikrus apribojimus dėl užsitęsusių investicijų.

„Diegsime konkrečius planus, nes tinklas turi būti pakankamas, negali valstybių jungti vienas kelias, vienas geležinkelis“, – dar tik gana abstrakčiais ketinimais dalijosi Lenkijos infrastruktūros ministras.

Atnaujinta „Via Baltica“ – iki 2024-ųjų?

Tuo metu jau ne vienerius metus realizuojami projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Valstybės pareigūnai aplankė faktiškai vykdomas keturių juostų autostrados statybos Lenkijos pusėje, iki 2023 m. ši magistralė turėtų pasiekti Lietuvos sieną.

„Mūsų šalyje nuo pietinės pusės toks kelias turėtų nusidriekti vėliausiai iki 2024 m. Anksčiau su ministru kalbėjome, kad Lenkija pritaikys savo infrastruktūrą šiam projektui, bet panašu, kad mums reikės prisitaikyti, kelias pas kaimynus jau tiesiamas didžiuliais tempais“, – geru žodžiu lenkus minėjo J. Narkevičius.

Lietuvos ir Lenkijos ministrai sutaria, kad didelės svarbos susisiekimui yra „Via Baltica“ rekonstrukcijos projektas / R. Tenio nuotr.

A. Adamčykas vylėsi, kad Lietuvoje magistralės atkarpa iki Budzisko bus baigta iki 2023 m., neatsiliks ir strateginės svarbos „Rail Baltica“ projektas.

Kaip skelbė Susisiekimo ministerija, daugiau nei 40 km magistralinio kelio „Via Baltica“ A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstrukcijai Vyriausybė jau pritarė pernai lapkritį.

Oficialiais duomenimis, rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti iki 2025 metų pabaigos. A5 kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km atitiks tarptautinius greičio ir saugumo standartus, kurie keliami visam transeuropinio tinklo keliui E67.

Teigia, kad grandiozinis projektas gali sustoti

J. Narkevičius pripažino šiandien „Rail Baltica“ riedėjęs pirmą kartą. Lietuva ir Lenkija, pasak jo, šį projektą įgyvendiną skirtingai – kaimynai dirba savarankiškai, tiesiogiai bendraudami su Europos Komisija (EK).

Spalį, vardijo ministras, bus užbaigtas Palemono ruožas, galima sakyti, žymėsiantis projekto finišą nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Baigiamas rangos darbų konkursas vėžei nuo Kauno iki Latvijos, valstybės reikmėms paimama žemė atliekamas projektavimas, taip pat – ir „Rail Baltica“ ruožo Kaunas-Vilnius.

Darbus visiškai baigti Lietuvoje numatyta iki 2026 m. Tiesa, trukdžiai ir tam tikros grėsmės, J. Narkevičiaus manymu, kyla dėl bendros įmonės valdymo.

J. Narkevičiaus požiūriu, „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje kyla grėsmė sustoti / R. Tenio nuotr.

„Kategoriškai nesutinkame, kad Lietuvoje darbai būtų vykdomi ne valstybės valdomos bendrovės. Taip pat prieštaraujame, kad „Rail Baltica“ atšakos operatorius Lietuvoje būtų ne nacionalinis. Latvijoje ir Estijoje EK traktuojama kitaip, o pas mus yra rizika, kad ne dėl Lietuvos kaltės bendras projektas gali sustoti. Analizuojame, ar ne racionaliau Lietuvos teritorijoje jį realizuoti savarankiškai, tiesiogiai bendraujant su EK, kaip Lenkija“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Kelionės laikas drastiškai trumpės

Baltijos šalis su Europa per Lenkiją sujungsiantis geležinkelis „Rail Baltica“, primena Susisiekimo ministerija – vienas didžiausių projektų, kuriuose bendradarbiauja abi šalys. Strateginė „Rail Baltica“ reikšmė esą tapo ypač akivaizdi prasidėjus koronaviruso pandemijai, kai valstybėms paskelbus karantiną geležinkeliu iš Vokietijos buvo parvežti į Lietuvą negalėję patekti šalies piliečiai.

Jau nuo 2015 m. Lietuvą ir Lenkiją jungia europinio standarto geležinkelis, kuris iki 2026 m. bus modernizuotas taip, kad keleivinių traukinių projektinis maksimalus greitis siektų 249 km/val. Numatoma, kad Varšuvą iš Kauno bus galima pasiekti per nepilnas 3,5 val., o iš Vilniaus kelionė truks kiek daugiau nei 4 val.

Tuo metu Palemone esantis Kauno intermodalinis terminalas bus prijungtas prie europinės vėžės geležinkelio – įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu logistikos centru.

Visa „Rail Baltica“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.

14 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Koronavirusas nustatytas Seimo nariui V. Simulikui

Kauno menininkų namuose pristatomas filmas apie žlugusį žymųjį „Ursus“ fabriką Lenkijoje

Žurnalistui A. Tapinui nustatytas koronavirusas: yra reikalų

Veiksmo filmas netoli Kauno: sprunkantys kontrabandininkai prarado ir prekes ir automobilį

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną

Kauno „Veneros“ vaiduoklis sukasi biurokratijos sūkuryje – pastatą įsigijo, bet pajudinti negali (foto)

Šiąnakt pereisime prie žiemos laiko – laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda

Prestižinis Žaliakalnio rajonas: kuo tokia ypatinga jo dvasia?

Devintoje vietoje įsikūręs muziejus kviečia drąsiai sėsti ant „art deco“ baldų

Šviesoforo principu atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: Lietuva nusidažė geltonai