Naujausiais duomenimis užsikrėtimų lytiškai plintančiomis ligomis mažėja

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 m. lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtė mažiau žmonių nei 2018 m. Užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 459 iki 421.

Naujausiais sergamumo apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau ligų atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167.

Analizuojant sergamumą apskrityse pastebima, kad didžiausias sergamumas sifiliu 2019 m. užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, sergamumas gonorėja – Tauragės apskrityje, o sergamumas chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pagal amžiaus grupes, daugiau nei pusė (51 proc.) asmenų, užsikrėtusių lytiškai plintančiomis ligomis, buvo jaunimas nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Iš jų keturi – nepilnamečiai. Užpernai jaunimas sudarė mažesnę dalį užsikrėtusiųjų (41,8 proc.). Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 15 moksleivių ir 27 studentai.

Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei pusė gonorėja ir chlamidioze užsikrėtusių moterų nurodė, kad gonorėja galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio/sugyventinio arba pažįstamo asmens.

Šeši asmenys, užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligopmisnurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Dauguma susirgusiųjų apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai.

Naujausia lytiškai plintančių ligų apžvalga skelbiama čia.

Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje 2015–2019 m. / ULAC 2020 m. duomenys

Dauguma infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Užsikrėtus, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.

Pagrindiniai lytiniu būdu plintančių ligų simptomai pasireiškia išskyromis iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos, taip pat skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis.

Pastebimos baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje, bėrimai lyties organų srityje, padidėję kirkšnių limfmazgiai, skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje, kraujo pasirodymas po lytinių santykių.

Kai kurios lytiškai plintančios ligos gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. Ligas gydo gydytojai dermatovenerologai, pas kuriuos galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Koronavirusas nustatytas Seimo nariui V. Simulikui

Kauno menininkų namuose pristatomas filmas apie žlugusį žymųjį „Ursus“ fabriką Lenkijoje

Žurnalistui A. Tapinui nustatytas koronavirusas: yra reikalų

Veiksmo filmas netoli Kauno: sprunkantys kontrabandininkai prarado ir prekes ir automobilį

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną

Kauno „Veneros“ vaiduoklis sukasi biurokratijos sūkuryje – pastatą įsigijo, bet pajudinti negali (foto)

Šiąnakt pereisime prie žiemos laiko – laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda

Prestižinis Žaliakalnio rajonas: kuo tokia ypatinga jo dvasia?

Devintoje vietoje įsikūręs muziejus kviečia drąsiai sėsti ant „art deco“ baldų

Šviesoforo principu atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: Lietuva nusidažė geltonai